- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2-301-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15797-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- E. M.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pagal teismingumą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2459-555/2018 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (anksčiau – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų nuosavybės teisių ir servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu, kuriame prašė pašalinti E. M. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pažeidimus, alternatyviai tenkinant vieną iš šių išvestinių reikalavimų:
1.1. įpareigoti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis tinkamai įrengti servitutinį kelią, kuris nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-1557; 2013 sausio 11 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-42; 2013 rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-1574; 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-141; 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-1940; 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-5890; 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-585; 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-588; 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-340; 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-925; 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-1576, taip, kad juo naudojantis būtų galima įprastine transporto priemone patekti į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), jeigu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija per nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimo, leisti ieškovei pačiai įrengti servitutinį kelią, patirtas išlaidas išieškant iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos;
1.2. netenkinus pirmojo reikalavimo, civiline tvarka nustatyti naują servitutą per Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pateiktą brėžinį, kuris užtikrintų tinkamą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą ir sudarytų galimybes įprasta transporto priemone patekti į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų nuosavybės teisių ir servituto nustatymo perdavė pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pagal teismingumą civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų nuosavybės teisių ir servituto nustatymo.
4. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-599-273/2015 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo, UAB dėl įsakymo panaikinimo, susitarimo procedūros grafiko pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos priešieškinį ieškovei E. M., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo, UAB dėl sprendimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo yra jau išnagrinėtas priėmus teismo sprendimą.
5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinio turinys įgalina spręsti, kad juo yra siekiama suteikti galimybes (teisę) ieškovei naudotis svetimu daiktu. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog išsprendus teismine tvarka klausimus dėl greta esančio žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimo, ieškovei buvo apribota galimybė patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (ieškinio pagrindas). Ieškovės ieškinio dalykas (reikalavimas) – servitutinio kelio ginčo žemės sklype įrengimas už atsakovės lėšas arba servituto turinio ginčo žemės sklype nustatymas. Nors ieškovė ieškinyje ir nurodo papildomas aplinkybes, susijusias su tuo, kad, jos manymu, sprendžiant ginčą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo, privažiavimo galimybės suteikimas prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo buvo atlyginimo dalis, tačiau pareikštu ieškiniu siekia išspręsti klausimus susijusius su suteikiamomis servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisėmis, kurių poreikis atsirado jau po gretimo (tarnaujančio daikto) žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimo ir dėl to negalimumu ieškovei racionaliai naudotis viešpataujančiu daiktu – žemės sklypu pagal poreikį. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė su ieškiniu pagrįstai kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, o civilinė byla Kauno apygardos teismui perduota pažeidžiant teismingumo taisykles.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas, spręsdamas bylos teismingumo klausimą, nepagrįstai ignoravo faktą, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, siekia gauti papildomą atlyginimą dėl visuomenės poreikiams paimto sklypo, todėl byla yra teisminga Kauno apygardos teismui.
6.2. Ieškovė ieškinyje akivaizdžiai teigia, kad jos kreipimosi į teismą tikslas yra gauti papildomą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą sklypą, įpareigojant atsakovę savo lėšomis įrengti servitutinį kelią arba nustatyti naują servitutą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovė paviršutiniškai vertina ieškovės argumentus, kad paimto sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra susijusi su ieškinyje nurodomu ieškovės teisių pažeidimu. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė siekia gauti papildomą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemę, nes šioje byloje keliamas klausimas iš esmės susijęs su sklypu, kuris visuomenės poreikiams paimtas nebuvo. Ieškovė reikalauja, kad būtų pašalinti pažeidimai, dėl kurių ji negali tinkamai naudotis savo nuosavybe.
7.2. Tai, kad ginčas yra iš dalies susijęs su pasibaigusia žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nereiškia, kad yra keliamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nustatytas ginčas. Ieškovė byloje reiškia alternatyvius reikalavimus, kurių vienas – įpareigoti valstybės instituciją atlikti veiksmus, kuriuos atlikti ji buvo įsipareigojus ir kurie reikalingi, kad nebūtų pažeidžiamos Ieškovės teisės, o šio reikalavimo netenkinant – nustatyti servitutą, kuriuo naudojantis būtų galima patekti į Sklypą. Įvertinus tai tenka konstatuoti, kad šioje byloje susiklostęs ginčas yra dėl galimybės tinkamai naudotis nuosavybe ir nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, o toks ginčas tarp Ieškovės ir Atsakovo niekada nebuvo nagrinėtas.
