Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui R. R. dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paneigimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiuo pareiškimu pareiškiu, kad pateikiau neteisingą informaciją apie D. J., nurodydamas, kad dėl eilės neteisėtų D. J. veiksmų (dokumentų klastojimas, vagystės ir tt) pelninga įmonė nustojo veikti. Ši informacija yra neatitinkanti tikrovės ir žemina D. J. garbę bei orumą, kadangi, man nėra žinoma, kad D. J. būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, taip pat nėra žinoma, kad D. J. būtų padaręs kokias kitas veikas, dėl kurios būtų nustojusi veikti pelninga įmonė (duomenys neskelbtini) ‘‘.>.

3. Priteisti iš atsakovo ieškovui 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Priteisti iš atsakovo ieškovui 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal minėto socialinio tinklo duomenis ieškovui yra žinoma, kad atsakovas po minėtu straipsniu viešai toje pačioje socialinėje erdvėje 2024-05-01 dieną išplatino tokio turinio komentarą:

,,rauginti produktai tiek rinkoje, tiek mityboje buvo daug seniau – kaip pvz Jūsų minimos raugintos avižos - t y rauginta avižinė košė vadinama ,,avižų kisieliumi‘‘ lietuvių mityboje buvo seniai, TAČIAU mano sukurto ,,gilaus rauginimo‘‘ metodo leidžiančio padidinti naudingųjų mikroorganizmų koncentraciją tūkstančius kartų niekas iki tol nenaudojo – ir tai leido panaudoti šį koncentratą ne kaip atskirą maisto produktą, o kaip padažą į visus patiekalus ir gėrimus. Ir būtent šis sprendimas pakeičia patiekalų ir gėrimų savybes – paverčia maistą SIMIOTINIU – pilve rūgstančiu – MAISTU. Beje – Jūsų pateiktoje informacijoje yra minimi mano sukurtas koncentratas ZOE ir mano įkurta įmonė (duomenys neskelbtini) (šypesnėlė) deja dėl eilės neteisėtų D. J. ir S. G. veiksmų (dokumentų klastojimas, vagystės ir tt) pelninga įmonė nustojo veikti“.

2024-06-11 pretenzija ieškovas prašė atsakovo: nedelsiant (ne vėliau kaip per 3 dienas) nuo pretenzijos gavimo dienos pašalinti viešai (socialiniame tinkle ,,Facebook‘‘ viešoje grupėje ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘) išplatintą komentarą ir per dvi savaites išplatinti toje pačioje nurodytą komentarą paneigiančią sekančio turinio informaciją:

<,, socialiniame tinkle ,,Facebook‘‘ viešoje grupėje ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ išplatinau sekančio turinio komentarą: ,,rauginti produktai tiek rinkoje, tiek mityboje buvo daug seniau – kaip pvz Jūsų minimos raugintos avižos - t y rauginta avižinė košė vadinama ,,avižų kisieliumi‘‘ lietuvių mityboje buvo seniai, TAČIAU mano sukurto ,,gilaus rauginimo‘‘ metodo leidžiančio padidinti naudingųjų mikroorganizmų koncentraciją tūkstančius kartų niekas iki tol nenaudojo – ir tai leido panaudoti šį koncentratą ne kaip atskirą maisto produktą, o kaip padažą į visus patiekalus ir gėrimus. Ir būtent šis sprendimas pakeičia patiekalų ir gėrimų savybes – paverčia maistą SIMIOTINIU – pilve rūgstančiu – MAISTU. Beje – Jūsų pateiktoje informacijoje yra minimi mano sukurtas koncentratas ZOE ir mano įkurta įmonė (duomenys neskelbtini) (šypesnėlė) deja dėl eilės neteisėtų D. J. ir S. G. veiksmų (dokumentų klastojimas, vagystės ir tt) pelninga įmonė nustojo veikti“.

Šiuo pareiškimu pareiškiu, kad pateikiau neteisingą informaciją apie D. J., nurodydamas, kad dėl eilės neteisėtų D. J. veiksmų (dokumentų klastojimas, vagystės ir tt) pelninga įmonė nustojo veikti. Ši informacija yra neatitinkanti tikrovės, kadangi, man nėra žinoma, kad D. J. būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, taip pat nėra žinoma, kad D. J. būtų padaręs kokias kitas veikas, dėl kurios būtų nustojusi veikti pelninga įmonė (duomenys neskelbtini)‘‘>.

