Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuomos sutarties vykdymo pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei ir dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti ieškovą iš neteisėtai užimamų negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu. Nurodė, kad Privatizavimo komisija 2008-01-15 įtraukė negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), į 2008 m. balandžio mėn. privatizavimo programą, 2008-02-11 pritarė 2008 m. balandžio mėn. privatizavimo programai, Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2008-02-19 pranešė ieškovui dėl 2004-07-09 Sutarties nutraukimo, įtraukus slėptuvę į privatizavimo programą, prašė ieškovo iki 2008-03-15 išsikelti iš nuomojamų patalpų. VAVA 2008-07-14 įsakymu nutraukė 2005-05-11 valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą su ieškovu. Privatizavimo komisija 2008-07-16 nutarimu pritarė 2008 m. rugsėjo mėn. privatizavimo programai, įtraukiant į ją negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas neginčija Sutarties sąlygos, kad slėptuvė jam buvo išnuomota iki jos įtraukimo į privatizavimo programą. Ieškovui slėptuvė buvo išnuomota vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 14 str. 6 d., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-07-14 sprendimu Nr.I-467 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“, 2000-01-27 sprendimo Nr.105V nuostatomis. Kadangi ieškovas neišsikėlė iš slėptuvės per nurodytą terminą, neteisėtai naudojasi savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis, todėl ieškovas iškeldintinas iš užimtų patalpų.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, t. y. iškeldino ieškovą K. K. iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas nustatė, kad 2004-07-09 Sutartimi atsakovas išnuomojo ieškovui negyvenamąsias patalpas (slėptuvę), esančias (duomenys neskelbtini), nuo 2004-07-13 iki 2009-07-13, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisija 2008-02-11 protokolu pritarė 2008 m. balandžio mėn. privatizavimo programai, į kurią buvo įtrauktas ieškovui išnuomotas slėptuvės pastatas su jam priskirta žemės sklypo dalimi, 2008 m. rugpjūčio mėn. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr.8 (356) buvo paskelbtas privatizavimas viešo aukciono būdu 2008-09-18. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas neginčija slėptuvės įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą, privatizavimo būdo, o ginčija Privatizavimo komisijos 2008-02-11 protokolo dalį dėl ieškovui išnuomotos slėptuvės privatizavimo programos patvirtinimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, laikė labiau tikėtina, kad ieškovas buvo informuotas apie ginčo slėptuvės privatizavimą. Teismas konstatavo, kad privatizuojant turtą pagal Privatizavimo įstatymą Disponavimo įstatymo 14 str. 5 d. nuostatos netaikytinos, todėl remiantis Privatizavimo įstatymo 10 str. 13 d. nuomos metu dėl privatizavimo objekto pagerinimo išlaidas atlygina potencialus pirkėjas, privatizavimo metu įsigijęs privatizavimo objektą. Dėl to teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 14 str. 5 d. atitikties Konstitucijos 46 str. 2 d. ir dėl minėto įstatymo 14 str. 5, 6 d., Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 d., 17 str. 5 d. atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovo atliktus veiksmus, susijusius su slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini), darbais, padarė išvadą, kad visi ieškovo atlikti darbai neabejotinai pagerino išsinuomoto daikto komercinę vertę, visi pagerinimai atlikti nepažeidžiant CK 6.501 str. 1 d. nuostatų. Teismas, vadovaudamasis Privatizavimo įstatymo 11 str. 1, 2 d., sistemiškai aiškindamas Privatizavimo taisyklių 46.1, 20 p., padarė išvadą, kad ginčo slėptuvė nebuvo tinkamai įvertinta ir Informaciniame privatizavimo biuletenyje nebuvo paskelbta visa būtina informacija potencialiam privatizuojamos slėptuvės pirkėjui, tačiau netinkamas slėptuvės įvertinimas neturi įtakos slėptuvės įtraukimui į privatizavimo programą, nedaro jo neteisėtu. Kadangi ieškovui sudarant Sutartį jau buvo žinoma, kad Sutarties pabaiga yra siejama su slėptuvės įtraukimu į privatizavimo programą, teismas konstatavo, jog ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo ginčyti išnuomotos slėptuvės įtraukimo į privatizavimo programą. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad prieš skelbiant viešą aukcioną privatizavimo objektas būtų tinkamai įvertintas ir duomenys paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje, turi teisę ginčyti jam išnuomotos slėptuvės privatizavimo būdą. Teismas, įvertinęs Sutarties 3, 5.6 p. padarė išvadą, kad ieškovas nutraukus Sutartį savo pareigų perduoti patalpas neįvykdė, todėl iškeldino ieškovą iš ginčo patalpų.

