Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria R. D. skundas netenkintas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Kelmės rajono PK) 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių AVPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo D. M. 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, ir dėl to pagrįstai paliko nepakeistą Telšių AVPK Kelmės rajono PK 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta.

Iš R. D. 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymo Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato viršininkui matyti, kad R. D. į policiją kreipėsi nurodydamas, kad 2013 m. liepos 29 d. dieną A. M. sodyboje labai garsiai grojo muzika, dėl to jis, matydamas, kad nei jis, nei jo šeima vėl naktį negalės ramiai ilsėtis, apie 21 val. iškvietė policiją, kuriai atvykus muzika grojo labai garsiai. Triukšmą girdėjo pareigūnai. Apie vidurnaktį buvo leidžiami fejerverkai, o muzika grojo iki 2 val.

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šio straipsnio dispoziciją, yra nurodęs, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 straipsnyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, Nr. N822-3027/2009).

Nagrinėjamoje byloje pirmiausia nustatyta tai, kad R. D., dėl, jo manymu, 2013 m. liepos 29 d. padaryto pažeidimo į policiją kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio 28 d., t. y. praėjus beveik vienam mėnesiui laiko. Antra, iš byloje esančios policijos pranešimų informacijos suvestinės matyti, kad R. D. telefonu apie kaimo sodyboje sklindančią muziką, kuri trukdo jam ilsėtis, pranešė tik vieną kartą – 2013 m. liepos 29 d. 20 val. 31 min. Taip pat iš aptariamo dokumento matyti ir tai, kad policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą 21.22 val., nustatė, kad įvykio vietoje didelio triukšmo nebuvo (37 b. l.). Trečia, byloje nėra jokių duomenų, kad 2013 m. liepos 29 d. ar 2013 m. liepos 30 d. tiek pats R. D., tiek jo šeimos nariai, tiek kokie kiti asmenys, būtų pranešę apie keliamą triukšmą nakties metu ar fejerverkų šaudymą. Ketvirta, kaip matyti iš paties R. D. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, įvykio dieną po jo skambučio policijai, pas jį atvykusiems policijos pareigūnams jis rašyti pareiškimą dėl triukšmo atsisakė (52 b. l.). O tai atitinka ir liudytojų, policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, A. M. ir D. V. parodymus, duotus apylinkės teismo posėdžio metu, kai jie patvirtino, kad girdėjo sklindančią muziką, tačiau ji grojo nelabai garsiai, o R. D. pasiūlius rašyti pareiškimą, pastarasis tai daryti atsisakė. Taip pat minėti liudytojai parodė ir tai, kad nuvykus pas A. M. į sodybą, muzika ten negrojo (54–56 b. l.). Tai, kad A. M. sodyboje jokio didelio triukšmo nebuvo, patvirtino ir A. M., kai jis teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. liepos 29 d. vyko jo anūkės krikštynos, o muzika grojo viduje, jokio didelio triukšmo nebuvo, pirotechnikos priemonės naudotos nebuvo (53–54 b. l.). Aplinkybę, kad 2013 m. liepos 29 d. A. M. sodyboje vyko privatus renginys, jo anūkės krikštynos, patvirtina A. M. pateikta Krikšto Sakramento liudijimo kopija (45 b. l.). Penkta, apylinkės teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – E. D. (pareiškėjo žmonos), A. K. (R. D. darbuotojo), E. G. (R. D. darbuotojo), A. P. (R. D. darbuotojo) parodymai, kad įvykio dieną girdėjo iš A. M. sodybos sklindančią garsią muziką (56–58 b. l.), prieštarauja jų parodymams, duotiems tyrimo pradžioje, kai tiek A. K., tiek E. G., tiek A. P. buvo nurodę, kad triukšmas sklido ne iš A. M. sodybos, o iš kitos – „D. s.“ sodybos. Be to, būtina pastebėti ir tai, kad visi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. E. D. – R. D. žmona, o liudytojai A. K., E. G. ir A. P. su R. D. yra susiję darbiniais santykiais, dirba jo ūkyje. Taigi, išskyrus prieštaringus aptartų liudytojų parodymus, duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą, byloje nėra. Kartu pastebėtina ir tai, kad vien tik grojančios muzikos fakto egzistavimas jokiu būdu neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad taip buvo trikdoma viešoji rimtis. Objektyvių duomenų, paneigiančių tokią išvadą, byloje vėlgi nėra. O duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Taip pat nepagrįstas ir kitas apelianto skundo reikalavimas patraukti administracinėn atsakomybėn A. M. pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį. ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Grįsdamas šios blanketinės normos egzistavimą apeliantas remiasi, jo manymu, padarytais Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T1-258 patvirtintų Triukšmo prevencijos Kelmės rajono viešosiose vietose taisyklų 18.1 ir 18.4 punktų pažeidimais. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 2013 m. spalio 14 d. teikimu Nr. 3-66 dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2009 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-258 „Dėl Triukšmo prevencijos Kelmės rajono viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ konstatavo, kad Sprendimo 1 punktu patvirtintos Taisyklės prieštarauja: 1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, kuriuo remiantis savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, reiškiančiam, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Taigi, būtent todėl, kad Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje konstatavo, kad apelianto nurodomos taisyklės prieštarauja įstatymams, jos Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-1-374 buvo pripažintos netukusios galios ir buvo patvirtintos naujos Triukšmo prevencijos Kelmės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklės. Todėl A. M. inkriminuoti taisyklių pažeidimą, kurios pripažintos prieštaraujančios įstatymui, negalima. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal naujai patvirtintų Triukšmo prevencijos Kelmės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 33 punktą, Kaimo turizmo sodybose, įvairiose patalpose, skirtose nuomai, pirčių patalpose ir lauke šalia tų patalpų triukšmo šaltiniai gali būti naudojami žiemos metu (spalio–balandžio mėnesiais) nuo 9.00 val. iki 23.00 val., vasaros metu (gegužės–rugsėjo mėnesiais) nuo 9.00 val. iki 23.00 val., penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 9 val. iki 24 val. Taigi A. M. šiuo metu net nekiltų atsakomybė už triukšmo šaltinių naudojimą nuo 9.00 val. iki 23.00 val., o penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 9 val. iki 24 val., todėl ir jo atžvilgiu taikyti ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį už tai, kad jo sodyboje 21 val. grojo negarsi muzika, nėra teisinio pagrindo.

Dėl šių priežasčių darytina bendra išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną paliktas nepakeistas, teisėta ir pagrįsta.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjo R. D. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą ir R. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.