- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- 1-258-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12481-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- K. P.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių dažytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. papirkinėjo policijos pareigūnus, o būtent: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. kovo 1 d., 18.00 val., Vilniuje, Žaliųjų ežerų - Jeruzalės gatvių sankryžoje, sustabdytas policijos pareigūnų, dokumentų patikros metu, būdamas lauke prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybinio automobilio „VW Caddy“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, žodine forma pasiūlė kyšį, t. y. važiuoti iki jo namų, kur pažadėjo duoti 200 eurų kyšį policijos pareigūnui R. A.. Pastarajam jį (K. P.) perspėjus apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, nenusiramino ir jis (K. P.), tęsdamas nusikalstamą veiką, jau būdamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje sakydamas, kad pasijuto blogai, prašė policijos pareigūno R. A. išeiti į lauką, policijos pareigūnui išlipus kartu su juo (K. P.) pradėjo siūlyti 300 eurų kyšį, jam buvo paaiškinta, kad jis (K. P.) bus sulaikytas už kyšio siūlymą ir pristatytas į 1 PK, tačiau jis (K. P.), tęsdamas nusikalstamą veiką, po atlikto patikrinimo jo girtumui nustatyti vėl pasiūlė važiuoti iki jo namų, kur žadėjo duoti pareigūnams 500 eurų dydžio kyšį, tokiu būdu jis pasiūlė kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniajam patruliui R. A., siekdamas neteisėto šio valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2015 m. kovo 1 d., apie 18.00 val., Vilniuje, Žaliųjų ežerų - Jeruzalės gatvių sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus - neblaivus vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Apklausiamas 2015-11-20 teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. P. savo kaltės nepripažino. Neneigia 2015-03-31 vairavęs transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka, jam paskirta bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Taigi vairavimo esant neblaiviam faktą jis pilnai pripažįsta, tačiau kategoriškai neigia jį Jeruzalės mikrorajone sustabdžiusiems policijos pareigūnams ar pareigūnui siūlęs bent kokį piniginį atlygį už tai, kad nebūtų tikrinamas jo girtumas. Jis su savimi teturėjo 20 eurų. Tikrindamas dokumentus, pareigūnas R. A. pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, po ko nurodė eiti į tarnybinį automobilį. Jis ramiai nuėjo ir atliko patikrinimą alkotesteriu. Su nustatytu girtumu sutiko. Iš tarnybinio automobilio išlipo tik tada, kai laukė atvykstančio kito ekipažo, kuris pristatė jį į policijos komisariatą. Nors ir buvo išgėręs, aplinkybes atsimena gerai. Anksčiau nei su prie jo priėjusiu R. A., nei su kitu pareigūnų, kuris sėdėjo tarnybiniame automobilyje atliekant patikrinimą, susidūręs nebuvo, nekonfliktavo, nežino, kodėl pastarieji jį apkalba. Galimai siekia tokiu būdu kažkokio įvertinimo (b. l. 75-78).
2016-01-04 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. P. savo poziciją pakeitė ir nurodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, visas jas patvirtina. Automobilį vairavo neblaivus ir, siūlydamas kyšį, norėjo išvengti atsakomybės. Sunku paaiškinti, kodėl iki šiol savo kaltę neigė. Tiesiog buvo susinervinęs, jam nepatiko pareigūnas R. A.. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, jog turi du mažamečius vaikus, dar nėra sumokėjęs už administracinį teisės pažeidimą paskirtos baudos (b. l. 90-92).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis K. P. savo kaltės taip pat nepripažino. 2015-03-01, apie 18 val. prie jo vairuojamo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo policijos automobilis ir jį sustabdė. Atliko patikrinimą alkotesteriu ir nustatė 2,42 promilių girtumą. Iškvietė tralą ir nutempė automobilį, o jį prisistatė 1 PK, kodėl, nežino. Kyšio pareigūnams nesiūlė, su pažeidimu dėl vairavimo neblaiviam sutiko (b. l. 25, 31).
Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas R. A. parodė, jog tarnybos metu, dirbant kartu su M. L., buvo gautas pranešimas apie tai, jog Žaliųjų Ežerų g. važiuoja „VW Passat“ automobilis, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Automobilis buvo sustabdytas Jeruzalės g., prie vairuotojo priėjo jis (R. A.). Tikrindamas dokumentus, pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, po ko nurodė K. P. eiti kartu ir alkotesteriu atlikti blaivumo patikrinimą. Tarnybiniame automobilyje vairuotojas pradžioje atsisakė tikrintis girtumą, sakė, kad jam bloga ir prašė išlipti į lauką pakvėpuoti grynu oru. Jis išlipo kartu su K. P., lauke pastarasis iš karto pradėjo siūlyti pinigų, kad nebūtų atliekamas girtumo patikrinimas. Asmuo aiškino esantis išgėręs, sakė, jog susipyko su žmona. Pasiūlė 200 eurų, tačiau sakė, jog su savimi pinigų neturi ir siūlė nuvažiuoti iki Justiniškių ar Viršuliškių, ten gyvena jo motina, kuri sumokės. Jis paaiškino, kad bet kokiu įvykis atveju bus fiksuojamas. Pirmojo pasiūlymo jo porininkas M. L. galėjo negirdėti, nes pastarasis liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Tuomet jis pabeldė M. L., kad šis nuleistų langą ir galėtų girdėtų. K. P. dar kartą pasiūlė neforminti įvykio ir pakartotinai pasiūlė kyšį, šį kartą didesnę sumą. Jis su jokiais pasiūlymais nesutiko. Atsisėdus į automobilį, K. P. vėl pradėjo sakyti, kad bloga, prašė išlipti, po ko jam išlipus su kaltinamuoju į lauką šis vėl pradėjo siūlyti pinigų, tą sumą kėlė po 100 eurų, kol siūlomas kyšis išaugo iki 500 eurų. Kaltinamasis visąlaik nurodė, jog pinigų su savimi neturi, prašė važiuoti į minėtų rajoną. Liudytojas patvirtino, jog K. P. mažiausiai du kartus buvo įspėtas dėl atsakomybės už kyšio davimą, pastarajam buvo nurodyta, kad bus pristatytas į 1 PK. Asmuo nors ir buvo neblaivus, tačiau elgėsi adekvačiai, kalbėjo normaliai. Su nustatytu girtumu sutiko. Anksčiau su kaltinamuoju nebendravo, jokie santykiai nesieja, neturi tikslo jį apkalbėti. Liudytojas pažymėjo, jog tarnybiniame automobilyje buvo įrengtas vaizdo registratorius, tačiau jis vidaus vaizdo nefiksavo. Taip pat liudytojas pabrėžė, jog tiksliau visas aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Perskaičius pastarojo parodymus, patvirtino, kad tie parodymai yra užfiksuoti teisingi, tikslesni ir prašė jais vadovautis (b. l. 75-78).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. parodė 2015-03-01 dirbo 1 PK teritorijoje kartu su patruliu M. L.. Apie 18 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Žaliųjų ežerų gatve link miesto važiuoja automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Reaguojant į minėtą pranešimą važiuojantis automobilis „VW Passat“ buvo pastebėtas važiuojantis link Jeruzalės gatvės. Įjungus šviesos ir garso signalus važiuojantis automobilis buvo sustabdytas Žaliųjų Ežerų – Jeruzalės gatvių sankryžoje. Tikrinant dokumentus nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo K. P., gim. 1975 m., vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Jam bendraujant su vairuotoju, nuo jo pajuto sklindantį alkoholio kvapą, po ko pasiūlė pasitikrinti girtumą. Privedus asmenį prie tarnybinio automobilio, šis pradėjo jam siūlyti susitarti, kad nebūtų tikrinamas jo girtumas. Jis paklausė, ar šis jam siūlo kyšį, minėtas asmuo paaiškino, kad yra neblaivus ir nenori tikrintis girtumo bei pasiūlė važiuoti iki jo namų, kur duos 200 eurų už administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą (vairavimą esant neblaiviam). Perspėjus asmenį dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą policijos pareigūnui, K. P. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, kad būtų galimybė nustatyti girtumą. Tarnybiniame automobilyje K. P. vis siūlė išeiti į lauką ir ten pašnekėti. Jis jam paaiškino, kad nėra apie ką bendrauti, reikia palaukti, kol pasikraus alkotesteris, kad būtų galima nustatyti jo girtumą. Laukiant, kol pasikraus alkotesteris, K. P. pasakė, kad jam bloga ir pasiprašė išleidžiamas į lauką. Jis išlipo kartu su juo iš automobilio. Būnant prie priekinių keleivio durelių, K. P. vėl pradėjo siūlyti kyšį, t. y. 200 eurų už tai, kad neįformintų jo padaryto pažeidimo. Tai pat pasakė, kad su savimi tokios sumos neturi, reikia pavažiuoti iki jo namų. K. P. pasakius, kad jo padarytas ATPK bus fiksuojamas bet kokiu atveju, šis dar kartą pasiūlė, šįkart jau 300 eurų. Visa tai girdėjo jo porininkas M. L., kuris tuo metu buvo atidaręs priekinių durelių langą. K. P. vėl buvo paaiškinta, kad nesiūlytų kyšio, nes už tai bus sulaikytas ir pristatytas į 1 PK. Prie tarnybinio automobilio alkotesteriu K. P. nustatytas 2,42 promilių girtumas. Nustačius girtumą, K. P. nenurimo ir primygtinai jam siūlė važiuoti iki jo namų, kur jis išneš šiam pinigų už administracinio teisės pažeidimo neįforminimą, jau 500 eurų. Dėl bandymo papirkti policijos pareigūną K. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 PK. Pristatant spec. priemonės nepanaudotos. Dėl pažeidimo numatyto, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo K. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Minėtas įvykis filmuojamas nebuvo, kadangi visas pokalbis dėl kyšio siūlymo įvyko lauke (b. l. 10-11).
Teisiamajame posėdyje apklausiamam liudytojui M. L. perskaičius pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis patvirtino, kad parodymai yra užfiksuoti teisingai ir prašė teismo jais vadovautis. Jo su kaltinamuoju nesieja jokie asmeniniai santykiai, nėra kilę jokie konfliktai, pagrindo apkalbėti pastarąjį tikrai neturi. Nors kaltinamasis ir buvo neblaivus, tačiau jis elgėsi adekvačiai. Jis sugebėjo vairuoti, kalbėjo normaliai, siūlė pinigų sumas, kurias vis didino, buvo matyti, kad bijojo būti užfiksuotas vaizdo registratoriaus, todėl prašėsi į lauką, kur kolegai siūlė pinigus (b. l. 90-92).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas M. L. parodė 2015-03-01, apie 18.00 val., dirbant 1 PK teritorijoje kartu su vyr. patruliu R. A., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Žaliųjų ežerų gatve link miesto važiuoja automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Reaguojant į minėtą pranešimą važiuojantis automobilis „VW Passat“ buvo pastebėtas važiuojantis link Jeruzalės gatvės. Įjungus šviesos ir garso signalus nurodyta važiuojanti transporto priemonė sustabdyta Žaliųjų Ežerų – Jeruzalės gatvių sankryžoje, stotelėje, šalia jokio pastato nebuvo tik medžiai ir prūdas, stotelės pavadinimo neatsimena. Tikrinant dokumentus nustatyta, jog automobilį vairavo K. P., vairuotojo pažymėjimo Nr. R0793784, vairuotojo dokumentus tikrino ir su asmeniu bendravo kolega R. A.. Privedus minėtą vairuotoją prie tarnybinio automobilio, jis atidarė priekinių keleivio durelių langą. Jam girdint prie tarnybinio automobilio vairuotojas pradėjo R. A. siūlyti susitarti, kad nebūtų tikrinamas jo girtumas. R. A. kelis kartus jį perspėjo