Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-647-252/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
2S-647-252/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
kreditoriaus UAB, „Kapitalo valda“
Kreditorius
UAB „Kapitalo valda“
Skolininkas
L. M.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 647 - 252- 2014

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04568-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14; 122.4; 125.11.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo – kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-5540-400/2014 pagal pareiškėjo UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkei L. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorius UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės L. M. 989,73 Lt skolos, 4 926,88 Lt delspinigių už 2007-08-05 – 2014-07-04 laikotarpį, 98,97 Lt baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutartyje nustatyta tvarka skolininkė išperkamosios nuomos teise įsigijo mobilų telefoną LG K6800, kuris jai perduotas valdyti ir naudotis 2007-05-05 turto perdavimo – priėmimo aktu. Iki 2008-05-05 skolininkė įsipareigojo sumokėti kreditoriui už įsigytą turtą viso 1 253,01 Lt, o, vadovaujantis sutarties 11.1 punktu, įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną praleistą dieną. Skolininkė sumokėjo tik tris pirmąsias mėnesines įmokas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Teismas darė išvadą, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl netesybų išieškojimo, kurių suma (4 926,88 Lt) yra penkis kartus didesnė nei pagrindinė skola (989,73 Lt), yra nepagrįstas ir neatitinkantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.). Be to, kreditorius papildomai reikalauja priteisti ir 98,97 Lt baudą, kuri taip pat laikytina netesybomis (CK 6.71 str. 1 d.), todėl konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti kreditoriaus pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą pilna apimtimi. Nurodo, kad CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos. Šiuo atveju kreditorius prašo iš skolininkės priteisti atitinkamas sumas pagal 2007-05-05 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 705608373 sąlygas, jokių nebūtų, neegzistuojančių reikalavimų kreditorius nekelia. Delspinigius kreditorius skaičiuoja po 0,2 procentus už kiekvieną uždelstą įsipareigojimų įvykdymo dieną. Reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas. Be to, skolininkei įstatymo yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Skolininkės teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jos teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditoriaus teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka, kas nepagrįstai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas bei pažeistų CPK 435 str. 3 d.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-08 nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo dalies išduoti teismo įsakymą dėl skolos, baudos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). CPK 435 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 str. 1 ir 2 d. numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.). CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos.

Iš pareiškimo turinio šioje byloje matyti, kad kreditorius UAB „Kapitalo valda“ prašo priteisti iš skolininkės L. M. 989,73 Lt pagrindinę skolą, 4 926,88 Lt delspinigių už 2007-08-05 – 2014-07-04 laikotarpį, 98,97 Lt baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimą grindžia 2007-05-05 išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 705608373. Ieškovas yra juridinis asmuo, atsakovė – fizinis. Delspinigius kreditorius skaičiuoja vadovaudamasis sutarties 11.1 punktu. Kaip pagrįstai nurodo ir apeliantas, reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra nei absurdiškas, nei jį vienareikšmiškai nepagrįstu laiko materialiosios teisės normos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, CPK 435 str. 2 d. pagrindu atsisakydamas priimti pateiktą pareiškimą, nustatė ir konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl netesybų, kurių suma kelis kartus viršija skolos sumą, priteisimo, galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka bei pažymi, kad tokie delspinigiai, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra aiškiai per dideli. Dėl šios kategorijos bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje teismas turi tam tikrą diskrecijos teisę įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Įstatymas numato ir teisinį instrumentą, apribojantį akivaizdžiai (aiškiai, matomai) neapgrįsto pareiškimo priėmimą – CPK 435 str. 2 d. Šios teisės normos vien formalus aiškinimas neatitiktų įstatymo leidėjo ketinimų (CPK 2 str.) ir CPK 3 str. 1 d. įvardinto tikslo, kad aiškinant bei taikant įstatymus būtina vadovautis teisingumu, protingumu ir sąžiningumu. Teismas šią procesinę pareigą šioje dalyje atliko tinkamai.

Pažymėtina, kad nustatant netesybų dydį šalių susitarimu išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-830/2003 ir kt.). Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-541/2009).

Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 431 str. 1. 2 d., 435 str. 2 d. nuostatas ir pagrįstai nustatė, kad kreditoriaus prašomų priteisti netesybų suma yra aiškiai per didelė, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl jie negali būti priteisiamos CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl 989,73 Lt skolos, 98,97 Lt baudos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsisakymą priimti pareiškimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas dėl prašomų priteisti delspinigių, tačiau nutartyje nieko nėra pasisakyta dėl reikalavimo priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas aiškaus nepagrįstumo. Tuo tarpu iš kreditoriaus pareiškimo matyti, kad kreditorius savo reikalavimą grindžia išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 705608373, ir tai atitinka CPK 433 str. 1 d. 5 p., 3 d. reikalavimus, keliamus pareiškimo turiniui. Todėl svarstytina, ar buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas ir reikalavimo dalį dėl skolos, baudos ir procesinių palūkanų priteisimo pripažinti aiškiai nepagrįsta ir atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą dėl visų reikalavimų. CPK XXIII skyriuje nėra numatyta draudimo atsisakyti priimti tik pareiškimo dalį, kurią teismas vertina aiškiai nepagrįsta CPK 435 str. 2 d. prasme, o dėl kitų pareiškime nurodytų reikalavimų, kuriuos teismas pripažįsta pagrįstais, išduodi teismo įsakymą. Pastaruoju metu šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, nustatęs, kad vienas ar keli iš pareiškime nurodytų reikalavimų yra akivaizdžiai nepagrįsti, turėtų nutartimi atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl tokio ar tokių reikalavimų (pvz. delspinigių ar palūkanų priteisimo), nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę reikšti juos ginčo teisenoje, o dėl kitų reikalavimų išduoti teismo įsakymą (pvz. pagrindinės skolos priteisimo). Todėl sprendžiant klausimą iš naujo turi būti apsvarstyta, ar buvo pakankamas pagrindas atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą ir dėl 989,73 Lt skolos, 98,97 Lt baudos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Dėl paminėtų motyvų nutarties dalis naikintina ir toje dalyje pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 431 str. 6 d., 432 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl 989,73 Lt skolos, 98,97 Lt baudos, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės L. M. panaikinti ir šioje dalyje pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė