- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- eI3-274-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00351-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), Kačergiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Vilniaus arkivyskupija
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos, Visagino skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ignalinos ir Visagino skyrius
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
- Advokatai
- Henrikas Celencevičius, Henrikas Celencevičius Pareiškėja
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) bažnyčios skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) bažnyčia skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) skundo išnagrinėjimo“ bei įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių patenkinti (duomenys neskelbtini) bažnyčios prašymus dėl bažnytinės nuosavybės grąžinimo.
Pareiškėjai skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Henrikas Celencevičius paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčia 2021 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių (toliau – NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius) dėl valstybei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimo neatlygintinai nuosavybėn prie nuosavybės teise priklausančių statinių. Kartu su prašymu pateikė dokumentus, patvirtinančius apie (duomenys neskelbtini) koplyčios, priklausiusios (duomenys neskelbtini) parapijos filijai, veiklą iki 1940 m. liepos 21 d., bei jos turėtą ir nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą. Tačiau atsakovas ginčijamu 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo netenkino, nurodydamas, kad nepakanka duomenų apie tai, kad religinė bendrija, bendruomenė ar centras veikė iki 1940 m. liepos 21 d. ir nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto ir šis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) arkivyskupija, nesutikdama su tokiu sprendimu, jį apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad galėtų būti sprendžiama dėl minėtų žemės sklypų suteikimo neatlygintinai bažnyčiai, pateikus dokumentus, kad bažnyčia veikė iki 1940 metų liepos 21 d. ir jos turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Pareiškėjos skunde nurodo, kad 1748 m. buvo pastatyta koplyčia, kuri 1783 metais buvo perstatyta, priklausė (duomenys neskelbtini) parapijos filijai, joje buvo aukojamos šv. Mišios. 1936 m. (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) vietovių rėžių panaikinimo byloje (duomenys neskelbtini) kaimo žemės matavimo sąraše 253 lape įrašyta, kad koplyčiai priskirtas 0,3641 ha bendras žemės plotas. 1949m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto siaurojo posėdžio įslaptinto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktu nuspręsta maldos namus, esančius (duomenys neskelbtini) parapijos (duomenys neskelbtini) kaime, perduoti mokyklai. Koplyčia buvo perduota mokyklai kartu su žemės sklypu. Koplyčios vietoje 1993 metais buvo pastatyta dabartinė (duomenys neskelbtini) bažnyčia. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko 2021 m. rugsėjo 14 d. išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčia yra (duomenys neskelbtini) parapijos filijos, turėjusios (duomenys neskelbtini) kaime suformuotame žemės sklype iki 1940 m. liepos 21 d. veikusią koplyčią, teisių perėmėja ir kad niekas kitas į šias teises nepretenduoja. Pateikti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad religinė bendruomenė veikė iki 1940 m. liepos 21 d. ir turėjo nekilnojamojo turto, kuris buvo neteisėtai nusavintas. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype, kuriame buvo koplyčia dabar yra (duomenys neskelbtini) bažnyčiai priklausantys religinei paskirčiai naudojami statiniai. Mano, kad yra visos sąlygos numatytos Žemės reformos įstatymas 7 straipsnio 2 dalyje bei Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2003-07-15 nutarimu Nr. 925 (toliau – ir Taisyklės), suteikti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios nuosavybės teise priklausančių statinių.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ginčijami sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini. Prašė skundąpatenkinti.
