Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2024-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-806/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Data
2024-03-19
Bylos Nr.
1A-205-806/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33781-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
D. O.
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-806/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33781-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. O. (D. O.) gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. O. paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir D. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, D. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, nustatant šias pareigas: 1) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, D. O. įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Realaus bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, kai D. O. buvo sulaikytas nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. 01.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. 15.58 val. (viena diena), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. O. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 22.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jo paties sukelto žodinio konflikto metu su J. G., su kuria gyvena neįregistravus santuokos, tyčia kumščiu sudavė J. G. vieną smūgį į veido sritį, po ko ne mažiau kaip po vieną smūgį sudavė rankomis ir kojomis J. G. į kitas kūno vietas, padarydamas jai viršutinės lūpos, dešinio skruosto, dešinės akies ir nosies sričių sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimais, bei sukeldamas jai fizinį skausmą įvairiose kūno vietose.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. O. gynėjas advokatas Arūnas Bertulis prašo: iš dalies panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu D. O. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskirtą laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir skirti švelnesnę bausmę – 90 parų arešto bausmę, ją sumažinant iki 60 parų bei jos vykdymą atidedant 3 mėnesiams; tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas paliktų D. O. skirtą už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmę, prašo šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu iš dalies pridedant anksčiau D. O. skirtą ir neįvykdytą baudą, t. y. 40 MGL (2 000 Eur) baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti jam pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Teismas šią bausmės rūšį parinko įvertinęs byloje nustatytas tiek kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (viena) bei sunkinančią aplinkybę (viena), tiek tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, padaryta konflikto su sugyventine metu, nesukėlus didelės žalos nukentėjusiajai, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: turi šeimą, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, taip pat ir laisvės atėmimo bausmėmis. Manoma, kad nurodytos aplinkybės kaip tik suponuoja galimybę kaltinamajam skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę – areštą.

2.2. Teismas, skirdamas bausmę už smurtą artimoje aplinkoje, turi vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmės individualizavimui.

2.3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014, daroma išvada, kad šiuo atveju byloje nebuvo pagrindo griežtinti prokuroro prašytos arešto bausmės, su kuria iš dalies nuteistasis sutiko, kadangi tiek kaltinamojo asmenybė, tiek jo elgesys po nusikaltimo padarymo šioje byloje pasikeitė, jis su nukentėjusiąja susitaikė ir todėl būtinybė griežtinti siūlytą bausmę išnyko.

Šalies argumentai

2.4. Nukentėjusioji pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog nuteistajam pretenzijų neturi, prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, po įvykio gyvena nuostabiai, kuria gražius ateities planus, nesipyksta. Nukentėjusioji prašo atkreipti dėmesį ir į vaikų interesus: nuteistasis kartu su nukentėjusiąja augina mažametį vaiką bei tris vaikus, auginamus iš buvusių santuokų.

2.5. Pažymima, jog nuteistasis teismo posėdžio metu dar kartą nuoširdžiai pripažino savo kaltę, neneigė padaręs pavojingą veiką, dėl to labai gailėjosi, nurodė aplinkybes (dirbs, grąžins skolas ir t. t.), kurios padės jam socializuotis, tapti doru ir sąžiningu piliečiu. Apelianto vertinimu, pačios griežčiausios bausmės parinkimas yra per griežtas ir neatitiktų bausmės tikslų ir teisingumo siekimo, todėl bausmė švelnintina skiriant arešto bausmę.

2.6. Pažymima, kad savo prašyme dėl teismo baudžiamojo įsakymo peržiūrėjimo nuteistasis sutiko su jam skirta arešto bausme, tačiau, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, prašė ją atidėti, su kuo pirmosios instancijos teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmę, iš esmės sutiko.

2.7. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, pažymima, kad, pirmosios instancijos teismui eliminavus sunkinančią atsakomybę dėl neblaivumo, nuteistajam turėjo ne tik būti parinkta švelnesnė bausmė nei teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, bet bent jau arešto bausmė, jos vykdymą atidedant, nes tokios švelnesnės bausmės skyrimas tikrai nebūtų per lengva ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji būtų proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei veikos pavojingumui ir todėl būtų labiau tinkamai individualizuota.

2.8. Kadangi bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų, manoma, kad arešto bausmės paskyrimas, jos vykdymą atidedant, būtų didesnę įtaką darantis poveikis nei galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį skirta 80 MGL (4 000 Eur) bauda.

2.9. Pažymima, kad, nors ir trumpalaikiai apribojus kaltinamojo laisvę, labai nukentėtų pačios nukentėjusios ir jos bei kaltinamojo mažamečių vaikų: 1 (vienerių) metų D. O. (D. O.), 13 (trylikos) metų L. M. D. ir 16 (šešiolikos) metų E. D. (E. D.) interesai, kadangi nuteistasis šiuo metu yra vienintelis šeimos maitintojas ir išlaikytojas, o nukentėjusioji, D. O. sugyventinė, šiuo metu niekur nedirba, viena negalėtų dėl objektyvių priežasčių pragyventi bei išlaikyti trijų mažamečių vaikų, iš kurių vienas – 1 (vienerių) metų.

2.10. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl prasto visuomeninio susisiekimo nukentėjusiajai ir mokyklinio amžiaus vaikams būtų sunku pasiekti savarankiškai mokymo, maitinimo ir gydymo įstaigas, esančias viduryje Vilniaus miesto, kadangi automobilį vairuoja ir vairuotojo pažymėjimą turi tik nuteistasis. Taip pat nuteistojo tėvai yra pakankamai senyvo amžiaus, jais dažnai reikia pasirūpinti, nukentėjusioji negalės niekam palikti vaikų ir turės visur vykti šaltuoju metu su mažamečiais vaikais, kas sukels didelių sunkumų ne tik jai, bet ir mažamečiams vaikams.

2.11. Apeliantas daro išvadą, kad trumpalaikis laisvės apribojimas sukeltų daugiau neigiamų pasekmių bei tokiu būdu nebūtų įgyvendintas pagrindinis bausmės tikslas – atsakingo asmens nubaudimas, nes neproporcingai nukentėtų ir pati nukentėjusioji bei jos ir nuteistojo mažamečiai vaikai. Be to, palikimas laisvėje sudarytų galimybę užsidirbti ir sumokėti anksčiau paskirtą baudą, ko nuteistasis negalėtų padaryti, jei atlikinėtų bausmę areštinėje.

2.12. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas vis tiek nuspręstų palikti pirmosios instancijos teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant, nuteistasis apeliacinės instancijos teismo prašo subendrinti laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu skirta 80 MGL (4 000 Eur) bauda dalinio bausmių sudėjimo būdu.

2.13. Pastebima, kad šioje byloje už inkriminuotą veiką (nesunkų nusikaltimą) palikus galioti laisvės atėmimo bausmę, būtų skirta žymiai griežtesnė bausmė nei už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16. nuosprendžiu inkriminuotą apysunkį nusikaltimą (BK 300 straipsnio 2 dalis). Todėl nuteistajam skiriant griežtesnę bausmę turėtų būti mažinama anksčiau skirta bausmė ją pridedant tik iš dalies, skiriant galutinę laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmę ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendį.

3. Atsiliepimu į nuteistojo D. O. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras Jan Paškevič prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Atsižvelgiant į nuteistojo D. O. asmenybę ir jo šeimos interesus, pirmosios instancijos teismas, paskyręs kaltinamajam griežtesnę bausmės rūšį, negu prašė prokuroras ir nutaręs, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, suteikė nuteistajam galimybę likti laisvėje, todėl faktiškai teismas nepablogino kaltinamojo padėties bausmės atžvilgiu.

Atsiliepimas

3.2. Prokuroras visiškai sutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nuteistajam D. O. paskirta bausme, jos paskyrimo motyvais ir pagrindais, taip pat jos mažinimu ir bendrinimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra per griežta, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos vykdymas pagrįstai atidėtas be intensyvios priežiūros, kaltinamajam paskirti tinkami įpareigojimai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo D. O. gynėjas advokatas Arūnas Bertulis apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo D. O. paskirta bausme, kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir dėl ko teisėjų kolegija toliau pasisako.

5. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

8. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir at atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

10. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Apeliaciniu skundu ginčijama nuteistajam D. O. paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, prašoma skirti 90 parų arešto bausmę, sumažinant ją iki 60 parų arešto bausmės bei jos vykdymą atideti trims mėnesiams.

11. D. O. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius), tačiau nuteistojo veiksmai didelės žalos nukentėjusiajai nesukėlė, taip pažymėjo pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje. Nuteistojo D. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog šias veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. O. anksčiau teistas 4 kartus, paskutinius du kartus jam paskirta baudos bausmė, laisvės atėmimo bausme baustas prieš šešiolika metų (t. 1, b. l. 28-36), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 60-61).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta neproporcinga bausmė. Skirdamas bausmę nuteistajam D. O. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, tiek į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tarpusavio konflikto su sugyventine J. G. metu, nesukėlus nukentėjusiajai didelės žalos, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. atsižvelgė į tai, kad nuteistasis D. O. turi šeimą, yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau teistas, taip pat ir laisvės atėmimo bausme. Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje įvirtintus bausmės tikslus, pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. O. skyrė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nors ir yra mažesnė už įstatyme nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tačiau vis tik šios bausmės rūšis, atsižvelgus į D. O. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, sukeltus padarinius, nuteistojo asmenybę yra aiškiai per griežta. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 30 d. pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nurodytos dvi nuteistojo D. O. atsakomybę sunkinančios aplinkybes, iš kurių vienos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką D. O. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Be kita ko, nuteistasis D. O. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistojo veiksmai didelės žalos nukentėjusiajai nesukėlė. Nors bausmės skyrimas yra teismo išimtinė teisė ir proceso dalyvių prašymai nesaisto teismo, tačiau vertintina ir tai, kad pati nukentėjusioji J. G. prašė neskirti nuteistajam D. O. laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis turi šeimą, augina tris vaikus, vienam iš jų tik vieneri metai, yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas D. O. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė keičiama į 90 parų arešto bausmę (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktas). BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu.

13. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus bausmės rūšį, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato imperatyvių reikalavimų, kada teismas privalo bendrindamas paskirtas bausmes jas sudėti pilnai, o kada tik iš dalies, taip pat nenustato imperatyvių reikalavimų, kokią bausmės dalį parinkti bausmes sudedant iš dalies, tačiau teismas turi motyvuoti savo sprendimą. Iš byloje pateiktos pažymos matyti, kad duomenų apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-16 teismo baudžiamuoju įsakymu D. O. paskirtos baudos sumokėjimą nėra, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir D. O. paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

14. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis D. O. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra vienintelis šeimos, kurioje auga trys vaikai, maitintojas ir išlaikytojas, nukentėjusioji J. G. nurodė, kad neturi pretenzijų nuteistajam D. O., prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, nurodė, kad po įvykio palaiko darnius santykius, prašo atkreipti dėmesį į nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinęs visas aplinkybes bei geriausių vaiko interesų užtikrinimo principą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti jos vykdymą atidedant.

16. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašė taikyti įstatyme nustatytą minimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą – 3 mėnesius. Teismas, nustatydamas arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgia į jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, tai, kad D. O. anksčiau teistas ne vieną kartą, be kita ko, laisvės atėmimo bausmėmis, baustas administracine tvarka, nėra sumokėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudos, t. y. bausmės neatlikęs. Įvertinusi šias bei jau aptartas baudžiamosios atsakomybės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. O. nustatytinas maksimalus BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas – 1 metai, kuris laikytinas teisingu ir proporcingu, tinkamu bausmei keliamiems tikslams įgyvendinti (BK 41 straipsnio 2 dalis).

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskyrė bausmę, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendis keistinas, nuteistajam D. O. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant arešto bausmę, bausmės vykdymą atidedant 1 metams be intensyvios priežiūros, nustatant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose numatytas pareigas: 1) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl D. O. (D. O.) paskirtos bausmės.

D. O., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirti 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. O. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti D. O. galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, D. O. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, nustatant šias pareigas: 1) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos Jurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė