Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-12-30 · Administracinė byla Nr. eI3-5075-1063/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-30
Bylos Nr.
eI3-5075-1063/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03115-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
Pareiškėjas
L. P.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Kristijonas Paliutis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-5075-1063/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03115-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.9; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

dalyvaujant pareiškėjos L. P. atstovams A. P. ir advokatui Kristijonui Paliučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1601-(5.59 E.) (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas) ir įpareigoti NŽT išnagrinėti Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. skundą ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 15 d. rašto Nr.7SD-4026-(14.7.137 E.)“; Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundą ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus sprendimų ir veiksmų“, Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. skundą ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus sprendimų ir veiksmų“ bei panaikinti NŽT 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1694-(5.59 E.) (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimas) ir įpareigoti NŽT išnagrinėti Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus neveikimo“.

Nurodo, kad NŽT 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu sustabdė pareiškėjos pateiktų 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundų dėl NŽT teritorinių skyriaus sprendimų ir veiksmų žemės reformos procese nagrinėjimo procedūras bei pareiškėją informavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjai į buvusios žemės savininkės I. R. S. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) dvare valdytos 106,67 ha žemės plotą, atlyginant už valstybės išperkamą žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą / sklypus laikinai stabdomas iki kol baigsis teisminiai procesai. Tame pačiame sprendime atsakovė taip pat nurodė, kad stabdomas ir pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. pateikto prašymo vykdymas.

Pareiškėjos atstovas 2020 m. rugpjūčio 27 d. pateikė skundą NŽT dėl pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. pateikto prašymo nevykdymo. Atstovas prašė įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti išvadas dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal pareiškėjos Vilniaus miesto skyriui 2020 m. birželio 29 d. pateiktą prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant lygiaverčius miško sklypus“. Atsakydama į šį skundą NŽT 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pakartojo NŽT 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendime išdėstytą poziciją, kad prašymo nagrinėjimas yra stabdomas, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla.

Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad pareiškėja yra pretendentė į buvusios savininkės I. R. S. iki visuotinės žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus pateikė dar galiojant 1991 m. birželio 18 d. Nr. I-1454 priimtam įstatymui Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Seimas 1997 m. liepos 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuriame buvo aiškiai nustatyta, kad už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku negali būti atlyginama. Galiojant šiam įstatymui pareiškėja 2001 m. vasario 19 d. pateikė pakartotinį prašymą, kuriame nurodė, kad už valstybės išperkamą žemę jai būtų atlyginama perduodant lygiavertį žemės, miško ir vandens telkinio plotą, nes pagal tuo metu galiojusį įstatymą ji galėjo pretenduoti tik į lygiavertį žemės ar vandens telkinio plotą. Įstatymų leidėjas 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriame numatė galimybę piliečiams, kurie pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja jau anksčiau buvo išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra, kuri pagal tuomet galiojusį įstatymą apėmė jos teisę gauti įvairios paskirties žemę, išskyrus mišką, ji per įstatyme nustatytus terminą pareiškė valią, kad už visą jai natūra neatkuriamą nuosavybę ji pageidauja gauti ir miško žemę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad iš buvusios (duomenys neskelbtini) dvaro (palivarko) savininkės I. R. S. turėtos likusios neatkurtos ir valstybės išperkamos 64,1653 ha žemės 27 ha ploto žemė buvo naudojama kitai paskirčiai. Pareiškėja 2019 m. vasario 14 d. pareiškimu NŽT informavo, kad teismams išsprendus ginčą dėl 27 ha žemės paskirties, už likusias neatkurtas nuosavybės teises į 27 ha taip pat pageidaus gauti lygiavertį sklypą žeme ir mišku, o kadastro vietoves nurodys vėliau, kaip bus išspręstas vykstantis teisminis ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12279-807/2018, t. y. dėl valstybės išperkamos 27 ha žemės paskirties. Pareiškėja taip pat nurodė, kad kompensacijos pinigais nepageidaus. Vėliau pareiškėja 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. gegužės 23 d. padavė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra į žemę, dėl kurios paskirties nebuvo teisminio proceso, o NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė išvadas, pagal kurias Ignalinos rajono savivaldybės kadastrinėse vietovėse pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės tiek į žemės ūkio paskirties, tiek į miškų paskirties žemę. Pareiškėjai taip pat buvo suprojektuotas vienas lygiavertis kitos paskirties žemės sklypas Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pareiškėja prašymuose nurodė, kad konkrečias kadastrines vietoves į likusią žemę nurodys, kai pasibaigs teisminis procesas ir bus aiškus buvusios savininkės turėtos žemės paskirtis bei vertė. Apylinkės teismo sprendimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1114-467/2019.