Ieškovas paskaitęs tokį viešai išplatintą komentarą buvo nemaloniai nustebintas, komentare minima informacija apie jo asmenį visiškai neatitinka tikrovės. Minėtame internetiniame komentare ieškovas jaučiasi vaizduojamas kaip nusikaltėlis, nesąžiningas ir nedoras pilietis. Atsakovo viešai paskleista informacija apie ieškovą neatitinka tikrovės, kadangi ieškovas nėra padaręs jokio nusikaltimo, ar atlikęs nusikalstamas veikas (dokumentų klastojimas, vagystė ir t.t.), jo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis. Tuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Komentare išplatinta informacija apie ieškovo asmenį pažeidžia jo garbę ir orumą, todėl turi būti laikoma kaip neatitinkanti tikrovės ir viešai atsakovo paneigta.

Priežastimi tokių atsakovo veiksmų, ieškovas įvardina tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas gamina labai panašius produktus ir yra konkurentai rinkoje. Todėl mano, kad atsakovas šmeiždamas ieškovą siekia pakenkti jo dalykinei reputacijai ir taip gauti daugiau pelno. Siekia sumenkinti ieškovą kaip asmenį. Būtent toje Facebook grupėje, kurioje buvo paskelbtas komentaras, yra reklamuojami atsakovo gaminami produktai.

Neturtinė žala pasireiškė apkalbomis, nepasitikėjimu, jis buvo privertas užsakovams, verslo partneriams įrodinėti, kad paskleista informacija yra ne tiesa. Yra gavęs užklausimų iš tokių prekybos centrų kaip „RIMI“ su kuriais dirba. Dalyvaujant parodose, mugėse, tokiose kaip „Kaziuko mugė“ pro šalį einantys žmonės laidė replikas, kad iš šitų nepirktų, šitie vagys, šnibždėdavosi už nugaros. Žmonės jį (ieškovą) labiau atpažįsta ne per įmonės pavadinimą, o per įmonės gaminamus produktus. Atsakovas yra šmeižęs ne tik ieškovą, tačiau ir ieškovo gaminamus produktus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovui komentare reiškiamos pretenzijos kaip fiziniam asmeniui. Socialinėje erdvėja yra labai sunku surinkti informaciją, neatmeta galimybės, kad čia ne pirmas atvejis kai atsakovas šmeižia ieškovą. Tačiau neigiamus padarinius pradėjo jausti pavasarį, po šio atsakovo komentaro.

Ieškovas neneigia, kad įmonė, UAB (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota jam dar būnant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdis yra prekyba sveikatai palankiais produktais. UAB (duomenys neskelbtini) negamino panašių produktų kaip UAB (duomenys neskelbtini). Iš pradžių buvo sutarta UAB (duomenys neskelbtini) prekiaus UAB (duomenys neskelbtini) gaminiais, kad būtų abipusė nauda abiem įmonėms. Tačiau tai neįvyko po jų ginčo. Ieškovui vadovaujant UAB (duomenys neskelbtini) įmonė buvo pelninga. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės įregistravimas niekaip nedarė žalos UAB (duomenys neskelbtini) įmonės veiklai, tą gali patvirtinti buhalterinės ataskaitos. Kai ieškovas buvo UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi, apytiksliai iki 2021 m., šios įmonės direktoriaus pareigas ėjo atsakovas.

,,Facebook‘‘ viešoji grupė ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta tada kai ieškovas ir atsakovas vykdė bendrą veiklą. Tuo laikotarpiu ši grupė buvo naudojama jų įmonės produkcijos populiarinimui. Tiek eidamas komercijos direktoriaus, tiek ir kitas pareigas ieškovas betarpiškai bendravo su šios grupės nariais, nes tai buvo viena iš jo darbinių funkcijų. Atsakinėdavo į komentarus toje grupėje, taip pat aiškindavo produktų savybes. Atsakant į komentarą visada buvo nurodoma ieškovo pavardė. Tos grupės lankytojai žinojo ieškovą kaip fizinį asmenį D. J..