„<...> sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, Disponavimo įstatymo 14 str. 5 d. nuostatos dėl nuomojamo objekto pagerinimo išlaidų netaikytinos“;„Visi ieškovo atlikti veiksmai neabejotinai pagerino išsinuomoto daikto komercinę vertę, o atsižvelgiant į nustatytas, rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes, laikytina, kad visi išnuomoto objekto atlikti pagerinimai buvo atlikti nepažeidžiant LR CK 6.501 str. 1 d. nuostatų“;„<...> ieškovas turi teisę reikalauti, kad prieš skelbiant kitą viešą aukcioną privatizavimo objektas būtų tinkamai įvertintas ir atitinkami duomenys būtų tinkamai paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje, taip pat turi teisę ginčyti jam išnuomotos slėptuvės privatizavimo būdą (reikalauti tiesioginių derybų ir pan.)“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo K. K. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino neteisėtu Privatizavimo komisijos 2008-02-11 nutarimo dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įtraukimo į privatizavimo programą, tenkino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį ir iškeldino ieškovą K. K. iš negyvenamųjų patalpų – slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Įvertinus ieškovo K. K. ieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką, pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad be faktinio ir teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė šiuos motyvus: 1.„<...> sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, Disponavimo įstatymo 14 str. 5 d. nuostatos dėl nuomojamo objekto pagerinimo išlaidų netaikytinos“; 2.„Visi ieškovo atlikti veiksmai neabejotinai pagerino išsinuomoto daikto komercinę vertę, o atsižvelgiant į nustatytas, rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes, laikytina, kad visi išnuomoto objekto atlikti pagerinimai buvo atlikti nepažeidžiant LR CK 6.501 str. 1 d. nuostatų“; 3.<...> ieškovas turi teisę reikalauti, kad prieš skelbiant kitą viešą aukcioną privatizavimo objektas būtų tinkamai įvertintas ir atitinkami duomenys būtų tinkamai paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje, taip pat turi teisę ginčyti jam išnuomotos slėptuvės privatizavimo būdą (reikalauti tiesioginių derybų ir pan.)“. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Byloje nustatyta, kad 2004-07-09 tarp ieškovo V. K. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartis Nr.1919 (b. l. 8-10), pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui 119,57 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), naudoti paslaugų veiklai, sandėliavimui (1 p.). Sutarties 3 p. šalys susitarė dėl nuomojimo termino: nuo 2004-07-13 iki 2009-07-13, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Taip pat šalys susitarė, kad nuomininkas (ieškovas) privalo naudoti patalpas tik pagal tiesioginę paskirtį, nurodytą Sutarties 1 p. (5.1 p.), be nuomotojo raštiško leidimo neperplanuoti ir nepertvarkyti nuomojamų patalpų arba jų dalies, išskyrus patalpų remonto darbus (5.3 p.). Sutarties 6 p. buvo susitarta, kad nuomininkas nuomojamų patalpų remontą, susijusį su jo veikla, atlieka savo lėšomis. Sutartyje nebuvo jokių nuostatų apie tai, kad nuomininkui (ieškovui K. K.) bus atlygintos išlaidos už atliktą minėtų patalpų pagerinimą ar už kitus jo atliktus veiksmus, iš jų ir kadastrinius matavimus. Sutarties 2.3 p. ieškovas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį. Pagal bylos duomenis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo VAVA ir VĮ „Valstybės turto fondas“. 2005-05-11 ieškovas su VAVA sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.01/2005-5L7 (b. l. 11-12), pagal kurią ieškovas išsinuomojo žemės sklypo dalį, esančią valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas išnuomotas 2004-07-09 nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui, iki patalpos bus įtrauktos į privatizavimo programą, bet ne ilgiau kaip iki 2009-07-13 (2 p.). Vilniaus miesto savivaldybė neprieštaravo tokios žemės nuomos sutarties sudarymui (b. l. 19). Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija 2008-02-11 protokolu Nr. A16-101 (4.2-TR2) pritarė 2008 m. balandžio mėn. privatizavimo programai, į kurią buvo įtrauktas ieškovui išnuomotos slėptuvės pastatas su jam priskirta žemės sklypo dalimi (b. l. 74-76). VĮ „Valstybės turto fondas“ 2008 m. rugpjūčio mėn. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 8 (356) buvo paskelbtas slėptuvės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir jam priskirto išnuomojamo bendro naudojimo žemės sklypo privatizavimas viešo aukciono būdu, nurodyta, kad aukciono vykdymo laikas – 2008-09-18, pradinė objekto pardavimo kaina - 5980 tūkst. Lt, iš kurios objektui priskirto žemės sklypo pradinė pardavimo kaina nuomos mokesčiui apskaičiuoti - 4480 tūkst. Lt (b. l. 14-15). 2008-03-06 raštu Nr.A51-5541(5.1-TR2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir privatizavimo skyrius prašė VAVA skubiai nutraukti žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), žemės nuomos sutartį (b. l. 40). 2008-07-14 VAVA įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr.0101/0058:135) (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutarties nutraukimo“ Nr.2.3-8910-(01) nutraukė 2005-05-11 valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą su K. K. (b. l. 39).