Šalies argumentai

Pareiškėja su 2020 m. vasario 25 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių (reg. Nr. 499F-844), kuriame nurodė, kad yra pasirinkusi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, t. y. gauti lygiavertį žemės ar miško plotą, kuris įgyvendinamas už buvusios savininkės Vilniaus mieste turėtos žemės vertę suteikiant lygiaverčius žemės sklypus pretendentės pasirinktose Šilalės, Tauragės ir Telšių rajono savivaldybių kadastrinėse vietovėse. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gegužės 15 d. parengė išvadas, pagal kurias turėjo būti vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į Telšių, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių kadastrinėse vietovėse esamus žemės sklypus. Pagal šias išvadas pareiškėja turėjo būti įtraukta į atitinkamų kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašus. Išvadose aiškiai nurodyta, kad pagal jas yra atkuriamos nuosavybės teisės, suteikiant lygiaverčius žemės, o ne miško, sklypus. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. 49SF-853-(14.49.104) pareiškėją informavo, kad pareiškėja 2015 m. vasario 20 d. prašymu pakeitė savo valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės ir prašė, kad už valstybės išperkamą žemę nuosavybės teisės butų atkurtos suteikiant naują žemės sklypą individualiai statybai, o už likusią neatkurtą valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Tuo tarpu galiojantis Atkūrimo įstatymas (2015 ir 2019 metų pakeitimai) nenumato galimybės valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, pakeisti į bet kurį kitą būdą, todėl už valstybės išperkamą žemę galima prašyti atlyginti tik lygiaverčiu miško plotu. Minėtu raštu NŽT informavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gegužės 15 d. parengė išvadas, pagal kurias pareiškėjai galės būti suteikti tik lygiaverčiai miško sklypai bei nurodė, kad pareiškėjai yra likę neatkurta 19,8068 ha žemės, 1,2506 ha miško, 6 ha vandens telkinio ir informavo, kad pareiškėja ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo, turi nurodyti rajonus ir kadastro vietoves, kuriose pageidaujate gauti lygiaverčius miško sklypus. Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. raštą Nr. 49SF-853-(14.49.104) apskundė NŽT, o NŽT 2020 m. liepos 24 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-4523-821/2020). Minėtoje byloje ginčas keliamas dėl to, ar pareiškėjai nuosavybės teisės gali būti atkuriamos suteikiant lygiaverčius žemės ir miško sklypus (pareiškėjos pasirinkimu), ar tik miško sklypus, kaip nurodo NŽT. Tuo pačiu pareiškėja atsižvelgė į 2020 m. birželio 8 d. rašte Nr. 49SF-853-(14.49.104) nustatytą 30 dienų terminą nurodyti likusias kadastrines vietoves, kuriose ji pageidauja gauti lygiaverčius miško sklypus ir 2020 m. birželio 29 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą, kuriame nurodė kadastrines vietoves tai buvusios savininkės turėtos žemės daliai, dėl kurios pareiškėja anksčiau nebuvo pateikusi prašymų ir dėl jų atitinkamai nebuvo parengtos išvados, nurodydama konkrečias vietoves ir nuosavybės teisių atkūrimo būdą – lygiaverčio miško sklypo perdavimą.

