- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-671-436/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., J. B.
- Pareiškėjas
- K. G.
- Kategorijos
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2083-753/2014 pagal pareiškėjo K. G. prašymą suinteresuotiems asmenims J. B., G. G., antstolei D. M. dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas K. G. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti vykdymo procese pradinį išieškotoją J. G. vykdomojoje byloje Nr. N2-652-04, pradėtoje pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-08-17 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N-2-652-05-2004 dėl 7028,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš G. G., į jos reikalavimo teisių ir pareigų perėmėją K. G.. Prašymas grindžiamas šiais argumentais: Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovės J. G. naudai iš atsakovo G. G. priteistas išlaikymas sūnui K. G. po 400,00 Lt kas mėnesį nuo gaunamo uždarbio ir visų kitų pajamų rūšių iki K. G. sukaks pilnametystė, mokant nuo 2004 m. gegužės 1 d., ir 3600 Lt įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2002-11-01 iki 2004-05-01 (civilinė byla Nr. N-2-652-05-2004). K. G. 2014 m. rugsėjo 26 d. tapo pilnametis, todėl sūnui tapus pilnamečiu, J. G. (šiuo metu B.) netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo sūnaus turto. Pritaikius nustatyto dydžio indeksą, sūnaus K. išlaikymui susidarė 7028,00 Lt įsiskolinimas, tačiau vaikui skirtu išlaikymu uzufrukto teise išieškotoja gali disponuoti tik iki pilnametystės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.191 str. 1 d. 3 p. numato, kad tėvai netenka uzufrukto teisės vaikui sulaukus pilnametystės, todėl prašė pakeisti vykdymo procese pradinį išieškotoją į K. G..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad antstolė D. M. pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N-2-652-05-2004 vykdo vykdomąją bylą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko G. G. sūnui K. G.. Priteistą išlaikymą uzufrukto teise iki K. G. pilnametystės tvarkė jo įstatyminė atstovė J. G. (šiuo metu B.). K. G. 2014 m. rugsėjo 26 d. tapo pilnametis. Iš antstolės D. M. 2014 m. lapkričio 26 d. rašto matyti, kad pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N-2-652-05-2004 iš G. G. darbo užmokesčio buvo išieškotas išlaikymas sūnui K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės po 400 Lt kas mėnesį, pritaikius nustatyto dydžio indeksą, susidarė 7028,00 Lt įsiskolinimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.191 str. 1 d. 3 p. numato, kad tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą vaikui sulaukus pilnametystės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti išieškotoją vykdymo procese ir nustatyti, kad vykdomojoje byloje pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-08-17 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N-2-652-05-2004, dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš G. G., išieškotojas vykdymo procese yra K. G..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. G. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, todėl padarė klaidingas išvadas byloje. Iš nutarties akivaizdu, kad teismas bylą nagrinėjo formaliai, paviršutiniškai, šališkai, neišklausęs kitos proceso šalies, nesurinkęs pakankamai įrodymų byloje, nepatikrinęs ir neįvertinęs įrodymų pagrįstumo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Civilinio proceso kodeksas bei kasacinio teismo praktika numato pirmenybę teikti procesinius dokumentus pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą ir nepavykus įteikti arba nežinant gyvenamosios vietos teikiami darbo vietoje ar kitu įteikimo būdu. Nepaisant to, kad apelianto faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruotąja, teismui gyventojų registro duomenys yra prieinami, teismas net nemėgino nustatyti apelianto gyvenamosios vietos ir įteikti procesinius dokumentus gyvenamojoje vietoje. Nors tai nesukėlė teisinių pasekmių, nes 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis buvo gauta, tačiau patvirtina ir įrodo, kad teismas bylą nagrinėjo vien formaliai, paviršutiniškai, nesigilindamas į bylos esmę. Teismas nesuteikė teisės pateikti atsiliepimą į K. G. prašymą, o pats teismas netikrino ir nevertino itin reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, kokiu pagrindu ir kada susidarė antstolės įvardintas „įsiskolinimas“, kieno kaltė dėl