Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-409-327/2015

Teisėja Vaidutė Stangvilienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01245-2014-8

2015 m. balandžio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, se­kre­to­riau­jant Nome­dai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistojo V. V. gy­nė­jai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo po­sė­dy­je ape­liacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros pro­ku­roro Rolan­do Juškevičiaus ape­lia­ci­nį skundą dėl Alytaus rajono apy­linkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinai nuteistas dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikant BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpa­rei­gojant šiuo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo prie­žiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; būti na­muo­se nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 31 d. apie 2 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kals­ta­mos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia mušdamas šeimos narį – sugyventinę R. G., jai gulinčiai lovoje sudavė rankos plaštaka ne mažiau keturis smūgius per veidą, taip su­kel­damas nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą bei dėl kraujosruvos viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde pra­šo­ pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendį dėl ne­tin­ka­mai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės: pagal BK 140 str. 2 d. V. V. paskirtą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 9 mėnesių laisvės atė­mimo; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. taikytas BK 75 str. ir atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei skirti įpareigojimai. Bausmę pas­kirti atlikti pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą V. V., nepagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokį ydingą sprendimą teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos. BK 75 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be rea­laus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistasis praeityje teistas šešis kartus už smurtinius nusi­kal­timus. Tris kartus bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tris kartus buvo paleistas lygtinai, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisindavo ir toliau darydavo smurtinius nusikaltimus. Jis yra recidyvistas, o jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.). Nusikalstama veika padaryta praėjus vos 3 mė­ne­siams nuo paskutinės bausmės atlikimo. Aptartų aplinkybių visuma įrodo, kad naujas smurtinis nu­si­kaltimas yra dėsningas V. V. ankstesnio elgesio padarinys. Šie duomenys jį apibūdina kaip asmenybę, linkusią nusikalsti. Teismas BK 75 str. taikymą susiejo išimtinai su šei­miniais santykiais, nuolatinio darbo turėjimu, mažamečio vaiko auginimu, tačiau, prokuroro nuo­mo­ne, šios aplinkybės neatsveria aplinkybių, trukdančių padaryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pa­tvir­tino apeliacinio skun­do argumentus.

Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skun­das atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo V. V. kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas. Prokuroras prašo paskirti nuteistajam griežtesnę bausmę ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. taikytos BK 75 str. nuostatos. Ape­liacinės instancijos teis­mas, neper­ženg­da­mas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusi­kals­tamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­pren­dyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įro­dymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir skirdamas V. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Apylinkės teismas nuosprendyje pakankamai motyvavo V. V. skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atkreipia dėmesį, kad 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 nuo 2015 m. kovo 24 d. panaikinta BK 56 str. norma, įpareigojanti recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skirti laisvės atėmimo bausmę, todėl atmeta pro­kuroro apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė šią normą.

Iš nukentėjusiosios R. G. ir nuteistojo parodymų matyti, kad tarp sugyventinių įvyko abipusis žodinis konfliktas, po to susistumdymas. Tada nuteistasis sudavė nukentėjusiajai kelis smūgius į veidą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nors nuteistasis sudavė nukentėjusiajai ne vieną smūgį, tačiau smurtinis nuteistojo elgesys truko neilgą laiką, kas rodytų didesnį nusikalstamų veiksmų pavojingumą, bet prasidėjo staiga ir netikėtai, dėl kilusio konflikto ir pakankamai agre­sy­vaus abiejų sugyventinių elgesio.

Teismui skiriant bausmę privalu atsižvelgti į BK 54 str. 2 d. nustatytą aplinkybių visumą, ku­rias būtina vertinti skiriant bausmę. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplin­ky­bes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nustatytų aplinkybių kontekste laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam pa­grįstai skyrė BK 140 str. 2 d. sank­ci­joje numatytą – laisvės atė­mi­mo bausmę, ir sprendė, kad tik šios bausmės pasky­ri­mas V. V. gali užtikrinti BK 41 str. nu­ma­tytų bausmės tiks­lų įgyvendinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebe­nu­si­kalstų ir laikytųsi įstatymų, apriboti nuteistajam gali­my­bę da­ryti naujas nusikals­ta­mas veikas, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės trukmę apylinkės teismas va­do­vavosi BK 140 str. 2 d. numatytos šios bausmės rūšies trukmės ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nu­teis­to­jo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, po­bū­dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dy­dį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. Byloje nustatytos po vieną V. V. atsakomybę leng­vi­nan­čią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nustatydamas baus­mės dydį V. V., pirmosios ins­tan­cijos teismas pagrįstai skyrė mažesnio dydžio, nei šios bausmės vidurkis, minimalią laisvės atė­mi­mo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kons­ta­tuo­ti­na, kad paskirtoji bausmė nėra per švelni ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kirčiai bei bendriesiems baus­mės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra pagrindo ją griežtinti.

Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pakankamai mo­ty­vavo tiek minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą V. V., tiek šios bausmės vyk­dy­mo atidėjimo (BK 75 str.) taikymą. Apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusioji R. G. teismui pareiškė, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, šis jos atsiprašė, jokių pretenzijų ir ieškinio ne­reiškė, todėl nukentėjusioji prašė V. V. baudžiamąją bylą nutraukti. Šio prašymo pirmos ins­tancijos teismas netenkino, kadangi V. V. buvo šešis kartus teistas, ankstesni jo nusikaltimai susiję su smur­tu, ir nagrinėjamoje byloje jis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Be to V. V. ne kartą baustas administracine tvarka, pažeidimus darė neblaivus, nusikalto taip pat neblaivus. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad V. V. nepadarys naujų nusikalstamų veikų, kaip reikalauja BK 38 str. 1 d. 4 p.

Teisėjų kolegijos nuomone, parinkdamas minimalią laisvės atėmimo bausmę V. V. ir atidėdamas jos vykdymą apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes, į kurias privaloma atsižvelgti (BK 41 str. 2 d., 54 str. 1 d. ir 2 d.) – į tai, kad jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, jo atsa­ko­my­bę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusioji jam at­lei­do, kad yra saistomas šeiminių santykių, turi nuolatinį darbą, augina mažametį vaiką. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtų aplin­kybių visumą, V. V. laisvės atėmimo bausmės vyk­dymą atidėjo tikėdamas, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Priimti tokį sprendimą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Teisėjų kole­gija sprendžia, kad šiuo atveju BK 75 str. nuostatų apylinkės teismas nepažeidė.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Savo išvadas skun­džia­mame nuosprendyje apy­lin­kės teismas pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo, todėl nuos­pren­dis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 7 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1469 (b. l. 145), jog V. V. teikiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2015 m. balandžio 8 d. su­daro 25,13 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad na­gri­nė­jant bylą apeliacine tvarka, teismo po­sėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įs­ta­tymų leidėjas numatė, kad ape­liaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi prin­cipo įgy­ven­di­nimą, dalyvauja tiek kal­tinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam regu­lia­vi­mui antrinės tei­si­nės pa­gal­bos išlai­dų pri­pa­ži­ni­mas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesu­derinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta vals­tybės pa­reiga ga­rantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžia­mąjį pro­ce­są savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tei­kiančio gy­nė­jo da­ly­va­vi­mą (Lie­tuvos apeliacinio teismo nutartis baudžia­mo­joje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios po­zi­cijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuo­met gynėjo da­­lyvavimas yra būtinas, nepri­klau­so­mai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/­2014). Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos prašymas pri­teisti tu­rė­tas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš V. V. neten­kinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skun­dą atmesti.