Pareiškėja gavo NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr. 7SD-3485-(14.7.104.), kuriame nurodyta, kad pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 2 d. raštą pareiškėjai gali būti suteiktas tik lygiavertis miško sklypas pagal 2019 m. birželio 21 d. išvadą, todėl NŽT Kauno rajono skyriaus įsakymu išbraukė pareiškėją iš Asmenų, kuriems Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai sąrašo. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje miško fondas yra nepakankamas, todėl pareiškėja turi pasirinkti kitą kadastrinę vietovę ir apie tai informuoti Kauno rajono skyrių. Pareiškėja dėl NŽT Kauno rajono skyriaus veiksmų kreipėsi į NŽT ir vėliau dėl NŽT 2020 m. liepos 24 d. sprendimo su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Pažymi, jog nepaisant teisminių ginčų, kuriuose keliamas klausimas dėl pareiškėjos valios traktavimo, konkrečiai jos teisės atsikurti nuosavybės teises gaunant lygiavertį žemės sklypą, taip pat NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. rašte Nr. 49SF-853-(14.49.104) pateiktam siūlymui informuoti, ar pareiškėja pageidauja 2020 m. gegužės 15 d. parengtas išvadas lygiaverčiams žemės sklypams gauti Telšių, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių kadastrinėse vietovėse persikelti į kitas kadastrines vietoves, taip pat, kur ji pageidautų išsikelti išvadą iš Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės, NŽT Telšių, Šilalės ir Tauragės skyriai nelaukdami nei teisminio ginčo, nei rašte nustatyto termino valiai pareikšti pabaigos, pradėjo vykdyti žemės reformą, kurios metu, priešingai išvadų turiniui, leido pareiškėjai rinktis tik lygiaverčius miško sklypus. Tuo tarpu NŽT Kauno rajono skyrius, nelaukdamas teisminio ginčo pabaigos, grąžino išvadą NŽT Vilniaus miesto skyriui, kad jis priimtų sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo išmokant piniginę kompensaciją. Pareiškėja, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, dėl tokių NŽT Kauno rajono, Telšių ir Šilalės skyrių veiksmų su skundu kreipėsi į NŽT. NŽT skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu informavo, kad pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. skunduose keliami klausimai yra susiję su Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-4523-821/2020 nagrinėjamais klausimais, t. y. dėl pareiškėjos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo traktavimo, bei įpareigojimo NŽT toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašyme (reg. Nr. 49GF-2422), 2020 m. vasario 21 d. prašyme (reg. Nr. 49GF-788), 2020 m. vasario 25 d. prašyme (reg. Nr. 49GF-844), 2020 m. birželio 29 d. prašymuose (reg. Nr. 49GF2302 ir Nr. 49GF-2303) išreikštą valią, todėl pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundų nagrinėjimas nutraukiamas. Minėtame sprendime NŽT taip pat nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjai į buvusios žemės savininkės I. R. S. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) dvare valdytos 106,67 ha žemės plotą, atlyginant už valstybės išperkamą žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą / sklypus laikinai stabdomas iki kol baigsis teisminiai procesai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, tokie NŽT veiksmai neteisėti ir nepagrįsti, kadangi joks teisės aktas nesuteikia atsakovei teisės priimti tokio pobūdžio sprendimus. NŽT 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu turėjo vertinti konkrečius pareiškėjos skundus, kuriuose yra ginčijami NŽT Šilalės ir Telšių skyrių vykdomos žemės reformos metu priimti sprendimai ir veiksmai. Šie skundai nėra susiję su pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į lygiaverčius miško sklypus kitų savivaldybių kadastrinėse vietovėse, vykdant pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiktą prašymą. Pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius turėjo nagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. prašymą dėl išvadų parengimo, kurį pagal Viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) jam pateiktą prašymą privalėjo įvykdyti arba priimti dėl jo motyvuotą sprendimą iki 2020 m. liepos 29 d. Joks sprendimas nėra priimtas ir pareiškėjai nėra pateiktas, todėl tokie NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmais laikytini neteisėtais.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja NŽT su skundais kreipėsi dėl konkrečių NŽT Kauno rajono, Telšių ir Šilalės skyriaus sprendimų ir veiksmų. Pareiškėja neteikė skundo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, nagrinėjant pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. prašymą dėl išvadų parengimo, todėl NŽT sprendimas toje dalyje, kur pasisakyta dėl minėto prašymo procedūros vykdymo sustabdymo, yra priimtas ex officio.

