Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. K. atstovės advokatės Danutės Jaudegienės (toliau – ir apeliantės atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas J. K. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. (-) pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 140 Eur bauda. J. K. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies l punkto, numatančio, kad statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką, o būtent, UAB (duomenys neskelbtini) daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose (unikalus Nr. - ) kurių pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą pagrindinė naudojimo paskirtis - paslaugų (negyvenamoji patalpa - paštas) patalpos, namo patalpoje (patalpų išdėstymo plane pažymėtos patalpos Nr. 18-1 ir nuo 18-7 iki 18-14) 2019 m. rugpjūčio 23 d. vykdė prekybos paskirčiai priskiriamą veiklą, t. y. patalpoje buvo prekiaujama intymiomis prekėmis.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi J. K. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimo netenkino. Apylinkės teismas konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu valdomose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdė ir prekybos paskirčiai priskiriamą veiklą, kuri nėra galima nepakeitus patalpų tikslinės paskirties, todėl J. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorės, veiksmai pagrįstai įvertinti kaip patalpų naudojimas ne pagal paskirtį ir kvalifikuoti pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Teikiamu apeliaciniu skundu apeliantės atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (-) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. (-) ir administracinio nusižengimo bylą jai nutraukti.

3.1. Skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog apeliantės vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą, kuri nelaikoma užsakomuoju pardavimu paštu bei internetu. Nurodoma, kad apeliantė pateikė teismui 2010 m. spalio 7 d. ataskaitą apie pardavimus paštu bei internetu iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. tokių pardavimų apyvarta Lietuvoje sudarė 37.064,07 Eur, o užsienyje 829.055,25 Eur, t. y. viso 866119,32 Eur. Iš UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitų apie siuntas per AB „LP Express” bei „Omniva” matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo išsiųstas atitinkamai didžiulis kiekis pašto siuntų. Aplinkybes, jog UAB (duomenys neskelbtini) vykdo užsakomąjį pardavimą paštu bei internetu, siuntų supakavimo ir išsiuntimo paslaugas, patvirtino ir bendrovės partneriai UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) . Pažymima, kad joks teisės aktas nedraudžia pirkėjui, užsakius prekę internetu, ją atsiimti bendrovės veiklos vietoje. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė į bylą kasos operacijų žurnalą, iš kurio matyti, jog 2019 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais tokie prekių pardavimai, kai užsakytos prekės internetu buvo atsiimamoms veiklos vietoje, sudarė 0,4 proc. visų pardavimų. Todėl nėra aišku už kokią veiklą apeliantė yra baudžiama. Jei ji buvo pripažinta kalta dėl to, jog sudarė sąlygas pirkėjams atsiimti 0,4 proc. visų užsakytų prekių ir leido už jas atsiskaityti bendrovės veiklos vietoje, tuomet skirta sankcija nėra teisinga bei proporcinga, atsižvelgiant į tai, jog teismas nepaneigė pateiktų įrodymų, kad prekės buvo užsakomos internetu.

3.2. Skunde taip pat pažymima, jog pirmos instancijos teismas sprendė, kad apeliantės vadovaujamos bendrovės vykdomai veiklai netaikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 ,,Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.1 punkto nuostatos, nes patalpos buvo gražiai įrengtos bei ant lauko durų buvo nurodytas darbo laikas. Pasak apeliantės atstovės, tokių teismo išvadų negalima laikyti pagrįstomis. Vykdant pardavimą internetu, sandoris sudaromas elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau tokio sandorio egzistavimo negali paneigti apmokėjimo faktas, kuomet užsakyta prekė apmokama jos pristatymo per kurjerį metu (ką taip pat organizuoja bendrovė), ar pirkėjui nusprendus prekę atsiimti pačiam ir atsiskaityti už prekę jos atsiėmimo vietoje.

4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir apeliacinio skundo netenkinti.

5. Atsiliepime nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai rėmėsi teisiniu reguliavimu bei pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjos atstovas pateikė pakeistą UAB (duomenys neskelbtini) interneto svetainės informaciją, t. y. vietoje faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje metu nustatytos informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra (duomenys neskelbtini) parduotuvė, nurodė, kad šiuo adresu yra prekių atsiėmimo punktas. Visgi ir paties advokato pateiktoje (duomenys neskelbtini) tinklapio ištraukoje nurodyta, kad minėtu adresu prekes taip pat galima įsigyti ir už jas susimokėti kortele arba grynais, kas patvirtina faktiškai vykdomą prekybinę veiklą. Nurodytu adresu prekybinė veikla palyginti su visais UAB (duomenys neskelbtini) pardavimais Lietuvoje buvo pakankamai intensyvi, tai matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalo bei pačios įmonės 2019 m. spalio 7 d. patvirtinimo dėl atliktų pardavimų. Nurodyti duomenys rodo, kad 2019 m. birželio — liepos mėnesiais adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje pardavimas per kasą sudarė daugiau nei ketvirtį, o rugsėjo mėn. — daugiau nei pusę visų Lietuvoje atliktų pardavimų dydžio. Šios aplinkybės, įskaitant foto fiksacijos metu užfiksuotą prekių išdėstymą lentynose, patalpų įrengimą, taip pat kasos aparato patalpose buvimas sudaro pagrindą išvadai apie UAB (duomenys neskelbtini) realiai vykdomą prekybą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pateiktame apeliaciniame skunde keliamas tiek J. K. patraukimo administracinės atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas, tiek ginčijama jai paskirta administracinė nuobauda. Skunde iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog UAB (duomenys neskelbtini) vykdė ir prekybos paskirčiai priskiriamą veiklą, t. y. veiklą, kuri nelaikoma užsakomuoju pardavimu paštu bei internetu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

7. ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. ANK 359 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų pažeidimus.

8. Nagrinėjamu atveju tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 17 d. protokole Nr. (-) , tiek išnagrinėjus administracinę nusižengimo bylą priimtame tos pačios Institucijos 2019 m. spalio 23 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje (-) , UAB (duomenys neskelbtini) direktorei J. K. suformuluotame administraciniame kaltinime nurodyta, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

9. Iš byloje esančio VĮ ,,Registrų centro” Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurias nuomos sutarties pagrindu valdo UAB (duomenys neskelbtini) – negyvenamos – paštas, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – paslaugų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr.1178 5.11 papunktis, nukreipiant į Tvarkos aprašo 3.1–3.20 ir 3.22 papunkčius, numato veiklos rūšis, kurios yra galimos negyvenamose patalpose. Aptariamo nutarimo Tvarkos aprašo 3.1. papunktyje nurodyta, kad viena iš galimos veiklos rūšių yra užsakomasis pardavimas paštu arba internetu (G47.91). Todėl ši veikla, atsižvelgiant į patalpų esančių (duomenys neskelbtini), tikslinę paskirtį, jose galėjo būti vykdoma. Visgi apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai sprendė, kad minėtose patalpose UAB (duomenys neskelbtini) vykdė ir prekybos sričiai priskiriamą veiklą, t. y. prekiavo intymiomis prekėmis, o tai, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas” 7.3. ir 7.4. papunkčiais, yra atskira ir į paslaugų sritį nepatenkanti veikla. Atsižvelgiant į tai, žemesnės instancijos teismas bendrovės vykdomai veiklai pagrįstai netaikė minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Tvarkos aprašo 3.1 papunkčio nuostatų.

10. Skunde nurodoma, kad į bylą pateiktos siuntų ataskaitos bei kiti duomenys patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) vykdė tik užsakomąją prekybą paštu ir internetu, o sudarytos sąlygos pirkėjams atsiskaityti ir atsiimti 0,4 proc. visų prekių vykdomos veiklos vietoje, prekybos fakto neįrodo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prekybos veiklą įrodo ne tik duomenys, patvirtinantys, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpose buvo sudarytos prekių atsiėmimo ir atsiskaitymo už jas sąlygos, tačiau ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. patalpų įrengimo darbai, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr.­­ (-), kuriame užfiksuotas ant durų nurodytas parduotuvės darbo laikas, foto nuotrauka iš kurios matyti prekių išdėstymas lentynose, kasos aparato buvimas bei atliktų pardavimų per kasą mastas, daugiabučių namų gyventojų nusiskundimai apie ne pagal paskirtį naudojamas patalpas, taip pat viešoje erdvėje prieinama ir (duomenys neskelbtini) tinklapyje pateikiama informacija, jog prekes galima įsigyti ir už jas atsiskaityti kortele arba grynais parduotuvėje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šių duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, visuma neabejotinai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė ir prekybos paskirčiai priskiriamą veiklą ir leidžia atmesti skunde nurodytus teiginius, kad bendrovės vykdoma veikla apsiribojo tik užsakomuoju pardavimu paštu bei internetu, o patalpos esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo naudojamos tik kaip prekių atsiėmimo punktas.

11. Remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad visi J. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra įrodyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Byloje nustačius, jog UAB (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu valdomose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo vykdoma ir prekybos paskirčiai priskiriama veikla, kuri nėra galima nepakeitus patalpų tikslinės paskirties, J. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorės veiksmai pagrįstai įvertinti kaip atitinkantys ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, t. y. patalpų naudojimas ne pagal paskirtį.

12. J. K. už ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta minimali administracinė nuobauda – 140 Eur bauda. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, byloje nėra duomenų, kad ji būtų bausta administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad J. K. paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja ANK 34 straipsnyje nustatytoms administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėms, paskirta tinkamai įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, todėl jos keisti nėra pagrindo.

13. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K. atstovės advokatės Danutės Jaudegienės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.