- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-19
- Bylos Nr.
- I-4024-426/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. Š., atsakovo atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, dėl rašto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - bankrutavusios D. Š. individualios gamybos - realizavimo įmonės „Nida“ administratorius Algimantas Tunkūnas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. Š. prašo:
1) panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau Departamentas) 2008 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-816;
2) pripažinti, kad atsakovo atsisakymas savo kompetencijos ir įstatymų ribose ištirti jo 2008 m. vasario 16 d. skundą padarė žalą pareiškėjui;
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde (b. l. 3-13) paaiškino, kad šių metų vasario 16 d. skundu kreipėsi į atsakovą dėl administratoriaus A. T. padarytų pažeidimų administruojant bankrutuojančią D. Š. individualią gamybos – realizavimo įmonę „Nida“. Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovas netinkamai išnagrinėjo skundą, atsisakė atsakyti į esminius reikalavimus dėl administratoriaus A. T. veiksmų. 2008 m. kovo 17 d. buvo pateiktas atsakymas į minėtą skundą. Nesutikdamas su atsakovo pozicija, atsakymą 2008 m. balandžio 11 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas aiškina, jog Departamento direktorius 2008 m. birželio 19 d. raštu, papildydamas šių metų kovo 17 d. raštą, atnaujino pareiškėjo prašymo „Dėl N. Š. turto ir pajamų“ nagrinėjimą ir nurodė, jog „Departamentas neturi pagrindo teigti, kad A. T., imdamasis veiksmų, kuriais siekia patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, t. y., nukreipdamas išieškojimą į įmonės savininko sutuoktinės N. Š. turtą, pažeidė teisės aktus“. Mano, jog atsakovas, atsisakydamas atsakyti į esminius skundo reikalavimus, pažeidė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 1 d., kurioje įtvirtintas informacijos teikimo išsamumo principas, toleravo ir skatino A. T. nusikalstamą veiklą. Atsakovas padarė ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą, sukėlė skausmą, kančią, pakirto pasitikėjimą valstybe, institucijomis bei jų pareigūnais.
Pasak pareiškėjo, A. T. neteisėtai ir nepagrįstai priėmė AB „Turto bankas“ 2005 m. liepos 12 d. kreditorinį reikalavimą 3 015 423,17 Lt sumai. Jis sąmoningai, tyčia veikdamas priešingai įstatymams, atsisakęs suderinti įmonės „Nida“ skolas su jos savininku, nepateikdamas kreditorinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų, pateikė teismui juos tvirtinti. Paaiškėjus tiesai apie neteisėto ir nepagrįsto kreditorinio reikalavimo faktą, veikdamas kardinaliai priešingai įmonės „Nida“ interesams, teismuose gynė nusikalstamus AB „Turto bankas“ interesus. Siekė likviduoti įmonę, padaryti kuo didesnę žalą, šmeižė jos savininką. Skunde nurodyta, kad A. T. sąmoningai atsisakė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje yra visi prejudicinę reikšmę turintys įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas ir jo individuali įmonė „Nida“ AB „Turto bankas“ nėra skolingi.
Pareiškėjas tvirtina, kad A. T. veikiant priešingai įstatymui ir administruojamos įmonės „Nida“ interesams, daroma didelė materialinė ir moralinė žala jam, jo individualiai įmonei, buvusiai žmonai, teisės ir įstatymo saugomam interesui. Bankroto byloje Nr. B2-16-425/2007 surinkti absoliučiai visi įrodymai, patvirtinantys, kad A. T. reketuoja buvusią jo sutuoktinę, atima iš jos pajamas, gautas iš darbo santykių 2003-2006 m., automobilį, siekia perrašyti N. Š. butą, nepalieka lėšų jai pragyventi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas atsakovą kaltina atsisakius atlikti A. T. veiklos patikrinimą. Tvirtina, kad Departamentas atsisako patvirtinti faktus, kad administratorius 2005 m. rugpjūčio 30 d. privalėjo AB „Turto bankas“ kreditorinį reikalavimą 3 015 423,17 Lt sutikrinti su pareiškėjo individualios įmonės „Nida“ finansiniais dokumentais. D. Š. įsitikinęs, kad atsakovas savo kompetencijos ir įstatymo suteiktomis teisėmis privalėjo sustabdyti nusikalstamus administratoriaus veiksmus, kuriais išieško menamą skolą iš buvusios žmonos.