Ieškovas K. K. šioje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos sprendimą dėl 2008 m. rugsėjo mėn. privatizavimo programos patvirtinimo dalies dėl jam išnuomotos slėptuvės įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą. Šį reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas jam nepranešęs ir nesuderinęs su juo atliktų objekto pagerinimų, neteisėtai išnuomotą slėptuvę įtraukė į privatizavimo programą ir nutarė parduoti 2008-09-19 aukcione, t. y. buvo pažeisti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 11, 13, 21 str. 6 d., CK 6.158, 6. 200 str. 2 d., 6.495 str., Vyriausybės 1997-12-18 nutarimo Nr.1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių patvirtinimo“ 32 p., 46.1.3 p. Iš ieškovo nurodomų atliktų darbų, ruošiantis rekonstruoti slėptuvę ir įrengti kavinę, matyti, kad ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog jis (ieškovas) išsinuomotą ir atsakovo parduodamą objektą pagerino, jam (ieškovui) turi būti mokama kompensacija, nes dėl jo patirtų išlaidų padidėjo objekto vertė. Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, jog jis pagerino išsinuomotas negyvenamąsias patalpas – slėptuvę ir turi teisę į objekto pagerinimo išlaidų atlyginimą, atsakovas byloje įrodė, kad ieškovui buvo pranešta apie numatomą objekto pardavimą, t. y. apie slėptuvės įtraukimą į privatizavimo programą (CPK 176-185 str.).

Kaip jau buvo minėta, šalių sudarytoje Sutartyje buvo aiškiai nurodytas nuomos terminas, t. y. iki 2009-07-13, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Atsakovas pateikė 2008-02-19 raštą, adresuotą ieškovui, kuriame nurodyta, kad slėptuvės patalpos yra įtrauktos į 2008 m. balandžio mėn. privatizavimo programą, kad ieškovas įspėjamas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nurodoma, kad ieškovas turi išsikelti iš patalpų iki 2008-03-15 (b. l. 125). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šis raštas ieškovui buvo įteiktas pasirašytinai, bet rašto turinys ir kiti byloje įrodymai tvirtina, kad ieškovas gavo šią informaciją. Šiuo raštu buvo atsakoma į ieškovo 2008-01-15 prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo ir papildymo. Atsakovas taip pat pranešė VAVA dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Dėl to ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovui nebuvo pranešta apie išnuomoto daikto pardavimą, pažeista CK 6.495 str. nuostata, nepripažintini pagrįstais. Įvertinus tai, kad ieškovui buvo pranešta apie išnuomoto daikto ruošiamą pardavimą (įtraukimą į privatizavimo programą), Sutarties terminas yra pasibaigęs 2009-07-13, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo iškeldinimo iš ginčo patalpų. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jis turi teisę naudotis išsinuomotomis patalpomis, pasibaigus Sutarties galiojimo terminui.

Taip pat nepripažintini pagrįstais ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, jog Privatizavimo komisijos sprendimas yra neteisėtas, nes sprendime neužsimenama apie privatizavimo objektui nuomininko padarytus pagerinimus ir būtinumą juos įvertinti. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais dėl to, kad ieškovas byloje visiškai nepateikė įrodymų, kad jis pagerino išsinuomotas negyvenamąsias patalpas – slėptuvę. Ieškovas ne tik kad nepateikė įrodymų, bet ir ieškinyje nebuvo nurodęs jokių atliktų šio ginčo objekto pagerinimo darbų, kuriuos jis atliko su atsakovo leidimu, nebuvo nurodęs jam priklausančios konkrečios pagerinimų išlaidų sumos. Taip pat ieškovas nenurodė, kokia pinigų suma turėjo būti įvertintas ginčo objektas, įtraukiant jį į privatizavimo programą.

CK 6.501 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininkas nuomotojo leidimu pagerinęs išsinuomotą turtą turi teisę į šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal tokį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: ar nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; ar nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; ar įstatymų arba šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-19 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-379/2008). Privatizavimo atveju tokias išlaidas turėtų atlyginti potencialus pirkėjas (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 d.). Pagal CK 6.501 str. 1 d. nuostatas nuomininkas turi teisę reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, kiekvienu atveju nustatoma, ar daiktas pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Taigi nuomininkas turi atlikti išsinuomoto daikto rekonstrukciją, kapitalinius remonto darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Ieškovas byloje teikė įrodymus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Investicijų plėtros komisija 2004-10-20 pritarė slėptuvės patalpų rekonstrukcijai, t. y. buvo nutarta neprieštarauti stacionarios kavinės įrengimo idėjai rekonstruojant slėptuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 16); kad 2006-02-11 Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai svarstė kavinės su galerija ir apžvalgos aikštele įrengimą rekonstruojant slėptuvę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 20); kad 2007-09-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija nutarė leisti ieškovui rengti projektinę dokumentaciją, neprieštarauti, kad būtų vykdomi rekonstrukcijos darbai pagal suderintą projektą, nuomos sutartį pakeisti ir perskaičiuoti nuomos kainą nuo įrengtos kavinės pripažinimo tinkama naudoti akto įregistravimo dienos (b. l. 23). 2007-09-27 raštu VAVA informavo ieškovą, kad VAVA neprieštarauja, jog ieškovas jam išnuomotoje valstybinės žemės dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą rekonstruotų nuosavybės teise valdomą pastatą bei tiestų inžinerinius tinklus, reikalingus pastatui eksploatuoti (b. l. 24). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007-11-05 išdavė ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą rekonstrukcijai (b. l. 25). Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2008-10-22 - 2008-10-23 patikrino ieškovo pateiktą statinio projektą ir kitus dokumentus, nutarė neišduoti statybos leidimo (b. l. 92-93). Ieškovas taip pat pateikė 2004-12-01 PVM sąskaitą – faktūrą VPA 000495 dėl mokėjimo už kadastrinius matavimus atliktus (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas 2004-12-01SĮ „Vilniaus planas“ sumokėjo 1945,34 Lt (b. l. 50, 51). Pagal 2005-07-11 Autorinę licencinę sutartį ieškovui buvo perduotos Autoriaus teisės į autorinį kūrinį – slėptuvės patalpų rekonstravimą, įrengiant jose apžvalgos aikštelę su kavine – galerija (b. l. 52-54). Už projektą pagal 2008-01-30 projektavimo sutartį Nr.TP061-KAV ieškovas įsipareigojo sumokėti 41 000 Lt (4.1 p.) (b. l. 57-60).