dėl gresiančios atsakomybės už bandymą papirkti pareigūną. Vairuotojas aiškino esantis neblaivus ir nenorintis tikrintis girtumą bei pasiūlė važiuoti iki jo namų, kur duos 200 eurų už ATPK pažeidimą. R. A. dar kartą įspėjo dėl kyšio siūlymo, po ko vyriškis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, siekiat nustatyti jo girtumą. Jau būdamas automobilyje, K. P. vėl siūlė išeiti iš automobilio į lauką ir susitarti. R. A. atsisakė tai daryti ir pasakė, kad reikia pasitikrinti alkotesteriu. Laukiant, kol pasikraus alkotesteris, K. P. pasakė, kad jam yra bloga ir pasiprašė į lauką, kartu su jo išlipo ir kolega R. A.. Jiems išlipus iš automobilio pro pravirą langą vėl girdėjo, kaip K. P. siūlė 200 eurų kyšį už tai, kad neįformintų pažeidimo. Taip pat pasakė, kad šiuo metu su savimi tokios sumos neturi, tačiau reikia privažiuoti iki namų. K. P. kolega R. A. pasakė, kad jo padarytas pažeidimas vis tiek bus įformintas ATPK tvarka, tada šis vėl pasiūlė 300 eurų kyšį. K. P. vėl buvo paaiškinta kyšio nesiūlyti, nes pastarasis bus pristatytas į 1 PK. Patikrinus prie tarnybinio automobilio K. P., jam nustatytas 2,42 promilių girtumas. Nustačius girtumą K. P. vis tiek nenusiramino, vėl siūlė pinigų, tačiau jau 500 eurų. Dėl bandymo papirkti policijos pareigūną jis buvo pristatytas į 1 PK tolimesniam aiškinimuisi. Dėl ATPK pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Įvykis nebuvo filmuojamas (b. l. 13-14).
Tarp įtariamojo K. P. ir liudytojo R. A. atlikta akistata, kurios metu abu pasiliko prie ankstesnių parodymų (b. l. 15-18).
Ikiteisminis pradėtas gavus pareigūnų, t. y. Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. A. bei Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio patrulio M. L., tarnybinius pranešimus dėl kyšio siūlymo (b. l. 4,5).
2015-03-01 gautas K. P. paaiškinimas, kad 2015-03-01 jis važiavo Žaliųjų Ežerų g., buvo išgėręs, nes susipyko su žmona, norėjo nusiraminti, Jeruzalės mikrorajone sustabdė policija. Daugiau paaiškinti neturi ką (b. l. 20).
Asmens blaivumo testo patikrinimo kvite Nr. 103 nurodyta, kad K. P. 2015-03-01, 18.17 val., nustatytas 2,42 promilių girtumas (b. l. 36).
2015-03-01, 20.22 val., pranešimas fiksuotas BPC, įvykio laikas 18 val., AP-1711 į 1 PK pristatė pilietį, kuris už KET pažeidimo nefiksavimą pareigūnams siūlė kyšį (b. l. 6).
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, mano esant pakankamą pagrindą daryti išvadą pilnai pasitvirtinus K. P. inkriminuotą kaltinimą dėl to, kad pastarasis papirkinėjo policijos pareigūnus, t. y. žodine forma siūlius kyšį policijos pareigūnui R. A., siekdamas neteisėto šio valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį.
Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, kurios padarymu kaip tik ir kaltinamas K. P., numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti ar davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis: pasiūlymu ar pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu. Pasiūlymas duoti kyšį – tai lenkimas, prašymas, įtikinėjimas, drąsinimas ir pan. konkretaus valstybės tarnautojo už atlygį kaltininko interesais atlikti (neatlikti) konkrečius veiksmus vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš nurodytų trijų veikų kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-7-48/2009). Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad būtent valstybės tarnautojui pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį.
Kaltinamasis K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pradėjus bylą nagrinėti teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kategoriškai nepripažino ir neigė siūlęs bent kokį piniginį atlygį už tai, kad nebūtų tikrinamas jo girtumas. Jis netgi neturėjo su savimi pinigų, buvo pasiėmęs tik 20 eurų. Neneigia vairavęs, būdamas neblaivus, dėl ko buvo pripažintas kaltu ir nubaustas, jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Mano, kad pareigūnai tokiu būdu siekia būti įvertinti tarnyboje, galbūt paaukštinti, anksčiau su jais bendrauti neteko (b. l. 75-78). Bebaigiant atlikti įrodymų tyrimą, teismui tiesiogiai apklausus kaip liudytojus policijos pareigūnus, kaltinamasis savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažįsta, sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 90-92). Tokiu būdu laikytina, jog kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos prisipažino, o ankstesni jo parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo parodymus, kurių metu pastarasis neigė atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, akivaizdžiai paneigė liudytojų R. A. ir M. L. parodymai, kurie dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, juose aiškiai užfiksuotos aplinkybės dėl kaltinamojo siūlyto piniginio atlygio, siekiant neteisėto valstybinio tarnautojo veikimo, t. y. pastarajam nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo. Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas R. A. patvirtino, jog po to, kai kaltinamajam buvo pasiūlyta tikrintis girtumą, šis akivaizdžiai norėjo tokio patikrinimo išvengti, žodine forma siūlydamas pareigūnui susitarti, kad girtumo patikrinimas nebūtų atliekamas, siūlė važiuoti iki namų, kuriuose nurodė sumokėsiantis pastarajam pinigus, t. y. kyšį. Siūlyto kyšio suma kito, su kiekvienu siūlymu ji vis augo (nuo 200 eurų išaugo iki 500 eurų). Liudytojas patvirtino, jog kaltinamasis kelis kartus buvo įspėtas dėl atsakomybės už kyšio siūlymą, tačiau į tokius įspėjimus nereagavo. Atlikus neblaivumo patikrinimą, K. P. buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas (b. l. 75-78). R. A. pažymėjo, jog tikslias aplinkybes jis nurodė apklausiamas po įvykio, o praėjus daugiau nei pusmečiui itin tiksliai visko nebeatsimena. Teismui perskaičius jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas R. A. juos pilnai patvirtino ir prašė jais vadovautis kaip teisingais. Teismas šio liudytojo parodymus vertina kaip patikimus, nuoseklius, kadangi esminės aplinkybės viso proceso metu buvo dėstomos tapačiai. Jo parodymus iš esmės patvirtino ir liudytojas M. L. kuris teismo taip pat buvo apklaustas posėdžio metu. Duodamas parodymus liudytojas M. L. taip pat patvirtino, jog privestas prie tarnybinio automobilio K. P. pradėjo siūlyti R. A. susitarti, kad nebūtų tikrinamas girtumas, siūlė važiuoti iki namų, kur duos 200 eurų kyšį, tačiau kolega R. A. iš karto perspėjo dėl atsakomybės už kyšio siūlymą. Šias aplinkybes M. L. girdėjo pro atidarytą automobilio langą. Pasiūlymai susitarti ir siūlymas nuvažiavus iki namų duoti pinigus buvo pakartoti ir vėliau, t. y. kai paprašęs išlipti iš tarnybinio automobilio, kadangi tvirtino esant bloga, kaltinamasis kartu su juo į lauką išlipusiam R. A. vėl siūlė nenustatinėti girtumo, vis didindamas kyšio kainą, kol ji pasiekė 500 eurų sumą. Į R. A. perspėjimus apie gresiančią atsakomybę nereagavo (b. l. 13-14, 90-92)
Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti tokiais liudytojų R. A. ir M. L. parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių buvo logiški ir nuoseklūs. Nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų bent jau manyti, kad liudytojai buvo šališki ar dėl kitų priežasčių nurodė neteisingus faktus dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis K. P., kuris transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus, kas yra objektyviai nustatyta, turėjo aiškų suinteresuotumą išvengti neblaivumo patikrinimo. Pastarojo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas yra šiurkštus, už jį numatyta ne tik piniginė bauda, tačiau ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Net ir gerai teisės aktų neišmanančiam asmeniui, suprantama, jog nustačius girtumą teks mokėti baudą bei bus prarastos teisės, todėl nagrinėjamoje byloje K. P. nusprendė bandyti išvengti tokio patikrinimo, žodžiu pasiūlydamas kyšį, o, pareigūnui nesutikus, vis didino kyšio sumą, tikėdamasis tokiu būdu palenkti pareigūną į savo pusę ir įtikinti pastarąjį neteisėtu neveikimu – neatlikti patikrinimo bei nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Ta