Prekinio ženklo ZOE gamybą tęsia atsakovas, o ne ieškovas, kaip yra bandoma pateikti, kad jis (ieškovas) pasisavino atsakovo sukurtą prekinį ženklą.

Nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia savo interpretacijomis. Atsakovo išplatintas komentaras nepažemino ieškovo garbės ir orumo ir nepadarė ieškovui neturtinės žalos. Išplatintame komentare nėra nurodyta, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas. Atsakovo parašytame komentare nurodyta, kad „<...> dėl eilės neteisėtų D. J. ir S. G. veiksmų (dokumentų klastojimas, vagystės ir t.t.) pelninga įmonė nustojo veikti“. Komentare panaudoti žodžiai „neteisėti veiksmai“ jokiu būdu negali ir neturi būti suvokiami kaip „nusikalstami veiksmai“, nes ne visi neteisėti veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Neteisėtais veiksmais be nusikalstamų veikų taip pat laikomi civilinės teisės deliktai, administraciniai nusižengimai, darbo ar tarnybinės drausmės pažeidimai ir kt. Veiksmų neteisėtumą, ir jų priskyrimą konkrečiai neteisėtų veiksmų kategorijai, apsprendžia atsakomybę už tokių veiksmų atlikimą nustatantys teisės aktai (LR CK, LR BK LR ANK ir kt.). Atsakovas komentaro turiniu siekė pasakyti, kad ieškovo neteisėti veiksmai lėmė pelningai veikusios įmonės – UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pabaigą. Pagrindą tokiam komentarui parašyti apsprendė aplinkybė, kad eilę ieškovo atliktų veiksmų susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) veikla teismai ir kitos valstybės institucijos yra pripažinę neteisėtais.

Atsakovo 2024 m. gegužės 1 d. socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpintas komentaras, kuriame nurodoma, kad „<... > dėl eilės neteisėtų D. J. ir S. G. veiksmų (dokumentų klastojimas, vagystės ir t.t.) pelninga įmonė nustojo veikti“, atitinka objektyvios tiesos kriterijus, ir šiame komentare nėra pateikiama jokios neteisingos informacijos, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą.

Teismų ir darbo ginčų komisijų sprendimai akivaizdžiai patvirtina, kad juose aptariami (vertinami) ieškovo veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Ieškovo veiksmų neteisėtumą patvirtina įsiteisėję teismų ir darbo ginčų komisijų sprendimai. Šie veiksmai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neabejotinai turėjo neigiamos įtakos šios bendrovės veiklai.

Ieškovas būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu, turėdamas pareigą veikti šios bendrovės naudai interesais, veikė prieš ją, t.y. atliko veiksmus, kurie buvo žalingi bendrovei ir lėmė jos verslo nesėkmę. Dėl ieškovo atliktų bendrovei žalingų veiksmų (ir neveikimo) patyrė finansinius nuostolius, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo likviduota dėl bankroto ir 2024-07-27 išregistruota iš juridinių asmenų registro.

Atsakovo komentaras atitinka objektyvios tiesos kriterijus, todėl negali pažeminti ieškovo garbės ir orumo, dėl ko atsakovas nesutinka ir su ieškovo nurodomu jo patirtos neturtinės žalos dydžiu. Ieškovas nurodydamas jo patirtos neturtinės žalos dydį nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų dėl atsakovo išplatinto komentaro kilusius neigiamus padarinius, neturtinės žalos atsiradimo faktą bei jos dydį.

Atsakovas nesutinka su reikalavimu paneigti neva tai neteisingą informaciją. Atsakovą prašoma įpareigoti išplatinti informaciją, kad jam (atsakovui) nėra žinoma, kad ieškovas būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, kai tuo tarpu atsakovas nei 2024 m. gegužės 1 d. socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“, nei kur kitur nėra teigęs, ar kaip nors kitaip paskelbęs informaciją, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas ir jam (atsakovui) yra apie tai žinoma. Atsakovas negali paneigti to, kas realiai nebuvo paskelbta ar kitaip paviešinta.

