Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-318/2013

2013 m. vasario 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

Č. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 178 straipsnio 2 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2012-08-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, tačiau nuosprendis jo nuteisimo dalyje neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. B. nuteistas už tai, kad 2012-09-25 apie 2.00 val. jis su E. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pro metalinėje tvoroje buvusią skylę įsibrovė į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geluda“ naudojamą sandėliuką, esantį Kalvarijų g. 59A Vilniuje, ir iš ten pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Geluda“ priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi abu policijos pareigūnai sandėliuke sulaikė.

Nuteistojo manymu, pripažindamas jį kaltu teismas neįvertino aplinkybės, kad į sandėliuką jis pateko ne tikslu kažką pavogti, o norėdamas ten pernakvoti, nes tuo metu buvo susipykęs su sugyventine ir neturėjo kur gyventi. Apie sandėliuką, kuriame buvo sulaikytas, jis žinojo jau prieš du mėnesius iki įvykio, nes, būdamas benamis, ten ateidavo prie kepyklos susirinkti išnešamus brokuotus, aplaužytus sausainius ir jų likučius. Taigi jau tuo metu matė metalinėje tvoroje esančią skylę, tačiau iki įvykio pro ją pralindęs į sandėliuką niekad nebuvo. Nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nepaaiškino šių tikrųjų patekimo į sandėliuką aplinkybių, kadangi gėdijosi prisipažinti, jog neturėjo kur nakvoti. Ikiteisminio tyrimo metu prašė ikiteisminio tyrimo pareigūnus patikslinti jam pareikštą įtarimą , pašalinant iš įtarimo tai, kad jis kartu su E. S. iš anksto susitarę veikė kartu ir įsibrovė į UAB „Geluda“ naudojamą sandėliuką, norėdami pagrobti sandėliuke saugomus daiktus, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsisakė tą padaryti. Jie motyvavo tuo, kad kaltinimas yra suformuluotas atsižvelgiant į jo ir E. S. sulaikymo aplinkybes, o patekimo į patalpas priežastis galima bus paaiškinti teisminio nagrinėjimo metu. Be to apeliantas tvirtina, kad teisminio nagrinėjimo metu atliekant jo apklausą, jam buvo uždavinėjami provokuojantys klausimai, kurių pagrindu buvo išgauti neteisingi ir jam nenaudingi parodymai, o jais remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliantas aiškina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu jis parodymų nekeitė, o tik juos papildė dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Todėl, jo manymu, teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo pagrindą pripažinti, kad Č. B. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei tai įvertinti, kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu jis susitaikė su sugyventine, kuri yra antros grupės invalidė ir augina du vaikus. A. Č. B. pasižada daugiau nebenusikalsti, planuoja gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Grįžęs į laisvę jis tikisi dorai gyventi ir dirbti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Č. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Č. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos reikalauja, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuosprendis grindžiamas tik teismo posėdyje ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, išdėstant ne tik asmens kaltumą patvirtinančius, bet ir jį teisinančius duomenis. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl iš teismo sprendimo motyvų turi išplaukti vienareikšmė išvada apie įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-608/2010).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės. Nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų. Teisingai kvalifikavo nuteistojo Č. B. nusikalstamus veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nes jis pasikėsino slapta pagrobti svetimą turtą vagystės tikslu įsibrovęs į patalpą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia, kad pro skylę metalinėje tvoroje įsibrovė į UAB „Geluda“ naudojamą sandėliuką, tačiau tvirtina, kad ten pateko ketindamas pernakvoti, o ne pagrobti svetimą turtą. Nurodytas nuteistojo Č. B. argumentas yra nepagrįstas, nes paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Č. B. prisipažino kaltas ir paaiškino, kad su E. S. pro metalinėje tvoroje esančią skylę pateko į sandėliuką turėdamas tikslą ką nors pavogti, tačiau nepavogė, nes nieko vertingo nespėjo surasti, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų. (t. 1, b. l. 28, 29 – 30, 33 - 34). Duotus parodymus Č. B. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 1, b. l. 35 – 39). Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu Č. B. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad į sandėliuką su E. S. įlindo tikslu pernakvoti. Jokio logiško paaiškinimo, kodėl pakeitė parodymus, teisme Č. B. nepateikė ir aiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tikrųjų patekimo į sandėliuką priežasčių, nes gėdijosi. Šis jo aiškinimas prieštarauja ne tik jo paties parodymams ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kito nuteistojo E. S. parodymams, kuris nuosekliai aiškino, kad jie įsibrovė į sandėliuką, turėdami tikslą ką nors pagrobti, jokių kalbų tarp jų apie nakvojimą minėtame sandėliuke nebuvo. Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad sulaikymo metu pas Č. B. buvo rasti 3 atsuktuvai ir sulankstomas peiliukas (t. 1, b. l. 196 – 198).

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų įrodymų visuma vienareikšmiškai paneigia apelianto skundo teiginius, kad į sandėliuką jis įsibrovė tikslu ten pernakvoti. Apylinkės teismas, esant nustatytiems faktinėms duomenims, pagrįstai Č. B. parodymų pakeitimą vertino kaip jo bandymą sušvelninti savo teisinę padėtį. Kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada.

Nuteistojo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis reiškė pastabas dėl jam pareikšto įtarimo, o teisminio nagrinėjimo metu jam buvo užduodami provokuojantys klausimai, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančių apklausos protokolų, šių procesinių veiksmų atlikimo metu dalyvavo nuteistojo Č. B. gynėjas, tačiau jokių pastabų dėl surašytų protokolų, dėl netinkamo nuteistojo interesų atstovavimo, pareiškimų dėl netinkamos posėdžio tvarkos ar teisėjo neteisėtų veiksmų, šių procesinių veiksmų atlikimo metu pareikšta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuteistasis Č. B. taip pat jokių pastabų nepateikė.

Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę iki suėmime išbūto laiko.

Skirdamas nuteistajam Č. B. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), stadiją (nebaigtas nusikaltimas), kaltės formą (tyčia), kaltininko asmenybę.

BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog Č. B. ne kartą teistas, daugumą atvejų už tos pačios rūšies nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka. Jis nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą. Taigi, vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis yra recidyvistas, ir parinko jam baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nuteistojo Č. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nors Č. B. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu bei nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis savo parodymus pakeitė, kas rodo jo nenuoširdumą. Taigi apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nustatydamas bausmės trukmę nuteistajam Č. B. teismas įvertino, kad nusikalstamos veikos metu nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, reali turtinė žala Č. B. nusikalstamais veiksmais padaryta nebuvo. Kaip jau minėta, nuteistasis praeityje daug kartų teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, eilę kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirbo, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirtoji laisvės atėmimo bausmė tinkamai subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-28 nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, taikant nuteistajam palankesnį - bausmių bendrinimo principą. BK 64 straipsnio reikalavimai, subendrinant bausmes pagal du nuosprendžius, nepažeisti, kadangi Č. B. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu 2012-08-28 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taigi pagal du nuosprendžius subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, ją dar labiau švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija teigiamai vertina nuteistojo Č. B. norą daugiau nebenusikalsti, grįžus į laisvę dorai gyventi ir dirbti, jo gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms, tačiau tai, esant nustatytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtąją bausmę.

Taigi keisti ar naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-05 nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo Č. B. apeliacinį skundą atmesti.