susidariusio „įsiskolinimo“, nepatikrino ir neįvertino susidariusios 7028,00 Lt sumos pagrįstumo, nevertino, ar tai tikrai „įsiskolinimas“ ar turtinė žala, kurią apelianto sūnus patyrė dėl antstolės aplaidaus darbo bei moralinės ir materialinės žalos padarymo apelianto atžvilgiu, teisėtų lūkesčių pažeidimo, todėl bylą išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki sūnui sukako pilnametystė, t. y. 2014 m. rugsėjo 26 d. savo pareigą materialiai išlaikyti vaiką apeliantas nurodo vykdęs sąžiningai, tinkamai, nustatytu laiku ir nustatytą 400 Lt sumą, kuri buvo išskaitoma iš jo darbo užmokesčio Alytaus pataisos namuose. Atlikus paskutinę 400 Lt išskaitą iš jo darbo užmokesčio, sukakus sūnaus pilnametystei, apeliantas pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas ir vykdomoji byla užbaigta. Akcentuoja, kad iki skundžiamos nutarties gavimo momento, t. y. 2014 m. gruodžio 23 d. jam nebuvo žinoma, kad po sūnaus K. G. pilnametystės sukakties 2014 m rugsėjo 26 d. jis dar liko įsiskolinęs J. G. pagal teismo vykdomąjį dokumentą Nr. N-2-652-05-2004, nes iš jo darbo užmokesčio antstolė D. M. privalėjo vykdyti tokio dydžio išskaitas, kokios nustatytos teismo sprendimu ir be abejo vadovaudamasi įstatymais iki K. G. sukaks pilnametystė. Teismas nevertino, kas kaltas dėl susidariusio įsiskolinimo ar turtinės žalos padarymo pareiškėjui ir kas privalo atlyginti padaryti turtinę žalą, antstolės įvardintą „įsiskolinimu“, todėl teismas nepagrįstai ir formaliai pakeitė išieškotoją vykdymo procese, o skolininku liko apeliantas nepaisant to, kad vykdomasis dokumentas privalėjo būti grąžintas teismui kaip įvykdytas ir vykdomoji byla baigta, o turtinė žala atlyginta iš antstolės, nes buvo patirta dėl to, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus (kasmet neindeksavo išlaikymo), todėl K. G. negalėjo pasinaudoti indeksacijos institutu Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas netinkamai įvertino antstolės neteisėtus veiksmus - infliacijos nesekimą ir indeksavimo netaikymą daug metų, o tik visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo, atgaline data indeksavus išmokas, nepagrįstai nustatė, kad skolininkas G. G. skolingas 7028 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė D. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir rūpestingiems, patiems domėtis vykdymo eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 643 str., 644 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju abi šalys turėjo pareigą domėtis mokamų sumų indeksacija. Skolininkas turėdamas jam priskirtas procesines pareigas (CPK 644 str.), nepagrįstai perkelia pareigą antstolei išlaikymo išieškojimo procese. CPK 644 str. numato skolininko pareigą būti aktyviam, rūpestingam bei domėtis vykdymo eiga. Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas, o atliekant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, buhalteris, šiuo konkrečiu atveju Alytaus pataisos namų buhalteris.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias skolininko pakeitimą vykdymo procese.
Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).
Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2011; kt.).
Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Pareiškimai teismui vykdymo proceso metu nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 str. 3 d.).
Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas nesudarė apeliantui galimybės pateikti atsiliepimą į prašymą pakeisti išieškotoją
Sprendžiant, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui pereina išieškotojo materialioji reikalavimo teisė pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnis), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, tapo pilnametis, o vykdomoji byla neužbaigta, pagrįstai pakeitė išieškotoją vykdymo procese CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.
Likusiųjų atskirojo skundo argumentų - dėl antstolio statuso, antstolio civilinės atsakomybės, antstolio neteisėtų veiksmų ir kaltės teismas neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes tai yra nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 str.). Be to, šie klausimai nagrinėtini CPK 512 str., o ne CPK 596 str. nustatyta tvarka.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patenkindamas pareiškėjo K. G. prašymą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo, nei procesinės, nei materialinės teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.