Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

gynėjams advokatei Vidai Povilaitienei, advokatui Algirdui Zakrasui, advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. Š. ir jo atstovo adv. Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. G. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. P. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl 3000 Eur turtinės žalos patenkintas iš dalies ir solidariai priteista iš M. P. ir D. G. 500 Eur nukentėjusiojo A. Š. naudai.

Bylos procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 16,79 Eur civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiojo A. Š. 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir solidariai iš D. G. ir M. P. priteista 400 Eur proceso išlaidų nukentėjusiojo A. Š. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5. Apeliaciniu skundu apeliantai prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Kaip pirmosios instancijos teismo šališkumą apeliantai įvardija tai, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė nukentėjusiojo prašymo pakeisti D. G. ir M. P. suformuluotame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis.

6. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, jei su byla susipažinęs teisėjas nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme (BPK 233 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia prokuroro surašytas kaltinamasis aktas, kuriame be kitų aplinkybių nurodoma, kokie asmenys, kokiomis nusikalstamomis veikomis yra kaltinami, ir teisėjo priimta nutartis bylą pagal surašytą kaltinamąjį aktą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis gali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jei apie tokią galimybę prieš tai jam iš anksto pranešta teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisiamojo posėdžio metu tvarka reglamentuota BPK 256 straipsnyje, pagal kurią pradinis kaltinimas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos gali būti keičiamas, jeigu: 1) iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; 2) faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota.

6.1. Kita vertus, nors BPK numato galimybę teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, tačiau nenumatytos galimybės bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam inkriminuoti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, nors kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau kaltinimo keitimo galimybėms procese įstatymas nustato tam tikrus ribojimus. Teismų praktikoje pateikiamas aiškinimas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014).

6.2. Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-102/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-61-689/2020 ir kt.). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei. Apie tai, kaip svarbu atriboti kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimą nuo kaltinimo dėl naujos nusikalstamos veikos pareiškimo pasisakyta ir kitose kasacinės instancijos teismo nutartyse. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018 išaiškinta, kad apie tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016). Toks įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu, praplėtimu, tačiau turi būti išlaikoma riba, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš tą asmenį nebuvo atliktas, ir toks prašymas negali būti vertinamas kaip kaltinimo keitimas, atitinkantis BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę ir kaltinimo keitimo ribas. Iš esmės toks kaltinimo keitimas reiškia ne prašymą keisti kaltinimą, bet prašymą reikšti naują kaltinimą dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, o tai neatitinka BPK nuostatos, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, esantis byloje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

6.3. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, kurioje D. G. ir M. P. buvo kaltinami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, apklausus teismo posėdyje kaltinamuosius D. G. ir M. P. bei sprendžiant klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo byloje, nukentėjusysis A. Š. pateikė teismui prašymą pakeisti D. G. ir M. P. kaltinimą (t. 2, b. l. 180). Nukentėjusysis nurodė, kad prašymą pakeisti kaltinimą jis reiškia dėl to, kad D. G. ir M. P. neteisėtai panaudodami fizinį smurtą pateko į jo butą, ten toliau tęsė nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi prašymą pakeisti D. G. ir M. P. kaltinimą atmetė motyvuodamas tuo, kad „šiuo prašymu yra suformuluotas naujas kaltinimas, kuris yra neįmanomas“ (t. 2, b. l. 182).

6.4. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė nukentėjusiojo A. Š. prašymo pakeisti D. G. ir M. P. kaltinimą, nes nukentėjusiojo prašymo turinys iš esmės buvo susijęs su naujos nusikalstamos veikos kaltinamiesiems D. G. ir M. P. inkriminavimu, t. y. kaltinimo keitimas buvo susijęs su naujų faktinių aplinkybių ir papildomos veikos kvalifikavimu. Pažymėtina, kad dėl prašyme pakeisti kaltinimą nurodytos veikos D. G. ir M. P. atžvilgiu nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla nebuvo perduota į teismą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tokį nukentėjusiojo prašymą vertinti kaip kaltinimo keitimą, atitinkantį BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę ir kaltinimo keitimo ribas, nes prašymas keisti kaltinimą, kuriame nurodomos visiškai kitos veikos faktinės aplinkybės ir kitos veikos kvalifikavimas, tai reiškia ne kaltinimo keitimą, o naujo kaltinimo dėl naujos veikos pareiškimą. Kaip minėta, tokia situacija pirmosios instancijos teisme yra negalima.