Pažymi, jog pareiškėja konkrečius NŽT teritorinių skyrių veiksmus ir sprendimus, kuriais konkrečiose kadastrinėse vietovėse pareiškėjai neleidžiama rinktis lygiaverčių žemės sklypų, apskundė NŽT vadovui. Jeigu NŽT mano, kad vykstantis teisminis ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. rašto Nr. 49SF-853-(14.49.104) pagrįstumo ir teisėtumo turi įtakos kitų NŽT teritorinių skyrių vykdomai žemės reformai, tai NŽT direktorius pirmiausia privalėjo sustabdyti tą reformą, t. y. netraukti pareiškėjos į atitinkamų žemės reformos projektų rengimą, nes yra teisminis ginčas dėl to, kokius žemės sklypus pareiškėja tuose projektuose galės rinktis (žemės ar miškų). Tačiau nei NŽT vadovas, nei jos teritoriniai padaliniai tokio sprendimo nepriėmė. Priešingai, tik pasirodžius NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. raštui Nr. 49SF-853-(14.49.104), kiti NŽT teritoriniai skyriai pradėjo atitinkamų kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, į kuriuos įtraukė pareiškėją, nurodydami, kad pareiškėja tuose projektuose galės rinktis tik lygiaverčius miško sklypus, nors galiojančiose konkrečiose išvadose yra aiškiai nurodyta, kad pagal jas turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į lygiaverčius žemės sklypus.

Nurodo, kad pareiškėja atsakydama į NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. raštą Nr. 49SF-853-(14.49.104) 2020 m. birželio 29 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė konkrečias kadastrines vietoves, kuriose ji pageidauja atsikurti nuosavybės teises gaudama lygiaverčius miško sklypus. Pareiškėjos atstovas ne kartą telefonu ir elektroniniu paštu kreipėsi į atsakingą NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotoją, tačiau išvados iki šiol nėra parengtos. Pareiškėjos atstovas 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1SS-1601-(5.59 E.) pateikė atsakovui skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus neveikimo, į kurį buvo atsakyta skundžiamu 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 1SS-1694-(5.59 E.), kuriame nurodyta, kad prašymas nebus vykdomos, kol nebus išspręstas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. rašto Nr. 49SF-853-(14.49.104), nors pareiškėja ir įvykdė įpareigojimą nurodyti konkrečias kadastrines vietoves, kuriose ji pageidauja gauti lygiaverčius miško sklypus. Pareiškėjos pateikto prašymo turinys neprieštarauja NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. rašte Nr. 49SF-853-(14.49.104) nurodytiems faktams, todėl šio konkretaus prašymo vykdymui neturi jokios įtakos teisminis ginčas, kuriame yra ginčijamasi dėl pareiškėjos teisės atsikurti nuosavybės teises gaunant lygiaverčius žemės sklypus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo nurodo, kad pareiškėja pasinaudojo Atkūrimo įstatymo nuostata ir 2015 m. vasario 27 d. prašymu pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – už likusią išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiais miško žemės sklypais.

Pažymi, jog pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymus 2019 m. gegužės 27 d. (reg. Nr. 49GF-2422), 2020 m. vasario 21 d. (reg. Nr. 49GF-788), 2020 m. vasario 25 d. (reg. Nr. 49GF-844) juose nurodydama kadastro vietoves, kuriuose už išperkamą žemę pageidauja gauti lygiaverčius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė Išvadas bei persiuntė jas vykdyti atitinkamiems NŽT teritoriniams skyriams.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. 49SF-853-(14.49.104.) pareiškėjai nurodė, kad pagal jos 2015 m. vasario 27 prašymą, kuriuo buvo pakeista valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, visos Išvados gali būti realizuojamos perduodant nuosavybėn tik miško žemės sklypus. NŽT 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 1SS-1366-(5.59 E.), be kita ko, pritarė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. rašte Nr. 49SF-853-(14.49.104.) išdėstytai pozicijai. Pažymi, kad minėtuose NŽT raštuose, kurie apskųsti teismui, buvo priimtas atsakovės sprendimas dėl pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašymo (reg. Nr. 49GF-2422), 2020 m. vasario 21 d. prašymo (reg. Nr. 49GF-788) ir 2020 m. vasario 25 d. prašymo (reg. Nr. 49GF-844) realizavimo būdo – suteikti miško žemės sklypus.

Šalies argumentai

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (administracinė byla Nr. eI3-4523-821/2020), kuriuo prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. raštą Nr. 49SF-853-(14.49.104), NŽT 2020 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1366-(5.59 E.)59 E.) bei prašė įpareigoti NŽT toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal pareiškėjos prašymuose išreikštą valią.

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundu „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus neveikimo“ prašė NŽT direktoriaus įpareigoti Vilniaus miesto skyrių vykdyti jos 2020 m. birželio 29 d. prašymą Nr. 49GF-2302, nors analogiškas reikalavimas buvo pateiktas teismui ir administracinėje byloje Nr. eI3-4523-821/2020, todėl NŽT pagrįstai, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, ginčijamu 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 1SS-1694-(5.59 E.) pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundo nagrinėjimą nutraukė.

Šalies argumentai

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 8 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir NŽT parengė ginčijamą 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, į administracinę bylą Nr. eI3-4523-821/2020 pateikė pareiškimą dėl skundo reikalavimų tikslinimo, t. y. atsiėmė reikalavimą įpareigoti NŽT toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. prašymuose reg. Nr. 49GF-2302 ir Nr. 49GF-2303 išreikštą valią, tačiau minėtas pareiškėjos pareiškimas nėra išspręstas teismo nutartimi. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėja teisme atsisakė minėto reikalavimo tą pačią dieną, kaip ir NŽT ginčijamas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimas, nesuponuoja pagrindo išvadai dėl netinkamo VAĮ 27 straipsnio 5 dalies taikymo nagrinėjant pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčas dėl pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašymo (reg. Nr. 49GF-2422), 2020 m. vasario 21 d. prašymo (reg. Nr. 49GF-788), 2020 m. vasario 25 d. prašymo (reg. Nr. 49GF-844) ir 2020 m. birželio 29 d. prašymų (reg. Nr. 49GF-2302 bei Nr. 49GF-2303) realizavimo būdo, t. y. dėl valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, yra nagrinėjamas teisme, todėl pareiškėjos NŽT direktoriui skundžiamos NŽT Vilniaus miesto skyriaus, Kauno rajono skyriaus, NŽT Telšių skyriaus ir NŽT Šilalės skyriaus tarpinės procedūros, susijusios su minėtų pareiškėjos prašymų įgyvendinimu, negali būti kvalifikuojamos kaip atskiri, su administracine byla Nr. eI3-4523-821/2020 nesusiję ginčo dalykai. Pažymi, kad skundžiami NŽT skyrių veiksmai, t. y. atliktos teisės aktuose numatytos nuosavybės teisių atkūrimo tarpinės procedūros, yra NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. rašto Nr. 49SF-853-(14.49.104.), kuriame nurodyta, kad pareiškėjai gali būti suteikiami tik lygiaverčiai miško žemės sklypai ir kuris apskųstas teismui, tiesioginis įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-1601-(5.59 E.) ir 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 1SS-1694-(5.59 E.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus neveikimo“ iš naujo (teismas žodinio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu išaiškino pareiškėjos atstovui, jog pareiškėjos atstovų atstovaujant pareiškėją pateikti ir prašomi iš naujo išnagrinėti skundai traktuotini kaip pareiškėjos, o ne kaip advokatų profesinės bendrijos skundai).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja yra buvusios savininkės I. R. S. dukra, kuri iki 1940 m. nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini) dvaro esančių statinių ir 106,6700 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė.