Ieškovo pareiga įrodyti ieškinio, atsakovo – atsiliepimo į ieškinį faktinį pagrindą. Ieškovas neįrodė nei atsakovo R. R. neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu (neįrodė, kad atsakovas paskleidė jo garbę ir orumą žeminančią informaciją), nei patirtos neturtinės žalos, kurios atlyginimo jis reikalauja, atsiradimo fakto ir dydžio, todėl civiliniame ieškinyje reiškiami reikalavimai (ieškinio dalykas) laikytini nepagrįstais. Pripažinus nepagrįstais pagrindinius ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius ieškinio reikalavimus dėl paskelbtos informacijos paneigimo, procesinių palūkanų priteisimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad prie atsiliepimo pridėti teismų, darbo ginčų komisijų sprendimai pagrindžia būtent ieškovo veiksmų neteisėtumą, ir tie neteisėti veiksmai konkrečiai buvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nepagrįstai traktuoja, kad atsakovas jį (ieškovą) apkaltino vagyste ir dokumentų klastojimu, kaip nusikalstama veika. Komentare nėra parašyta, kad ieškovas kaltinamas nusikaltimų padarymu. Wikipedia žodžio reikšmės vertinimas nėra oficialus dokumentas, kuriuo būtų galima vadovautis.

Ieškovo vadovavimas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai kertasi su direktoriaus pareigų atlikimu, kaip tai būtų suprantama Akcinių bendrovių įstatymo kontekste. Direktorius turi būti lojalus įmonei ir veikti tik įmonės naudai, nesiekti asmeninės naudos. Kai šiuo atveju iš teismui pateiktų dokumentų ir akcininkės I. R. kreipimosi matyti, kad eidamas direktoriaus pareigas ieškovas nebuvo lojalus įmonei, nevykdė pareigų, kurios nurodytos ABĮ ir kurios įpareigoja direktorių jas atlikti. Todėl būtent dėl neteisėtų ieškovo veiksmų minėta įmonė nustojo veikti. Nepaisant to, kad ieškovas paskutinius mėnesius ir nedirbo, bet įmonės pelningumas nėra apsprendžiamas paskutiniais mėnesiais. Kai atsakovui pavyko atgauti tos įmonės kontrolę ir ieškovas išėjo iš įmonės, tada įmonė jau buvo tokios būklės, kad nebuvo įmanoma atstatyti įmonės mokumo. Todėl ir buvo priimtas sprendimas dėl įmonės bankroto.

Neteisėtų veiksmų išplėtimą – vagystės, dokumentų klastojimo – atsakovas rašydamas šį komentarą žodžiais, kurie parašyti skliausteliuose, norėjo patvirtinti tą aplinkybę pirma, kad nebuvo laiku imtasi veiksmų ir nebuvo užregistruotas įmonės naudojamas prekinis ženklas. Galų gale tas prekinis ženklas yra užregistruotas Europoje kaip kitos įmonės ieškovo vardu. Tai reiškia, kad tas ženklas „paimtas“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. O galų gale dėl neteisėtų veiksmų ir nesiimant direktoriaus pareigų, tas prekinis ženklas nukeliavo į kitą įmonę, kuri jau priklauso tik tai ieškovui. Atsakovas rašydamas komentarą ir norėjo pabrėžti šią aplinkybę, kad neteisėti veiksmai lėmė, kad įmonė turėjo užsidaryti.

Atsakovo atstovas sutinka, kad galbūt buvo galima parinkti ir kažkokius kitokius epitetus, bet esminis momentas čia buvo pabrėžiama neteisėti veiksmai. Ne nusikalstami veiksmai, o neteisėti veiksmai. Dokumentų klastojimas, tai taip pat susijęs su šiuo aspektų, kad tas prekės ženklas iškeliavo iš vienos įmonės į kitą.

Laikotarpis tarp ieškovo buvimu įmonės direktoriumi ir įmonės bankrutavimo pakankamai trumpas laiko tarpas, kai ieškovas nustojo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Jis dar kurį laiką ėjo komercijos direktoriaus pareigas, kur buvo atsakingas už prekybos santykius ir produkcijos realizavimą, įmonės komercinės sėkmės užtikrinimą. Tai jo buvimas direktoriumi ir neveikimas įmonės naudai turėjo įtakos, kad ta įmonė nustojo pelningai veikti.