aplinkybė, kad K. P. sustabdymo metu neturėjo reikiamos sumos (sumų) siūlomam kyšio sumokėti, nepaneigia to, kad kyšis buvo siūlomas. Apklausti liudytojai patvirtino, jog K. P. iš karto nurodė tą aplinkybę, jog jis siūlomos sumos neturi ir primygtinai siūlė važiuoti iki namų, kur ir būtų buvę sumokėti pinigai. Taip pat pažymėtina tai, jog, nepaisant to, kad kaltinamajam K. P. buvo nustatytas vidutinis girtumas (2,42 prom.), dėl ko iš esmės buvo akivaizdu, jog kaltinamasis yra neblaivus, pastarojo elgesys liudija, kad kaltinamasis pilnai suprato savo veiksmų esmę. Matydamas, jog tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius ir, siekdamas, kad jo siūlymas duoti kyšį nebūtų užfiksuotas, kaltinamasis paprašė išeiti į lauką, nurodydamas, kad jam yra bloga, ir būtent lauke siūlė policijos pareigūnui R. A. pinigus. Taip pat matyti, kad pastarasis kryptingai siekė savo tikslo, vis didino siūlomo kyšio sumą, suprasdamas, jog su savimi siūlomos sumos neturi, iš karto nurodė važiuoti iki namų. Tai rodo, jog kaltinamajam nustatyta girtumas nesukliudė suprasti, kad jis savo veiksmais siūlo policijos pareigūnui kyšį, tokius veiksmus atliko nuosekliai, kryptingai, ir taip norėjo veikti.
Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teismo argumentus, laikytina esant pilnai įrodyta, kad K. P. papirkinėjo įgaliojimus vykdantį policijos pareigūną (patrulį R. A.), ką galiausiai pripažino ir pats kaltinamasis, sutikdamas su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. K. P. nusikalstama veika baigta, įvykdyta tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Nors įrodymų tyrimo pabaigoje kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nurodė dėl savo veiksmų besigailintis, teismas neturi pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Minėtos baudžiamojo įstatymo nuostatos taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką rodo mažesnį jo pavojingumą ir galimybę švelninti bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nustatydamas šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas visais atvejais turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-483/2015). Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaltinamasis iš esmės viso proceso metu savo kaltę akivaizdžiai neigė, tikino esąs nekaltai apkalbėtas pareigūnų, kurie tokiu būdu neva siekia būti įvertinti tarnyboje. Kaltinamasis jokiais veiksmais nepadėjo išaiškinti inkriminuotos veikos aplinkybes, teisminio nagrinėjimo metu toliau neigė savo kaltę, teismui paskelbus bylos nagrinėjime pertrauką, į kitą teismo posėdį neatvyko, nepranešė jokių negalėjimo dalyvauti teisme priežasčių, dėl ko teko pastarąjį vesdinti. Tik apklausus liudytojus, kurie davė nuoseklius ir aiškius K. P. apkaltinančius parodymus, pastarasis pareiškė teismui, kad jo pozicija pasikeitė ir jis savo kaltę pilnai pripažįsta bei gailisi. Tikino, kad ankstesni jo parodymai buvo nulemti susijaudinimo, be to, jam nepatiko pareigūnas R. A.. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ne savanoriškai, o iš esmės tik dėl akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, siekdamas tokiu būdu bent kiek palengvinti savo padėtį, kas nesudaro pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas K. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad K. P. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina, jog nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę, teismas įvertina ir kaltinamojo K. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau neteistas (b. l. 40), administracine tvarka baustas (b. l. 39, 43), vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirba (b. l. 42), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 46, 47), tačiau įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro į narkologinę įskaitą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b. l. 45). Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-296/2015 konstatuota nesant duomenų, jog K. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste arba turėtų kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną, o vien dėl alkopriklausomos skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 49). Šie duomenys patvirtina, kad R. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais.
BK 227 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir anksčiau nurodytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. P. švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti baudos vidurkį.
K. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 30 MGL (1 129,80 Eur) eurų dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.