Pareiškėja Vilniaus miesto valdybai 1991 m. spalio 8 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinant žemę natūra. Pareiškėja Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2000 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 115,5 ha žemės plotą, esantį Pavilnių regioniniame parke Vilniuje, grąžinant šią žemę natūra. Pareiškėja Vilniaus apskrities viršininkui 2001 m. vasario 19 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 114,2613 ha žemės plotą, perduodant lygiavertį žemės, miško ir vandens telkinio plotą.

Pareiškėjai nuosavybės teisės yra atkurtos į buvusios žemės savininkės I. R. S. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) dvare valdytos žemės dalį: 0,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,4881 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,5586 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); už valstybės išperkamą 24,7894 ha miško plotą, atlyginta vertybiniais popieriais.

Įsigaliojus Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-4178 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ pareiškėją informavo, kad ji galinti pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe ir iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo, prašant už valstybės išperkamą žemę, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, pateikiant tokį prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 20 d. raštu Nr. 49SF-376-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informavo pareiškėją apie tai, į kokį buvusios žemės savininkės I. R. S. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) dvare valdytos žemės dalį L. P. jau yra atkurtos nuosavybės teisės ir kartu nurodė žemės plotą, į kurį dar liko atkurti nuosavybės teises, informuodama, kad likusios neatkurtos nuosavybės dalis yra 81,6331 ha žemės (tame tarpe 6 ha vandens).

Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2015 m. vasario 27 d. prašymą „Dėl prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtoje teritorijoje, valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo“, kuriuo prašė, kad nuosavybės teisės į valstybės išperkama pripažintą žemę jai būtų atkuriamos: perduodant neatlygintinai naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba žemės sklypą Vilniaus mieste (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas), už likusią neatkurtą valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

NŽT 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 49S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės I. R. S. valdytos žemės dalį – 0,06 ha, perduodant nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,06 ha.

Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2019 m. gegužės 27 d. prašymą (reg. Nr. 49GF-2422), kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, esančius Ignalinos raj. ir Kauno raj, t. y. parengti 32165 Eur sumai išvadas į Ignalinos raj. ir Kauno raj. vietoves.

NŽT Vilniaus miesto skyrius pagal pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašymą (reg. Nr. 49GF-2422) parengė 2019 m. birželio 21 d. išvadą Nr. 49IP-226-(14.49.61) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuri buvo persiųsta vykdyti NŽT Kauno rajono skyriui bei 2019 m. birželio 21 d. išvadą Nr. 49IP-227-(14.49.61) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuri buvo persiųsta vykdyti NŽT Ignalinos ir Visagino skyriams.

Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2020 m. vasario 21 d. prašymą (reg. Nr. 49GF-788), kuriuo prašė parengti išvadas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilkaviškio raj., Šakių raj. ir Kauno raj. vietovėse.

Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2020 m. vasario 25 d. prašymą (reg. Nr. 49GF-844), kuriuo prašė parengti išvadas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Šilalės raj., Tauragės raj. ir Telšių raj. vietovėse.

NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė 2020 m. gegužės 15 d. išvadas „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“: Nr. 49IP-19-(14.49.61.), Nr. 49IP-20-(14.49.61.), Nr. 49IP-21-(14.49.61.), Nr. 49IP-22-(14.49.61.), Nr. 49IP-23-(14.49.61.), Nr. 49IP-24-(14.49.61.), Nr. 49IP-25-(14.49.61.), Nr. 49IP-26-(14.49.61.), Nr. 49IP-27-(14.49.61.), Nr. 49IP-28-(14.49.61.), Nr. 49IP-29-(14.49.61.), Nr. 49IP-30-(14.49.61.), Nr. 49IP-31-(14.49.61.), Nr. 49IP-32-(14.49.61.), Nr. 49IP-33-(14.49.61.), Nr. 49IP-34-(14.49.61.), Nr. 49IP-35-(14.49.61.), Nr. 49IP-36-(14.49.61.), Nr. 49IP-37-(14.49.61.) kurios buvo persiųstos į Šilalės skyrių; 2020-05-15 išvadas Nr. 49IP-38-(14.49.61.), Nr. 49IP-39-(14.49.61.) ir Nr. 49IP-40-(14.49.61.), kurios buvo persiųstos NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui; 2020 m. gegužės 15 d. išvadas Nr. 49IP-41-(14.49.61.), Nr. 49IP-42-(14.49.61.) ir Nr. 49IP-43-(14.49.61.), kurios buvo persiųstos NŽT Telšių skyriui (toliau– ir Išvados).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. 49SF-853-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėją informavo, kad pagal parengtas Išvadas pareiškėjai, pagal jos 2015 m. vasario 27 d. prašymą, kuriuo buvo pakeista valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, gali būti suteikiami tik lygiaverčiai miško sklypai. Šiuo raštu atsakovė taip pat prašė pareiškėjos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo, nurodyti rajonus ir kadastro vietoves, kuriose pareiškėja pageidauja gauti lygiaverčius miško sklypus, o per nurodytą terminą nenurodžius kadastro vietovės / vietovių, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais.

Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. raštą Nr. 49SF-853-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ apskundė NŽT.

Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2020 m. birželio 29 d. prašymą (reg. Nr. 49GF-2304), kuriame nurodė, jog siekia, kad jos 2019 m. gegužės 27 d., 2020 m. vasario 21 d. ir 2020 m. vasario 25 d. prašymai būtų realizuoti grąžinant lygiaverčius žemės sklypus, o ne mišką. Minėto prašymo 3 punkte pareiškėja pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises tik į lygiaverčius miško žemės sklypus, ji nurodė kadastrines vietoves, kuriose pageidautų gauti miško žemę.

Pareiškėja 2020 m. birželio 29 d. pateikė dar du prašymus (reg. Nr. 49GF-2302 ir Nr. 49GF-2303), kuriais pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra ir lygiaverčiu mišku.

NŽT 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 1SS-1366-(5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ pareiškėjos skundo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. rašto Nr. 49SF-853-(14.49.104.) panaikinimo netenkino ir kartu išaiškino pareiškėjai, kad pagal jos 2019 m. gegužės 27 d., 2020 m. vasario 21 d., 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. birželio 29 d. prašymus nuosavybė gali būti atkurta tik lygiaverčiais miško sklypais (arba pinigais).

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. 49SF-853-(14.49.104.) ir NŽT 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 1SS-1366-(5.59 E.), su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4523-821/2020 pareiškėja iškėlė ginčą dėl Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. parengtų Išvadų įgyvendinimo, t. y. pareiškėja nesutinka, jog pagal minėtas išvadas jai nuosavybės teisės gali būti atkurtos grąžinant neatlygintinai tik lygiaverčius miško sklypus.

NŽT Kauno rajono skyrius 2020 m. birželio 12 d. raštu Nr. 7SD-3541-(14.7.137 E.) „Dėl lygiaverčio miško projektavimo ir kadastro vietovės pasirinkimo“ informavo pareiškėją, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. birželio 21 d. išvada Nr. 49IP-226-(14.49.61.) gali būti įgyvendinta tik grąžinant lygiaverčius miško žemės sklypus, todėl paprašė pareiškėjos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pasirinkti Kauno rajono savivaldybės (ar kitos savivaldybės) seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai informuoti NŽT Kauno rajono skyrių, kadangi pasirinktoje kadastro vietovėje laisvo valstybinio miško fondas yra nepakankamas. Taip pat informavo, jog nepasirinkus kadastro vietovės pareiškėjai nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais. Pareiškėja nesutikdama su šiuo raštu, su skundu kreipėsi į NŽT.