Komentaru buvo atsakyta į vieno iš tos grupės narių vartotojos slapyvardžiu A. M. diskusiją apie konkretų produktą (duomenys neskelbtini). Tai yra apie būtent tą prekinį ženklą, kuriuo anksčiau prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui šis prekinis ženklas perėjo į kitas rankas. Dabar šis prekinis ženklas yra patentuotas kitos įmonės vardu. Atsakovas paminėjo, kad šis produktas yra sukurtas būtent atsakovo, jis identifikuoja save, kaip to produkto pradininką. Buvo paminėta, kad tą produktą kūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo įsteigta atsakovo. Toliau jau seka tas komentaras, kurį ieškovas vertina, kaip tikrovės neatitinkantį ir jį žeminantį. Tai tikslas buvo būtent paaiškinti tai konkrečiai vartotojai, kad jos paminėtas produktas sukurtas būtent atsakovo įmonės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 str. 1 d. nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ar neturtinę žalą.

Teismas CK 2.24 str. pagrindu asmens garbę ir orumą gina jeigu yra nustatoma civilinei atsakomybei atsirasti būtinų faktų visuma: 1) duomenų paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleisti duomenys yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleisti duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Pirmųjų trijų aplinkybių buvimą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas privalo paneigti CK 2.24 str. 1 d. įtvirtintą prezumpciją, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

Žinios yra paskleistos, kai jas, be asmens, apie kurį jos paskleistos, sužino bent vienas pašalinis asmuo. Dėl žinių, patalpintų socialinio tinklo Facebook viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“, paskleidimo plačiam asmenų ratui abejonių nekylą jau vien todėl, kad socialiniai tinklai yra prieinami labai plačiam vartotojui ratui, Šalys pripažino, kad tik viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ yra virš 30000 narių. 2024-05-01 Atsakovo išplatintame komentare aiškiai įvardintas ieškovas D. J. kaip asmuo atlikęs neteisėtus veiksmus.

Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos 25 str. 3 d. nustato, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Asmuo, realizuodamas šią konstitucinę teisę, gali gauti ir skleisti žinias, jas interpretuoti, komentuoti, vertinti. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas (pvz. 2015-01-27 kasacinė nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015, 2016-03-10 kasacinė nutartis Nr. 3K-3-141-690/2016.).

Pagal nurodytus teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus, atsakovo komentaras apie ieškovą yra žinia apie ieškovo neteisėtus veiksmus, buvusius pelningai veikusios įmonės nesėkmės priežastimi. Be to, atsakovas ir konkretizuoja kokius neteisėtus veiksmus įvykdė ieškovas – vagystes, dokumentų klastojimą. Vagystės, dokumentų klastojimas yra patikrinami ir įrodomi faktai. Sąvokos “vagystė”, “dokumentų klastojimas” turi savo konkretų turinį, apibrėžtą tiek teisės aktuose (Baudžiamasis kodeksas, Administracinių nusižengimų kodeksas), tiek žodynuose. Lietuvių kalbos žodynas vagystę apibrėžia kaip nusikalstamą turto pasisavinimą, klastojimą – kaip perdirbinėjimą, apgaudinėjimą, klaidinimą, netikro padarymą. Tai yra sąvokos ne emocijoms ar vertinimams išsakyti, bet objektyviems dalykams apibūdinti. Todėl atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu turi įrodyti šiuos savo teiginius, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų ieškovo veiksmų ir įmonės likvidavimo.

Atsakovas, kaip ieškovo neteisėtų veiksmų įrodymus pateikia Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-04-22 sprendimą Nr. e2-473-804/2022, kuriuo buvo pripažinta negaliojančia D. J. ir R. R. sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir R. R. D. J. parduotos akcijos buvo grąžintos R. R.. Šiuo teismo sprendimu buvo konstatuota, kad abi sutarties šalys, t.y. ir D. J. ir R. R., sudarydamos akcijų perleidimo sutartį pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. nustatytą kitų akcininkų pirmumo teisę. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad būtent dėl D. J. neteisėtų veiksmų buvo sudarytas neteisėtas sandoris. Juo labiau, kad šioje byloje nustatytas neteisėto akcijų perleidimo faktas niekaip nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika.