7.3. Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį, kreipėsi ne kaip paimto sklypo savininkė, tačiau kaip gretimo sklypo savininkė. Šis sklypas ieškovei iki šiol priklauso nuosavybės teise, tačiau iki jo neįmanoma privažiuoti ar prieiti dėl įvykusios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kuriuos metu buvo pažadėta, kad tokių teisių ribojimų nekils. Tokia situacija yra neteisėta ir pažeidžia ne tik ieškovės nuosavybės teisę, tačiau ir viešosios teisės reikalavimus nustatančius reikalavimus servitutams ir reikalavimus, kad kiekvienam sklypui turi būti suteikta reali privažiavimo galimybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla perduota (grąžinta) nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pagal teismingumą.
10. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovei nebuvo nustatyta atlyginimo dėl paimto sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydžio dalis, todėl byla pagal teismingumą teisminga Kauno apygardos teismui (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalis). Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi ieškinio dalyką ir pagrindą įvertino kitaip, t. y., kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia išspręsti klausimus, susijusius su suteikiamomis servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisėmis, kuriomis naudotis poreikis atsirado jau po gretimo (tarnaujančio daikto) žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimo ir dėl to negalimumu ieškovei racionaliai naudotis viešpataujančiu daiktu – žemės sklypu pagal poreikį.
11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdama, kad kilęs ginčas iš esmės yra dėl papildomo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, su apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
12. Apylinkės ir apygardų teismų kompetencija yra nustatyta CPK 26–28 straipsniuose. CPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visas bylas, išskyrus nurodytas 27, 28 straipsniuose, pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas. Taigi visas civilines bylas pirmąją instancija nagrinėja apylinkių teismai, jeigu įstatymas nenurodo šios bendros taisyklės išimčių.
13. Šiuo atveju bylos teismingumas Kauno apygardos teismui buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai akcentuoja ieškovė, byloje yra pareikštas negatorinis ieškinys, kuris nėra tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalyje įvardytais klausimais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises, kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010).
15. Nagrinėjamu atveju ieškinio faktinis pagrindas, atsižvelgiant į pasirinktą nuosavybės teisių gynimo būdą, yra suformuluotas aiškiai – po žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ieškovė neteko galimybės privažiuoti prie greta esančio ir jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Kaip nurodo ieškovė ieškinyje, pateikdama ir tai patvirtinančius įrodymus, nors žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje priimtais administraciniais aktais yra nustatytas ir įregistruotas 4 m. pločio servitutas, jis neužtikrina galimybės privažiuoti prie žemės sklypo. Tuo pagrindu ieškovė pirmiausia reikalauja įpareigoti atsakovę tinkamai įrengti jau įregistruotą servitutinį kelią. Nors ieškovė ieškinyje ir nurodo apeliantės akcentuojamas aplinkybes dėl servituto, kaip kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą sklypą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nepakeičia pareikšto ieškinio esmės. Tuo labiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypą nustatymo jau yra įspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-599-273/2015.
16. Taigi iš anksčiau nurodytų duomenų galima spręsti, kad reikalavimas yra pareikštas ne dėl papildomo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą sklypą, o dėl to, kad ieškovei faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis įregistruotu servitutu, kuris jai suteiktas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, ir, atitinkamai, dėl pažeistų žemės sklypo savininkės teisių. Apeliacinės instancijos teismas atskirai atkreipia dėmesį, kad šalutinės ieškinyje nurodytos aplinkybės apie po žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų susidariusią faktinę ir teisinę padėtį šiuo atveju nesudaro pagrindo abejoti dėl ieškinio teismingumo – tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovei. Tokio pobūdžio klausimai sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla pagrįstai perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pagal teismingumą, todėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.