Atsakovas su skundu nesutiko, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog tiek Žemės reformos įstatyme, tiek Taisyklėse, reglamentuojančiose valstybinės žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai, nustatyta, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių. Religinė bendrija, bendruomenė ar centras, pageidaujantis ir turintis teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių, NŽT teritoriniam padaliniui, be kitų Taisyklėse nurodytų dokumentų, pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad religinė bendrija, bendruomenė ar centras veikė iki 1940-07-21 ir nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius padarė išvadą, kad pateikti su prašymu dokumentai nepatvirtina, kad bažnyčia veikė iki 1940 m. liepos 21 d. ir nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, kuris pagal TSRS ( LTSR ) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, todėl pagrįstai atsisakė suteikti valstybinės žemės sklypus neatlygintinai prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato, kad religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui valstybinės žemės sklypas suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai tik prie tokio šiuo metu nuosavybės teise valdomo pastato, kuris religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui priklausė iki 1940 m. liepos 21 d. ir buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, t.y. religinės bendrijos , bendruomenės ar centro šiuo metu nuosavybės teise valdomas pastatas nebūtinai turi būti tas pats, kuris buvo nacionalizuotas, teisės aktai numato galimybę valstybinės žemės sklypus suteikti nuosavybėn neatlygintinai prie įvairiais laikotarpiais įgytų ir šiuo metu turimų pastatų. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad galėtų būti sprendžiama dėl minėtų žemės sklypų suteikimo neatlygintinai bažnyčiai, jai pateikus dokumentus, kad bažnyčia veikė iki 1940 metų liepos 21 d. ir jos turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės pripažino, kad bažnyčia veikė iki 1940 metų liepos 21 d., tačiau jis mano, kad bažnyčia nepateikė dokumentų, patvirtinančių , jog ji nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas. Prašė skundą atmesti.
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta pareiškėjai (duomenys neskelbtini) bažnyčiai suteikti neatlygintinai nuosavybėn prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius dėl žemės sklypo neatlygintino suteikimo reglamentuoja Žemės reformos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 925 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklės (toliau – Taisyklės).
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) bažnyčios prašymą buvo suformuotas 0,3012 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir patvirtintos šio žemės sklypo ribos bei kadastro duomenys. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šio žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šiame žemės sklype yra (duomenys neskelbtini) bažnyčiai nuosavybės teise priklausantys statiniai: pastatas- bažnyčia , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas- varpinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 0,1352 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir patvirtintos šio žemės sklypo ribos bei kadastro duomenys. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šio žemės sklypo naudojimo būdas- viešbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šiame žemės sklype yra (duomenys neskelbtini) bažnyčiai nuosavybės teise priklausantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomi NŽT. (duomenys neskelbtini) bažnyčios nuosavybės teisės į minėtus pastatus tiek viename žemės sklype, tiek kitame yra registruotos Savivaldybės mero 2001 m. rugsėjo 11 potvarkio Nr. 208 pagrindu. (duomenys neskelbtini) bažnyčiai yra reikalingi žemės sklypai nuosavybės teise turimiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal paskirtį.
Todėl pareiškėja (duomenys neskelbtini) bažnyčia 2021 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių dėl valstybei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimo neatlygintinai nuosavybėn prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Atsakovas NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius ginčijamu 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo netenkino, nurodydamas, kad nepakanka dokumentų, patvirtinančių, kad religinė bendruomenė , bendrija ar centras veikė iki 1940 m. liepos 21 d. ir nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Sprendime nurodė, kad tokiais dokumentais gali būti išrašai iš hipotekos ir notarų aktų knygų, turto perleidimo sutartys, testamentai , teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų turimų dokumentų pagrindu išduoti pažymėjimai. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) arkivyskupija, nesutikdama su tokiu sprendimu, jį apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad galėtų būti sprendžiama dėl minėtų žemės sklypų suteikimo neatlygintinai bažnyčiai, jai pateikus dokumentus, kad bažnyčia veikė iki 1940 metų liepos 21 d. ir jos turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas.
Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas 2000 m. gegužės 5 d. pasirašė dvišalę tarpvalstybinę sutartį „Dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų“, pagal kurią susitarė, kad tiek Katalikų bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo srityje. Juridinio asmens teisės civilinėje teisėje pripažįstamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus visoms Katalikų Bažnyčios institucijoms Lietuvos Respublikoje, kurios pagal Kanonų Teisę turi viešojo ir privataus juridinio asmens statusą. Kompetentinga Katalikų Bažnyčios institucija, vadovaudamasi Kanonų teisės normomis, gali įsteigti, pakeisti , panaikinti ir pripažinti bažnytinius juridinius asmenis. Kompetentinga Katalikų Bažnyčios vadovybė turi išskirtinę teisę laisvai tvarkyti bažnytinį gyvenimą, steigti ir panaikinti bažnytines provincijas, arkivyskupijas, vyskupijas, apaštalines administratūras, teritorines prelatūras, teritorines abatijas, asmenines prelatūras, parapijas, vienuolinius namus ir kitus bažnytinius juridinius asmenis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.37 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad religinės bendruomenės ir bendrijos bei jų struktūriniai padaliniai, turintys juridinio asmens teises, veikia pagal savo kanonus, statutus ar kitas normas, tiek kiek jie neprieštarauja įstatymams. Neparapijinė (duomenys neskelbtini) bažnyčia yra (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos, priklausančios Katalikų Bažnyčiai dalis. Darytina išvada, kad sprendžiant apie (duomenys neskelbtini) bažnyčios teisių apimtį, taip pat ir jos teisių perėmimą turi būti atsižvelgiama į (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos bei Lietuvos Vyskupų Konferencijos pateiktus duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-280-492/2016 , 2016 m. vasario 4 d. nutartyje konstatavo, kad vyriausiosios religinės bendrijos vadovybės „pateikti duomenys turi būti laikomi patikimais ir pagrįstais, jų neteisėtas kvestionavimas, kai nėra ginčo dėl teisių perėmimo ir neteikiami jokie duomenys, kuriais pirmieji būtų paneigiami ,neatitiktų Konkordate įtvirtinto Katalikų Bažnyčios autonomiškumo principo“.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo teisinius santykius reguliuojančio Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypai. Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 925 patvirtintų Taisyklių 7 punkte apibrėžta, kokius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui privalo pateikti religinė bendrija, bendruomenė ar centras, pageidaujantis ir turintis teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių. Taisyklių 7.4 punkte nustatyta, kad tokie pateikiami dokumentai turi patvirtinanti, kad religinė bendrija, bendruomenė ar centras veikė iki 1940 m. liepos 21 d. ir nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Be to, Taisyklių 7.4 punkte nurodyta, jog dokumentais, patvirtinančiais, kad religinė bendrija, bendruomenė ar centras iki 1940 m. liepos 21 d. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto ir šis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, gali būti išrašai iš hipotekos ir notarų aktų knygų, turto perleidimo sutartys, testamentai, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų turimų dokumentų pagrindu išduoti pažymėjimai. Jeigu religinė bendrija turi religinį centrą, religinis centras gali pateikti dokumentą, įrodantį, kad ši bendrija ar centras turėjo nuosavybės teise nekilnojamojo turto, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Šiuo atveju žemės sklypai, esantys prie religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių, suteikiami tam tikrai religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato valstybinės žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai specialiam subjektui - religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių. Subjekto ypatumai yra lemiantys ir valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn tikslus – suteikiami žemės sklypai, reikalingi religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams naudoti ir eksploatuoti. Žemė, užimta religinių institucijų naudojamų statinių, niekada nebuvo laikoma laisva. Taigi valstybinės žemės sklypų suteikimas nuosavybėn neatlygintinai, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo siekius, galimas tik tuo atveju, kai religinės bendrijos, bendruomenės ir jų centrai jau turi nuosavybės teise pastatų ir kitų statinių.
Kaip jau minėta, bylos duomenys neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad valstybei priklausančiame žemės sklype , esančiame (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjai (duomenys neskelbtini) bažnyčiai nuosavybės teise priklausantys pastatai, kiti statiniai.
Iš istorinių šaltinių bei byloje esančių duomenų matyti, kad 1748 m. (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta pirmoji koplyčia (toliau- Koplyčia), 1783 m. Koplyčia buvo perstatyta. 1920 m. Koplyčia priklausė (duomenys neskelbtini), joje buvo aukojamos Šv. Mišios, todėl ji buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) vyskupijos Dievo tarnybos skaitymo ir mišių aukojimo tvarką, patvirtintą (duomenys neskelbtini) vyskupo. 1940 m. liepos 22 d. „Liaudies seimas“ priėmė Žemės nacionalizavimo deklaraciją ir paskelbė, kad visa žemė, jos gelmės, visi miškai ir naudmenos tampa valstybės nuosavybe. Tai yra bendro pobūdžio aktas, kuriuo vadovaujamasi svarstant prašymus dėl bažnytinės nuosavybės grąžinimo ir nereikalaujama pateikti kažkokių atskirų dokumentų apie iki 1940 m. liepos 21 d. turėto nekilnojamojo turto nacionalizaciją. 1949 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto siaurojo posėdžio slaptojo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktu buvo nuspręsta maldos namus, esančius (duomenys neskelbtini), perduoti mokyklai. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. birželio 3 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) vietovių rėžių panaikinimo byloje esančio (duomenys neskelbtini) kaimo žemės matavimo 1936 m. sąraše, patvirtintame 1937-03-24, nurodyta „ Teisinė žemių ir jų plotų nomenklatūra, savininkų ar jiems prilygintų savininkų vardai ir pavardės- Plotas po koplyčią‘, Bendras plotas -0,3641“, Koplyčia- 0,3091“, Keliai- 0,055“. Buvusi koplyčia 1987 m. sudegė ir jos vietoje 1993 m. pastatyta dabartinė (duomenys neskelbtini) bažnyčia. Administracinėje byloje yra pateikta Lietuvos vyskupų konferencijos 2021 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčia (Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija) yra (duomenys neskelbtini), turėjusios (duomenys neskelbtini) kaime suformuotame žemės sklype iki 1940 m. liepos 21 d. veikusią koplyčią, teisių perėmėja ir niekas kitas į šias teises nepretenduoja.
Taigi pareiškėja kartu su prašymu pateikė tinkamus dokumentus, patvirtinančius, kad religinė bendruomenė (dabartinė (duomenys neskelbtini) bažnyčia, kuri yra teisių perėmėja) veikė iki 1940 m. liepos 21 d., jos nekilnojamasis turtas (Koplyčia pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kuri nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, kuriems eksploatuoti yra reikalingi žemės sklypai.
Vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, neturėdamas jokio pagrindo, neteikdamas jokių duomenų, kuriais būtų paneigti pareiškėjos pateikti duomenys, ginčijamame 2021 m. liepos 9 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai , nepagrįstai jais abejojo ir reikalavo iš pareiškėjos papildomų dokumentų bei nutarė nespęsti žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių pastatų, kai iš esmės pareiškėja (duomenys neskelbtini) bažnyčia atitiko Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas , sudarančias teisines prielaidas palankiai išspęsti pareiškėjos prašymą.
Todėl skundas tenkintinas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos skundo išnagrinėjimo“, priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, naikintini, kaip neteisėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įpareigojant atsakovę pareiškėjos 2021m. birželio 15 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) arkivyskupija ir (duomenys neskelbtini) bažnyčia pateikė prašymą priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas šioje byloje tenkintinas, jos įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjoms šioje byloje teikė advokatas Henrikas Celencevičius Pareiškėjos pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir banko mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad jos realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėjos prašo priteisti 1452,00 Eur už skundo teismui parengimą. Maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio teisines paslaugas duotu laikotarpiu (2021-09-22) pagal Rekomendacijų 8.2 punktą , taikant 2021 m. I ketvirčio bruto sumą 1517,4 Eur sudaro 3034,8 Eur (1517,4 Eur x 2 koeficientą). Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodomo maksimalaus dydžio, todėl prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 - 41, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos skundo išnagrinėjimo“.
Įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių (duomenys neskelbtini) bažnyčios 202 m. birželio 15 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Patenkinti pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti pareiškėjoms (duomenys neskelbtini) arkivyskupijai ir (duomenys neskelbtini) bažnyčiai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.