- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- I1-677-426/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01574-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 1–2) pareiškėjas teigia, kad 2020 m. lapkričio 24 d. jis su kitais nuteistaisiais buvo izoliuotas ilgalaikių pasimatymų kambariuose, kadangi turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju COVID-19. Paaiškina, kad 2020 m. lapkričio 23 d. užsikrėtęs nuteistasis grįžo į Vilniaus PN (toliau ir – įkalinimo įstaiga) iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Pastarajam 2020 m. lapkričio 23 d. buvo darytas COVID-19 testas Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau nesulaukus rezultatų, jis buvo parvežtas į Vilniaus PN, o ne izoliuotas nuo kitų nuteistųjų iki medicininio testo rezultatų gavimo. Mano, kad galimai užsikrėtęs asmuo turėjo kontaktą su kitais nuteistaisiais, tuo pačiu ir su pareiškėju.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog Vilniaus PN administracija nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytų šiuo laikotarpiu taikomų draudimų ir rekomendacijų.
Mano, kad jei ne įkalinimo įstaigos administracijos netinkamas elgesys, viruso protrūkio būtų galima išvengti, tačiau nesilaikant nustatytų taisyklų, protrūkis įvyko ir dėl to pareiškėjas patyrė įvairius sveikatos sutrikimus, kuriuos, kaip nurodo, jaučia iki šiol.
Pareiškėjas aiškina, jog sergant koronavirusu buvo praradęs uoslės ir skonio pojūčius, krėtė drebulys, sutriko miegas, visą laiką jautėsi pavargęs.
Nurodo, kad atsiradus sveikatos sutrikimams, daug kartų kreipėsi į psichiatrą bei kitus gydytojus, kurie paaiškino, kad įvairūs simptomai atsirado dėl persirgtos ligos, skirti įvairūs vaistai ir vitaminai.
Taip pat nurodo, kad buvo išvežtas į ligoninę, buvo nustatyti įvairūs žarnyno sutrikimai, kurių prieš ligą jis nejautė.
Skunde teigia, kad pablogėjo ir emocinė būsena, nerimu, negalėjimu susikaupti, gausiu prakaitavimu, kamuojančiais košmarais, nemiga, jėgų praradimu bei nuotaikų kaita. Taip pat pažymi, jog serga Hepatitu C ir baiminasi, kaip koronaviruso infekcijos padariniai toliau paveiks jo organizmą.
Pareiškėjas pažymi ir tai, kad izoliacijos laikotarpiu jis negalėjo pasivaikščioti gryname ore ir dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl taikytų apribojimų jautė savo galimybių sumenkinimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN su skundo argumentais nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog Vilniaus PN buvo naudojamos ir iki šiol naudojamos maksimalios apsaugos priemonės, tačiau kiekvieną dieną atvyksta daug įstaigos darbuotojų ir kitų asmenų (naujai suimti ir nuteisti asmenys, konvojaus, policijos pareigūnai, advokatai). Paaiškina, kad suimtieji ir nuteistieji, esantys laisvės atėmimo įstaigose, realiai negali būti jokiomis priemonėmis visiškai apsaugoti nuo išorinių ir vidinių kontaktų, kadangi būdami laisvės atėmimo įstaigoje neišvengiamai bendrauja tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su darbuotojais ar kitais suinteresuotais asmenimis iš laisvės. Vilniaus PN taip pat pažymi, kad dėl svarbių priežasčių nuteistieji (suimtieji) yra konvojuojami į kitas laisvės atėmimo įstaigas, teismus, policijos areštines ar asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Atsiliepime atsakovės atstovas paaiškina, jog vadovaujantis aktualiais teisės aktais, visoje bausmių vykdymo sistemoje buvo imtasi būtinų saugumo, suvaržymo priemonių, ribojimų bei organizacinių priemonių užkardant COVID-19 plitimą įstaigose. Nurodo, kad įkalinimo įstaigos darbuotojai, pagal pareigas turintys kontaktą su nuteistaisiais (suimtaisiais), buvo kruopščiai tikrinami ir testuojami dėl galimo užsikrėtimo, taip pat buvo sustiprintas nuteistųjų (suimtųjų) sveikatos būklės stebėjimas, testavimas, esant įtarimui dėl galimo užsikrėtimo, nuteistieji (suimtieji) buvo izoliuojami. Akcentuoja, kad dėl COVID-19 viruso greito užkrečiamumo net maksimalios apsaugos priemonės ir ribojimai neduoda visiško apsisaugojimo ir garantijos dėl galimo užsikrėtimo.
Vilniaus PN darbuotojai vydo Pirminės asmens sveikatos priežiūros padalinio įstaigos administratoriaus nurodymus dėl COVID-19 testų atlikimo, nuteistųjų (suimtųjų) izoliavimo, gydymo. Pažymi, kad Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriui gavus informaciją apie pareiškėjui nustatytą teigiamą koronaviruso rezultatą, administracijai buvo duotas nurodymas jį izoliuoti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime pabrėžia, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių Vilniaus PN, kaip atsakovės atstovo, kurio atžvilgiu suformulavo reikalavimą atlyginti žalą, galimai neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis.