Šie ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jis atliko išsinuomotos slėptuvės rekonstrukcijos darbus, kapitalinį remontą ar atliko kitus darbus, dėl kurių pasikeitė slėptuvės techniniai duomenys, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas pagerino išsinuomotą slėptuvę ir jis turi teisę į išsinuomotos slėptuvės pagerinimo išlaidų atlyginimą pagal CK 6.501 str. Ieškovas byloje taip pat neteikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad dėl jo apmokėjimo už kadastrinius matavimus (1945,34 Lt), buvo pagerinta išsinuomoto objekto komercinė vertė, objektas tapo vertingesnis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad visi ieškovo atlikti veiksmai neabejotinai pagerino išsinuomoto daikto komercinę vertę, o atsižvelgiant į nustatytas, rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes, laikytina, kad visi išnuomoto objekto pagerinimai buvo atlikti nepažeidžiant CK 6.501 str. 1 d. nuostatų, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad prieš skelbiant kitą viešą aukcioną privatizavimo objektas būtų tinkamai įvertintas ir atitinkami duomenys būtų tinkamai paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje, taip pat turi teisę ginčyti jam išnuomotos slėptuvės privatizavimo būdą (reikalauti tiesioginių derybų ir pan.). Pirmosios instancijos teismas šiuos motyvus nurodė, nepagrįsdamas jų jokiais įrodymais, nenurodydamas konkrečių ieškovo atliktų turto (slėptuvės) pagerinimų, tų pagerinimų vertės. Vyriausybės 1997-12-18 nutarimu Nr. 1427 patvirtintų Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių 20 p. numatė, kad vertinant valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančius objektus (statinius), kuriuos išsinuomojęs nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino, turi būti nustatytas šių objektų vertės padidėjimo procentas dėl šiems objektams pagerinti patirtų būtinų išlaidų. Kadangi ieškovas nėra pateikęs įrodymų apie padarytus pagerinimus, tai nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, įvertindamas slėptuvę, pažeidė minėtą nuostatą. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. 5 d. numatyta, kokius pagerinimus ir kokia apimtimi bei tvarka turi atlikti nuomininkas, kad jis galėtų reikalauti tiesioginių derybų, t. y. atlygintinų išlaidų suma turi būti didesnė negu ½ išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės; jeigu šie pastatai ar patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pakeista ne mažiau kaip ½ jų pagrindinių konstrukcijų, bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau kaip 1/3, pakeista daugiau kaip ½ jų inžinerinių komunikacijų ar įrengtos naujos inžinerinės komunikacijos; taip pat juose atlikta šių darbų dalis ir (arba) sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrengimai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos įrangai, įrengimams, pastatui arba patalpoms. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų apie atliktus tokius pagerinimus. Pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad dėl ieškovo atliktų kadastrinių matavimų nepadidėjo slėptuvės vertė ir kad šie veiksmai iš esmės buvo susiję su žemės sklypo nuoma ir su tuo, kad pagal Sutartį ieškovas galėtų eksploatuoti išsinuomotą slėptuvę, tinkamai vykdyti Sutarties 2.3 p. prisiimtą įsipareigojimą – mokėti žemės nuomos mokestį. Dėl to tenkintinas atsakovo reikalavimas dėl minėtų pirmosios instancijos teismo motyvų išbraukimo iš sprendimo motyvuojamosios dalies.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą Disponavimo įstatymo (toks įstatymo pavadinimas nurodytas sprendime) 14 str. 5 d. nuostatos dėl nuomojamo objekto pagerinimo išlaidų netaikytinos. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutiktina, nes byloje ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina šios argumentacijos. Ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kad jis atliko turto pagerinimus ir kad tuos pagerinimus atliko turėdamas atsakovo leidimą. Šalių Sutartis sudaryta 2004-07-09, t. y. įsigaliojus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 str. 5 d. nustatyta, jog už perduoto turto pagerinimą neatlyginama. Ši įstatymo nuostata netaikoma toms sutartims, kurios buvo sudarytos iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2002-05-23 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006). Nagrinėjamoje byloje ne tik, kad nebuvo pateikti įrodymai apie atliktą išsinuomoto objekto pagerinimą, bet ir nebuvo pateikti įrodymai, kad buvo susitarta dėl to, jog atsakovas atlygins ieškovui jo padarytus pagerinimus, t. y. už atliktus rekonstrukcijos darbus, kurie reikalingi tam, kad ieškovas galėtų vykdyti savo veiklą. Kaip jau buvo minėta, šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo jokių nuostatų apie tai, kad atsakovas įsipareigoja atlyginti už pagerinimus, kad perskaičiuos nuomos mokestį, jei ieškovas atliks pagerinimus, ar pan. Pagal bylos duomenis, jei ieškovas būtų atlikęs jo planuojamus rekonstrukcijos darbus, tai jis su atsakovu būtų turėjęs atskirai susitarti dėl apmokėjimo. Tai patvirtina 2007-09-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos protokolo išrašas (b. l. 23). Dėl nurodytų argumentų išbrauktinas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvas: .„<...> sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, Disponavimo įstatymo 14 str. 5 d. nuostatos dėl nuomojamo objekto pagerinimo išlaidų netaikytinos“.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, o atsakovo tenkintas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti.

Išbraukti iš sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus:

1.„<...> sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, Disponavimo įstatymo 14 str. 5 d. nuostatos dėl nuomojamo objekto pagerinimo išlaidų netaikytinos“;

2.„Visi ieškovo atlikti veiksmai neabejotinai pagerino išsinuomoto daikto komercinę vertę, o atsižvelgiant į nustatytas, rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes, laikytina, kad visi išnuomoto objekto atlikti pagerinimai buvo atlikti nepažeidžiant LR CK 6.501 str. 1 d. nuostatų“;

3.<...> ieškovas turi teisę reikalauti, kad prieš skelbiant kitą viešą aukcioną privatizavimo objektas būtų tinkamai įvertintas ir atitinkami duomenys būtų tinkamai paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje, taip pat turi teisę ginčyti jam išnuomotos slėptuvės privatizavimo būdą (reikalauti tiesioginių derybų ir pan.)“.

Priteisti iš K. K. į valstybės biudžetą 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.