Skunde nurodo, jog nuo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio administratorius atvirai gina tik menamo, apsimestinio kreditoriaus AB „Turto bankas“ interesus, sąmoningai tyčia pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymą, teisės aktus, kategoriškai atsisako remtis ir vadovautis įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais ir sprendimais, reikalauja atlyginti neįvardijamą „žalą“ finansinėms institucijoms. A. T. atsisako vadovautis teise ir teisingumu grąžinant buvusiai jo sutuoktinei N. Š. minimalias lėšas pragyvenimui.
Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 30-32) paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gegužės 27 d. nutartimi, kurią nepakeistą paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. liepos 21 d. nutartimi, D. Š. individualiai gamybos - realizavimo įmonei „Nida” iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė A. T.. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su 2008 m. vasario 16 d. skundu dėl A. T. veiksmų administruojant įmonę „Nida“. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2008 m. kovo 17 d. priėmė sprendimą Nr. (6.16)A2-377, kuriuo konstatavo, kad AB „Turto bankas“ kreditorinis reikalavimas įmonei yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir todėl administracinė institucija negali kvestionuoti jo pagrįstumo, taip pat išaiškino pareiškėjui, kad bankroto administratorius įstatymo nustatyta tvarka privalo atlyginti dėl jo kaltės atsiradusius nuostolius. Šiuo sprendimu Departamentas taip pat sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą dalyje dėl administratoriaus veiksmų, kuriais siekiama patenkinti kreditorių reikalavimus iš pareiškėjo žmonos N. Š. vardu registruoto turto iki Panevėžio apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. B2-16-425-2007 pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovams A. T., AB „Turto bankas“, suinteresuotam asmeniui D. Š., dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų ir kitų reikalavimų. Pareiškėjas Departamento 2008 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-377 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2008 m. liepos 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3338-38/2008 jo skundą atmetė.
Atsiliepime nurodyta, kad iš Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-16-425-2007 procesinių dokumentų nuorašų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2008 m. kovo 13 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi paliko nepakeistą, ieškovės N. Š. ieškinį paliko nenagrinėtą į posėdį neatvykus ieškovei ir jos atstovei. Gavęs šiuos dokumentus, Departamentas atnaujino pareiškėjo 2008 m. vasario 16 d. skundo nagrinėjimą sustabdytoje dalyje ir 2008 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (6.16)A2-816, kuriuo konstatavo, kad administratorius, imdamasis veiksmų, kuriais siekiama patenkinti kreditorinius reikalavimus iš pareiškėjo žmonos vardu registruoto turto, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Įmonės kreditorių susirinkimas 2007 m. rugpjūčio 23 d. darbotvarkės klausimu Nr. 2 nutarė parduoti N. Š. vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, ir 1991 m. gamybos automobilį „VW GOLF“. Pastarosios pilietės ieškinys dėl šio nutarimo nuginčijimo teismų buvo paliktas nenagrinėtu, todėl administratorius neturėjo pagrindo kreditorių susirinkimo nutarimo nevykdyti.
Pasak atsakovo, D. Š. savo skunde nenurodo, kokius bankroto procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus pažeidė administratorius ir kokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Departamento 2008 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. (6.16)A2-816 yra neteisėtas ar nepagrįstas. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad įmonės bankroto byla iškelta neteisėtai, AB „Turto bankas“ kreditorinis reikalavimas bankrutavusiai įmonei yra nepagrįstas, Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra prieš pareiškėją nepagrįstai buvo pradėjusi baudžiamąjį persekiojimą ir pan. Tačiau visi šie teiginiai, atsakovo nuomone, nesusiję su Departamento 2008 m. birželio 19 d. priimto sprendimo Nr. (6.16)A2-816 teisėtumu ir pagrįstumu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutavusios D. Š. individualios gamybos - realizavimo įmonės „Nida“ administratorius A. Tunkūnas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 28-29) paaiškino, kad atsakovo ginčijamą raštą laiko teisėtu. Mano, jog žala pareiškėjui nepadaryta.
Byla nutrauktina.
Administracinis ginčas pareiškėjo užvestas ginčijant atsakovo priimtą administracinį aktą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. vasario mėn. Departamentui pateikė skundą „Dėl administratoriaus A. T. veiksmų administruojant įmonę „Nida“ (b. l. 34-40). Minėtame skunde atsakovo prašė atsakyti į šiuos klausimus:
- kodėl administratorius A. T., administruodamas įmonę „Nida“ kategoriškai atsisako veikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso, Įmonių bankroto įstatymų ribose, laikytis įstatymų nustatytų terminų;
- ar A. T. atitinka kvalifikacinius reikalavimus keliamus administratoriui, ar teisingai ir nesavanaudiškai naudojasi Civilinio kodekso, Įmonių bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis administruodamas įmonę „Nida“;
- ar A. T., pripažindamas AB Turto bankas jokiais dokumentais neparemtą kreditorinį reikalavimą 3 015 423,17 Lt sumai, pripažindamas reikalavimą esant praleistiems reikalavimo terminams, esant LAIB Kėdainių skyriaus atsisakymui išsireikalauti skolą iš įkeisto turto, reikalaudamas menamą kreditorinį reikalavimą padengti iš N. Š. vardu įregistruoto buto, reikalaudamas nepagrįstas ir akivaizdžiai neteisingas išlaidas padengti iš N. Š. pajamų, gautų iš darbo santykių 2003-2006 m., reikalaudamas areštuoti N. Š. pajamas, gautas iš darbo santykių, nepaliekant lėšų net minimaliausiems gyvenimo poreikiams tenkinti nepažeidžia N. Š. teisių;
- ar A. T. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties;
- ar gali asmuo, kuris administruodamas įmonę kategoriškai atsisako vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir toliau dirbti administratoriumi;
- kas atlygins A. T. padarytą žalą.
Departamentas į pareiškėjo pateiktus klausimus atsakė 2008 m. kovo 17 d. raštu Nr. (6.16)A2-377 (b. l. 129-130). Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, jog administracinė procedūra dėl N. Š. teisių pažeidimo stabdytina, kol bus išnagrinėtas jos 2007 m. rugsėjo 27 d. pateiktas skundas dėl to paties dalyko (dėl N. Š. turto ir pajamų) Panevėžio apygardos teisme. Departamentas, gavęs civilinės bylos procesinių dokumentų nuorašus, atnaujino pareiškėjo 2008 m. vasario 16 d. skundo nagrinėjimą sustabdytoje dalyje ir 2008 m. birželio 19 d. sprendime Nr. (6.16)A2-816 (b. l. 131-132) pripažino, kad įmonės administratorius A. T., imdamasis veiksmų, kuriais siekia patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, t. y. nukreipdamas išieškojimą į D. Š. individualios gamybos ir realizavimo įmonės „Nida“ savininko sutuoktinės N. Š. turtą, teisės aktų nuostatų nepažeidė.
Įmonių bankroto valdymo departamento nuostatų, patvirtintų Ūkio ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-535, 5 p. apibrėžti Departamento uždaviniai: dalyvauti įgyvendinant politiką įmonių veiklos restruktūrizavimo ir bankroto proceso klausimais; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (arba) Ūkio ministerijos suteiktus įgaliojimus prižiūrėti ir kontroliuoti nuostolingai dirbančių, restruktūrizuojamų, bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių veiklą.
Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., nėra absoliuti – ji įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. teisę kreiptis į teismą turi asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. Pagal šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatytą teisinį reglamentavimą administraciniame teisme galimi ginčai dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad į administracinį teismą įstatymu nustatyta tvarka gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas subjektas dėl valstybinio administravimo subjektų administracinių aktų ir/ar veiksmų, kurie nustato atitinkamas pareigas, pakeičia, apriboja ar kaip nors suvaržo jo teises, t.y. tik dėl tokių aktų, veiksmų (neveikimo), kurie asmeniui sukelia teisines pasekmes.
Iš skundžiamo akto turinio matyti, kad Departamentas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 2.50 str. 4 d., 3.88 str. 1 d. 4 p., 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 33, Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartimi, pripažino, kad bankrutavusios D. Š. individualios gamybos ir realizavimo įmonės „Nida“ administratorius A. T., imdamasis veiksmų, kuriais siekiama patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, t. y. nukreipdamas išieškojimą į įmonės savininko sutuoktinės N. Š. turtą, teisės aktų nepažeidė, t y., Departamentas nenustatė, kad bankrutavusios D. Š. individualios gamybos ir realizavimo įmonės „Nida“ administratorius A. T. atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus N. Š. atžvilgiu. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pati N. Š., manydama, kad A. T. pažeidė tam tikras jos teises ar teisėtus interesus nukreipiant išieškojimą į jos turtą ar dėl kitų priežasčių, turėjo teisę ginčyti jo konkrečius veiksmus/neveikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui įstatymai nesuteikia teisės paduoti skundą administraciniam teismui dėl kito asmens (N. Š.) galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.
Administracinių aktų bei administracinių sprendimų sąvokos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 8-12 d. Nors skunde teismui ir atsakovo atsiliepime Departamento 2008 m. birželio 19 d. raštas Nr. (6.16)A2-816 „Dėl bankrutuojančios D. Š. individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ administratoriaus veiksmų“ įvardintas sprendimu, iš jo turinio matyti, kad raštu nėra nustatytos, pakeistos ar panaikintos teisės ar pareigos pareiškėjui, paveikti jo įstatymų saugomi interesai. Iš skundžiamo akto matyti, kad tai iš esmės yra informacinio – aiškinamojo pobūdžio raštas. Todėl Departamento 2008 m. birželio 19 d. raštas Nr. (6.16)A2-816 negali būti laikomas administraciniu aktu, kuris D. Š. sukelia kokias nors teisines pasekmes.
Administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. Todėl byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Departamento 2008 m. birželio 19 d. raštą Nr. (6.16)A2-816 nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Panašią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. bylos Nr. A-438-117/2008, Nr. A39-351/2008, Nr. A146-1455/2008).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens prašymas teismui priimti patvarkymą, tiesiogiai paveiksiantį tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens prašymas panaikinti administracinį aktą, įpareigoti administracinę instituciją atlikti tam tikrus veiksmus ir pan. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str.). Tuo tarpu pripažinimas, kad atsakovo atsisakymas savo kompetencijos ir įstatymų ribose ištirti D. Š. 2008 m. vasario 16 d. skundą padarė žalą pareiškėjui negali būti laikomas teismo patvarkymu dėl ginčo santykio. Patenkinus tokį reikalavimą, D. Š. teisės nebūtų apgintos. Kadangi reikalavimai, kuriais prašoma konstatuoti tam tikrą padėtį, administraciniuose teismuose nenagrinėtini, todėl ir šioje dalyje administracinė byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Byla dėl pareiškėjo skunde iškeltų reikalavimų nutrauktina, todėl nėra juridinio pagrindo D. Š. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p., 105-106 str., 149 str. 2 d., teisėjų kolegija
nutarė:
administracinę bylą Nr. I-4024-426/2008 pagal D. Š. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.