6.5. Nors nukentėjusiojo prašyme pakeisti kaltinimą nurodytos naujos nusikalstamos veikos aplinkybės tiesiogiai susijusios su D. G. ir M. P. padaryta veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir šios dvi veikos sudarytų idealiąją nusikaltimų sutaptį, tačiau vien tai, kad prašoma D. G. ir M. P. inkriminuoti papildomai naują nusikalstamą veiką, dėl kurios ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas nukentėjusiojo prašymą pakeisti kaltimą BPK nuostatų nepažeidė. Dėl to apelianto skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą ir išnagrinėdamas bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pažeidė BPK reikalavimus ir, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, yra nepagrįstas.

7. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdavė D. G. ir M. P. baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes iš bylos matyti, kad bylą perduoti teisiamajam posėdžiui ir ją nagrinėti teisme trukdė ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020-02-13 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje buvo gautas nukentėjusiojo A. Š. prašymas D. G. ir M. P. pakeisti kaltinime nurodytą veikos kvalifikavimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir kvalifikuoti veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimą nužudyti, taip pat veiką kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnį ir pareikšti įtariamiesiems įtarimus dėl šios veikos padarymo (t. 1, b. l. 90–92). Dėl šio nukentėjusiojo A. Š. pateikto prašymo prokurorė D. Kaučikienė 2020-02-19 lydraščiu nukentėjusiajam pranešė, kad prašymas prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir ikiteisminio tyrimo metu papildomai bus ištirtos aplinkybės, kurios nurodytos prašyme (t. 1, b. l. 93). Tačiau, kaip matyti iš bylos, joks procesinis prokuroro sprendimas nebuvo priimtas. Taigi, prokurorui nepriėmus procesinio sprendimo (nutarimo), nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu neteko teisės pasinaudoti jam suteikta teise skųsti jam nepalankų prokuroro sprendimą.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis aktas surašomas ir byla perduodama teismui atlikus visus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus, o tai reiškia, jog visi proceso dalyvių prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Šiuo atveju joks sprendimas dėl minėto nukentėjusiojo prašymo nebuvo priimtas, ir prokurorė bylą su kaltinamuoju aktu perdavė teisminiam nagrinėjimui. Taigi prokurorei ikiteisminio tyrimo metu neatlikus visų būtinų veiksmų ikiteisminiame tyrime, buvo pažeistos nukentėjusiojo teisės, tarp jų ir teisė apskųsti prokuroro nutarimą. Pažymėtina, kad skundų dėl prokuroro proceso veiksmų teisėtumo bei priimtų nutarimų pagrįstumo nagrinėjimas ir išsprendimas yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis, todėl šiuo atveju byla perduota teismui neišlaikius įstatyme numatytos procedūros ir užkirtus kelią nukentėjusiajam pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Paminėti baudžiamojo proceso normų pažeidimai yra esminiai, kuriais buvo suvaržytos nukentėjusiojo teisės ir kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Be to, neatlikus minėtų procesinių veiksmų ir nepašalinus nustatytų procesinių pažeidimų, byloje surašytas kaltinamasis aktas laikomas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nors apeliaciniu skundu prašoma bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, tačiau nustačius ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius BPK pažeidimus ir vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį byla grąžinama ne pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o perduodama prokurorui šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

8. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama prokurorui, proceso išlaidos už M. P. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendį, kuriuo D. G. ir M. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui (Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai).

Pratęsti 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 5 d., Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020-04-16 nutarimu paskirtą (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu su pakeitimais paliktą galioti iki visiško žalos atlyginimo) M. P. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. P. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank) esančias pinigines lėšas, nustatant apribojimo mastą 3000 eurų, leidžiant M. P. disponuoti iki 607 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje.

Pratęsti 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 5 d., Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020-04-16 nutarimu paskirtą (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu su pakeitimais paliktą galioti iki visiško žalos atlyginimo) D. G. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas) esančias pinigines lėšas, nustatant apribojimo mastą 3000 eurų, leidžiant D. G. disponuoti iki 607 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje.