Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Res­pub­likos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nubaustas areštu 15 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. L. paskirta 10 parų arešto bausmė. Bausmę paskirta atlikti areštinėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. L. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), netei­sėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kelnių kišenėje iki 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 14.40 val. laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 1,1322 g. (duomenys neskelbtini) šią medžiagą rado ir paėmė pareigūnai.Kauno apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje sprendė, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas L. L. pripažinti kaltu, pa­da­rius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Teismas taip pat sprendė, kad L. L. linkęs daryti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus net ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl už baudžiamojo nusižengimo pa­da­rymą sankcijoje skyrė griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeičiant arešto bausmę į baudą. Skunde nurodo, kad jam paskirta baus­mė yra per griežta. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys. Nuteistajam paskirta griežčiausia bausmės rūšis. Nuteistojo teigimu, jam galėjo būti skirta bauda. Skunde pažymėta, jog nuteistasis prisipažino nusikaltęs, byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, valstybinis kaltintojas nuteistajam taip pat siūlė skirti baudą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skun­de pareikštam prašymui ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą at­mesti.Nuteistojo L. L. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis L. L. apeliaciniame skunde savo kaltės iš esmės neginčija, pra­šo su­švel­ninti jam bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas ape­lia­cinio skundo ribų, patik­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas L. L. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuosprendyje išanalizavo ir įvertino įrodymus, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Indi­vi­dua­lizuodamas ir skirdamas L. L. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tą nusikalstamą veiką teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straips­nyje, nepa­­žeidė, tin­ka­mai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, at­si­žvelgė į pa­da­ry­to nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę leng­­vi­nančią aplinkybę, sun­kinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl baus­mės paskir­ties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. L. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anks­čiau penkis kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė at­likdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, būdamas patalpintas į kameros tipo patalpą, kas jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti. Visos teismo nus­tatytos aplin­ky­bės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteis­to­jo pa­da­ry­ta nusikalstama veika nėra at­sitiktinė, yra nu­lemta susiformavusių neigiamų ver­ty­binių nuos­ta­tų ir, kad anksčiau paskirtos baus­mės nepa­darė po­veikio L. L. elgesiui, nepa­keitė jo po­linkio nusi­kals­ti. Todėl teismas jam pagrįstai paskyrė griežčiausią sank­cijoje nu­matytą baus­mės rūšį – areštą. Nu­teistasis skunde nurodo, jog pri­pa­žino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė pir­mosios instancijos teismo jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę. Nus­ta­ty­da­mas arešto bausmės trukmę pirmos ins­tan­cijos teismas atsižvelgė į nuteistojo at­sa­ko­mybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sun­ki­nančių aplinkybių nebuvimą, ir pagrįstai paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vi­dur­kis. Tei­sėjų kolegija pažymi, jog pas­kirtos bausmės rūšis ir dy­dis yra pa­kan­kamai motyvuoti, nei formaliai, nei faktiškai nėra pa­žeistos bendrosios baus­mių skyrimo taisyklės, numa­tytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, esant reikia­moms sąly­goms nu­teis­tajam buvo pritaikyta BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta lengvata ir paskirta baus­mė su­ma­žinta trečdaliu.Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nuteistajam galėjo būti paskirta BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kokios L. L. prašė ir prokuroras. Pasisakydamas dėl šio argumento aukštesnysis teismas pažymi, jog bylą nagrinėjantis teismas atsižvelgia pro­ku­ro­ro ir gynėjo nuomonę ir bausmės klausimu, tačiau proceso dalyvių nuomonė teismui nėra pri­valoma. Įgyvendindamas suteiktą diskreciją dėl bausmės rūšies ir jo dydžio parinkimo, teismas skiria bausmę įvertinęs visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje iki­teis­minio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti es­mi­niai BPK pa­žeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teis­tojo teisės ir kurie būtų su­kliudę teis­mui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teis­mas apkal­ti­na­majame nuos­prendyje išvadas dėl baus­mės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duo­me­nimis ir pa­­kan­ka­mai motyvavo. L. L. paskirta ga­lu­tinė 10 parų arešto bausmė yra proporcinga jo asme­ny­bei, nu­si­kalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, nėra per griež­ta ir neprieš­­ta­rauja tei­sin­gumo principui, todėl nuos­prendis paliekamas galioti nepakeistas, o apelia­ci­nis skundas at­metamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straips­nio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.