Atsakovės atstovas nesutinka su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, nurodo, jog pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Pažymi, jog pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų, todėl atsakovės atstovo manymu, pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad vartoja raminamuosius, turi problemų su plaučiais, skrandžiu. Atkreipia dėmesį, jog sveikata pablogėjo persirgus koronavirusu. Nurodė, kad atsiradus sveikatos problemoms kreipėsi į gydytojus. Paaiškino, jog nurodydamas norimą prisiteisti sumą, tokiu būdu tik siekė atkreipti dėmesį į sveikatai padarytą žalą bei patirtus sunkius išgyvenimus, tačiau svarių argumentų pagrindžiančių tokį prašymą, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo teismo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 1 000 000 Eur žalą dėl netinkamo ir aplaidaus administracijos darbo, dėl ko jis buvo užkrėstas COVID-19 virusu.
Remiantis byloje esančiais medicininiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas, laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Vilniaus PN, užsikrėtė koronaviruso infekcija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną dėl sparčiai visoje šalyje plintančios koronaviruso infekcijos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2020 m. lapkričio 10 d. priėmė minėtą Vyriausybės nutarimą detalizuojantį įsakymą Nr. V-344 „Dėl koronaviruso COVID-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo patvirtino veiksmų planą pandemijos valdymui įkalinimo įstaigose. Įsakymo tikslas – darbuotojų, suimtųjų (nuteistųjų) užsikrėtimo koronavirusu prevencija, viruso paplitimo darbuotojų, nuteistųjų (suimtųjų) tarpe valdymas, saugios aplinkos įkalinimo įstaigose užtikrinimas ir kokybiška bei prieinama asmens sveikatos priežiūra užsikrėtimo COVID-19 atveju.
Nagrinėjamu atveju aktualus Įsakymo 3.3 punktas, kuriame nurodyta, jog suimtasis (nuteistasis), naujai atvykęs į laisvės atėmimo įstaigą, izoliuojamas 10 parų ir per 5 dienas nuo atvykimo į įstaigą atliekamas testas dėl koronaviruso COVID-19.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Turtinė ir neturinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuteistąjį, sergantį koronavirusu, iš Kauno tardymo izoliatoriaus perkėlė į Vilniaus PN, kur šis turėjo kontaktą su kitais neteistaisiais, nesulaukęs COVID-19 testo rezultatų ir taip susargdino pareiškėją. Iš minėto teisinio reglamentavimo matoma, jog naujai perkeltam nuteistajam Vilniaus PN COVID-19 testą privalėjo atlikti per 5 dienas nuo atvykimo į įstaigą, o iki to laiko, prieš izoliuojant naujai perkeltą nuteistąjį, kalinimo įstaiga privalėjo atlikti įstatymų nustatytas procedūras, todėl perkėlimo taip, kad įkalinimo įstaigose įkalintieji būtų visiškai apsaugoti nuo kontakto su sergančiuoju koronaviruso liga, įgyvendinti objektyviai neįmanoma.
Teismas akcentuoja, jog koronavirusas pasauliniu mastu yra pripažintas pandemija dėl sunkiai suvaldomo paplitimo masto, todėl užtikrinti šios ligos nepaplitimo įkalinimo įstaigose nėra galimybių.
Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais remiantis, padarė išvadą, jog kalinimo įstaigos administracija, perkeldama nuteistąjį į Vilniaus PN, pažeidė Įsakyme nurodytus reikalavimus, vadovavosi tik abstrakčiais teiginiais, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Vilniaus PN pažeidė Įsakyme nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas argumentavo, kad neturtinę žalą patyrė, kaip minėta, dėl kalinimo įstaigos administracijos saugumo reikalavimų nesilaikymo, dėl to jis užsikrėtė koronavirusu. Neturtinė žala pasireiškė įvairiais sveikatos sutrikimais, kuriuos jaučia iki šiol. Sirgimo laikotarpiu, pasak pareiškėjo, jis buvo praradęs skonio pojūčius ir uoslę, karščiavo, patyrė miego bei žarnyno sutrikimus, dėl to buvo kviestas psichiatras, gydytojai. Dėl minėtų infekcijos sukeltų sveikatos negalavimų jis jautė nerimą, negalėjo susikaupti, gausiai prakaitavo ir šiuo metu jaučia nerimą, nes nežino, kaip jo sveikatą gali paveikti koronaviruso infekcijos padariniai, pareiškėjui sergant Hepatitu C. Be to, izoliacijos laikotarpiu neturėjo galimybės pasivaikščioti gryname ore, todėl jautė dvasinius išgyvenimus. Patirtus dvasinius išgyvenimus pareiškėjas įvertina 1 000 000 Eur vertės žala.
Teismų praktikoje paisoma nuostatos, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl kilusios neturtinės žalos yra abstraktūs ir nedetalizuoti, nėra patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais, be to, pareiškėjas skunde nenurodė argumentų, kuriais remiantis apskaičiavo jam tariamai kilusios neturtinės žalos vertę. Pareiškėjas iš esmės tik teigė, kad Vilniaus PN administracijos saugumo reikalavimų pažeidimas sukėlė neigiamus padarinius, tačiau jų nedetalizavo ir neįrodė. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas neįrodė, kad dėl padaryto pažeidimo būtų patyręs ilgalaikius išgyvenimus ar kitus neigiamus padarinius, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo neturtinei žalai kilti.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, pareiškėjo skunde paminėto pažeidimo nepadarė.
Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 1 000 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.