Šiaulių apylinkės teismo 2023-01-25 preliminariu sprendimu Nr. e2-1805-291/2023 iš D. J. buvo priteista 446,18 Eur žalos atlyginimas bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal nemokumo administratoriaus ieškinį nustačius, kad D. J. jau nebūdamas įmonės bendrovės vadovu naudojosi jam, kaip įmonės vadovui, išduota kuro kortele ir įmonės sąskaitą pylėsi kurą savo asmeninėms reikmėms. Šiame sprendime konstatuota, kad ieškovas nuo 2020-10-07 iki 2022-06-10 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, o nuo 2021-05-24 iki 2021-11-23 ėjo įmonės vadovo pareigas.

Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2021-12-21 sprendimu Nr. DGKS-5710 R. R. atleidimas iš pareigų buvo pripažintas neteisėtu., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai neteisėjo atleidimo iš darbo metu vadovavo D. J., R. R. buvo priteista 29,55 Eur per dieną kompensacija už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2022-08-05 sprendimu Nr. DGKS-3564 buvo patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. J. taikos sutartis sprendžiant ginčą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl 9629,79 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje ieškovas reikalavo iš D. J. grąžinti įmonės lėšas, kurių trūkumas buvo nustatytas įmonės kasoje kai įmonės vadovu ir kasininku buvo D. J.. Taikos sutartimi D. J. įsipareigojo grąžinti reikalaujamą sumą ir, kaip nurodo atsakovas, šį įsipareigojimą D. J. įvykdė.

Šiaulių apylinkės teismo 2023-01-25 preliminarus sprendimas, Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimai patvirtina, kad juose nurodyti ieškovo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir darbuotojo veiksmai buvo neteisėti, jais įmonei buvo padaryta turtinė žala, tačiau kad būtent dėl šių ar kitų ieškovo neteisėtų veiksmų įmonė nustojo veikti, atsakovas duomenų nepateikė ir šio teiginio neįrodinėjo. Tiesiog apsiribojo teiginiu, kad neteisėti ieškovo veiksmai neabejotinai turėjo neigiamos įtakos bendrovės veiklai. Su tuo galima sutikti, tačiau pagrįsti ieškovo ginčijamam viešo komentaro teiginiui, kad būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų įmonė nustojo veikti ar, kad tokie ieškovo veiksmai buvo pagrindinė įmonės veiklos nutraukimo priežastis, deklaratyvaus teiginio nepakanka.

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad 2021-08-24 buvo įregistruota 2021-08-23 įsteigta ir vienasmeniškai D. J. atstovaujama bei vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė įsteigta ir įregistruota laiku, kai ieškovas ėjo kitos įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“- vadovo pareigas. Įmonės steigimas einant kitos įmonė vadovo pareigas net suteikiant pavadinimą panašų į vadovaujamos įmonės, nėra neteisėta veikla. Tai gali būti vertinama kaip nelojalumas savo darbovietei, tačiau vien tokios įmonės įsteigimas, net ir konkuruojančios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, be papildomų įrodymų neduoda pagrindo išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nutraukė dėl ieškovo veiksmų.

Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduota kaip bankrutavusi ir 2024-07-26 išregistruota. Šiaulių apylinkės teismo 2023-01-25 preliminariu sprendimu Nr. e2-1805-291/2023 nustatyta, kad 2022-09-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą įmonės nemokumo procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Sprendimo inicijuoti įmonės nemokumo procesą priežasčių atsakovas nenurodė.

Atsakovas, teigdamas, kad dėl neteisėtų ieškovo veiksmų pelninga įmonė nustojo veikti, šiuos veiksmus ir detalizuoja: dokumentų klastojimas, vagystės ir t.t., taip skaitytojui duodamas suprasti, kad ieškovas įvykdė ne tik nurodytus, bet ir kitus panašius veiksmus. Teigdamas, kad ieškovas klastojo dokumentus, šio teiginio pagrįstumo atsakovas net neįrodinėja. Kaip jau buvo minėta, ne tik Baudžiamasis kodeksas, bet ir lietuvių kalbos žodynas vagystę apibūdina ne kaip neteisėtą, bet nusikalstamą turto pasisavinimą. Todėl atsakovas, teigdamas, kad ieškovas vykdė vagystes turi įrodyti būtent nusikalstamą turto pasisavinimo pobūdį. Tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė.

Atsakovui neįrodžius, kad jo nurodyti ieškovo neteisėti veiksmai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nutraukimo priežastimi, kad ieškovas klastojo dokumentus ir vykdė vagystes ar kitu nusikalstamu būdu pasisavino įmonės turtą teismas konstatuoja, kad komentaro teiginys „deja dėl eilės neteisėtų D. J. veiksmų (dokumentų klastojimas, vagystės ir tt) pelninga įmonė nustojo veikti‘‘ neatitinka tikrovės.

Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu žeidžia asmens savivertę, pažeidžia jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens.

Asmens garbę ir orumą gali žeisti ne tik pats tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo faktas, bet ir žinios pateikimo būdas, panaudota leksika, formuluotės, pateikimo kontekstas. Jeigu teiginys apie neteisėtus asmens veiksmus, kaip apie įmonės veiklos nutraukimo priežastį, yra nedaug informatyvus ir skaitytojui suteikia plačias galimybes interpretacijoms, tai tokios sąvokos kaip „dokumentų klastojimas“, „vagystės“, eilinio skaitytojo suprantamos kaip nusikaltimai. Nusikaltimai - ne pagal Baudžiamojo kodekso apibrėžtų nusikalstamų veikų sudėtį, bet kaip darantys didelę žalą nesąžiningo, savanaudžio, sukto, menko asmens veiksmai. Todėl nuorodos į asmens neva padarytus nusikaltimus ypač menkina asmenį aplinkinių akyse, formuoja neigiamas nuostatas jo atžvilgiu, kenkia dalykinei reputacijai, verčia asmenį jaustis nejaukiai bendraujant su kitais.

Nustačius, kad atsakovo paskleistos žinios apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žeidžia ieškovo garbę bei orumą, spręstina, kad atsakovas įpareigotinas jas paneigti. Vertinant ieškovo nurodytą skelbtiną paneigimo tekstą, teismas pažymi, kad paneigimo tekstu turi būti nurodytos paneigiamos žinios ir konstatuota, kad jos neatitinka tikrovės. Atsakovas negali būti įpareigojamas savo vardu skelbti ieškovo nuomonę apie neigiamas žinias, jo paaiškinimus ar interpretacijas. Todėl ieškovo pateiktas skelbtinas paneigimo tekstas koreguojamas pagal nurodytus kriterijus. Įvertinus tai, kad tekstai socialiniuose tinkluose lengvai šalinami, blokuojami ar kitaip apsunkinamas jų viešinimas, atsakovas įpareigotinas paneigimo tekstą viešinti ieškovo prašomą laiką – ne trumpiau kaip 5 savaites.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, apimties, žinių paplitimo, jų vertinimo ir svarbos visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrio ir reakcijos į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio, jo elgesio.

Atsakovas socialiniame tinkle ,,Facebook‘‘ viešoje grupėje ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ 2024-05-01 išplatinto tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, susijusią su ieškovo veiksmų įtaka UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai nurodant, kad pelninga įmonė nustojo veikti dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (dokumentų klastojimo, vagysčių ir t.t.). Ši žinia paskleista viešoje socialinio tinklo grupėje, kaip nurodė pačios šalys, turinčioje 31000 narių. Įvertinus tai, kad internete viešai prieinama informacija sklinda ypač greitai, su ieškovą žeminančia informacija gali susipažinti neapibrėžtas asmenų skaičius. Kadangi ieškovas yra privatus fizinis asmuo, atsakovo viešai paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai neabejotinai ieškovui sukėlė neigiamus išgyvenimus, kurių nereikia specialiai įrodinėti.

Minėtos aplinkybės leidžia spręsti dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo.

Teismo, darbo ginčų komisijos sprendimais buvo nustatyti neteisėti paties ieškovo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, veiksmai, padarę turtinės žalos įmonei, todėl atsakovas gali turėti pretenzijų ieškovui, tačiau ne dėl įmonės veiklos nutraukimo ar nusikalstamų veikų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovo prašoma priteisti 2000 Eur neturtinės žalos suma mažintina iki 1000 Eur.

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas patyrė 155 Eur žyminio mokesčio ir 1800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus neturtinį reikalavimą ir 50 proc. turtinio reikalavimo, iš atsakovo ieškovui priteisiama 135,5 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Įvertinus, kad turtinis reikalavimas šioje byloje savo esme yra išvestinis iš reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą žeminančias žinias, patenkinus šį reikalavimą ieškovui iš atsakovo priteisiamos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o atsakovo patirtos 1280 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti, kad atsakovo R. R. socialiniame tinkle „Facebook“ viešoje grupėje Pripažinti, kad atsakovo viešame socialiniame tinkle ,,Facebook‘‘ viešoje grupėje ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ 2024-05-01 dieną išplatintas komentaras - ,,rauginti produktai tiek rinkoje, tiek mityboje buvo daug seniau – kaip pvz Jūsų minimos raugintos avižos - t y rauginta avižinė košė vadinama ,,avižų kisieliumi‘‘ lietuvių mityboje buvo seniai, TAČIAU mano sukurto ,,gilaus rauginimo‘‘ metodo leidžiančio padidinti naudingųjų mikroorganizmų koncentraciją tūkstančius kartų niekas iki tol nenaudojo – ir tai leido panaudoti šį koncentratą ne kaip atskirą maisto produktą, o kaip padažą į visus patiekalus ir gėrimus. Ir būtent šis sprendimas pakeičia patiekalų ir gėrimų savybes – paverčia maistą SIMIOTINIU – pilve rūgstančiu – MAISTU. Beje – Jūsų pateiktoje informacijoje yra minimi mano sukurtas koncentratas ZOE ir mano įkurta įmonė (duomenys neskelbtini) (šypesnėlė) deja dėl eilės neteisėtų D. J. ir S. G. veiksmų (dokumentų klastojimas, vagystės ir tt) pelninga įmonė nustojo veikti‘‘ dalis ,, deja dėl eilės neteisėtų D. J. veiksmų (dokumentų klastojimas, vagystės ir tt) pelninga įmonė nustojo veikti‘‘ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą.

Įpareigoti R. R. paneigti tikrovės neatitinkančias ir D. J. garbę ir orumą žeminančias žinias, per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešai socialiniame tinkle ,,Facebook‘‘ viešoje grupėje ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ paskelbiant ir viešinant ne trumpiau kaip 5 savaites be komentarų tokio turinio pranešimą:

„PANEIGIMAS. Aš R. R. tvirtinu, kad Socialiniame tinkle ,,Facebook‘‘ viešoje grupėje ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ 2024-05-01 išplatinto komentaro: ,,rauginti produktai tiek rinkoje, tiek mityboje buvo daug seniau – kaip pvz Jūsų minimos raugintos avižos - t y rauginta avižinė košė vadinama ,,avižų kisieliumi‘‘ lietuvių mityboje buvo seniai, TAČIAU mano sukurto ,,gilaus rauginimo‘‘ metodo leidžiančio padidinti naudingųjų mikroorganizmų koncentraciją tūkstančius kartų niekas iki tol nenaudojo – ir tai leido panaudoti šį koncentratą ne kaip atskirą maisto produktą o kaip padažą į visus patiekalus ir gėrimus. Ir būtent šis sprendimas pakeičia patiekalų ir gėrimų savybes – paverčia maistą SIMIOTINIU – pilve rūgstančiu – MAISTU. Beje – Jūsų pateiktoje informacijoje yra minimi mano sukurtas koncentratas ZOE ir mano įkurta įmonė (duomenys neskelbtini) (šypesnėlė) deja dėl eilės neteisėtų D. J. ir S. G. veiksmų (dokumentų klastojimas, vagystės ir tt) pelninga įmonė nustojo veikti‘‘ dalis „dėl eilės neteisėtų D. J. veiksmų (dokumentų klastojimas, vagystės ir tt) pelninga įmonė nustojo veikti“ neatitinka tikrovės.

Priteisti D. J. iš R. R. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1000 Eur sumą nuo bylos iškėlime teisme (2024-08-19) iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti D. J. iš R. R. 1935,5Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.