NŽT 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 1SS-1365-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos skundo netenkino ir dar kartą išaiškino, kad pareiškėjai gali būti projektuojamas tik miškų ūkio paskirties žemės sklypas.

NŽT Kauno rajono skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja per nustatytą terminą nepasirinko kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti lygiaverčius miško žemės sklypus, 2020 m. liepos 15 d. raštu Nr. 7SD-4026-(14.7.137 E.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinimo Vilniaus miesto skyriui“ informavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. birželio 21 d. išvada Nr. 49IP-226(14.49.61.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ grąžinama atgal minėtam skyriui. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo raštu, su 2020 m. rugpjūčio 7 d. skundu kreipėsi į NŽT.

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 7 d. NŽT taip pat pateikė skundą dėl NŽT Šilalės skyriaus sprendimų panaikinimo. Pareiškėja ginčijo NŽT Šilalės skyriaus veiksmus netinkamai įgyvendinant NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. išvadas Nr. 49IP-19-(14.49.61.), Nr. 49IP-20-(14.49.61.), Nr. 49IP-21-(14.49.61.), Nr. 49IP-22-(14.49.61.), Nr. 49IP-23-(14.49.61.), Nr. 49IP-24-(14.49.61.), Nr. 49IP-25-(14.49.61.), Nr. 49IP-26-(14.49.61.), Nr. 49IP-27-(14.49.61.), Nr. 49IP-28-(14.49.61.), Nr. 49IP-29-(14.49.61.), Nr. 49IP-30-(14.49.61.), Nr. 49IP-31-(14.49.61.), Nr. 49IP-32-(14.49.61.), Nr. 49IP-33-(14.49.61.), Nr. 49IP-34-(14.49.61.), Nr. 49IP-35-(14.49.61.), Nr. 49IP-36-(14.49.61.) ir Nr. 49IP-37-(14.49.61.). Pareiškėja nesutiko su NŽT Šilalės skyriaus veiksmais / sprendimais, pagal kuriuos buvo atliekamos tarpinės procedūros, susijusios su minėtų išvadų realizavimu – organizuojant / projektuojant miško žemės sklypus. Pareiškėja skundu prašė NŽT direktoriaus įpareigoti NŽT Šilalės skyrių atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, o ne miško žemės sklypus.

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 17 d. NŽT pateikė skundą dėl NŽT Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo“ panaikinimo, kadangi, taip pat netinkamai buvo įgyvendinamos NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. išvados Nr. 49IP-41-(14.49.61.), Nr. 49IP-42-(14.49.61.) ir Nr. 49IP-43-(14.49.61.). NŽT Telšių skyrius minėtu 2020 m. liepos 17 d. raštu išvadas grąžino NŽT Vilniaus miesto skyriui, nes pareiškėja atsisakė iš laisvos valstybinės žemės fondo rinktis miško žemės sklypus.

NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d skundus dėl NŽT Kauno rajono skyriaus, NŽT Šilalės skyriaus ir NŽT Telšių skyriaus veiksmų, 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1SS-1601-(5.59 E.), atsižvelgdama į tai, kad ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Išvadų realizavimo, t. y. dėl pareiškėjos valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-4523-821/2020, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, minėtų pareiškėjos skundų nagrinėjimą nutraukė.

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 27 d. pateikė NŽT skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą reg. Nr. 49GF-2302, nurodydama konkrečias vietoves, kuriose pageidauja gauti miško žemės sklypus, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius delsia parengti išvadas.

NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą, priėmė 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1694-(5.59 E.), kuriuo, iš esmės vadovaudamasi tuo pačiu teisiniu pagrindu – galiojusios redakcijos VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, administracinę procedūrą taip pat nutraukė.

Pareiškėja nesutikdama su NŽT 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1SS-1601-(5.59 E.) ir 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 1SS-1694-(5.59 E.) bei prašydama įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus neveikimo“ iš naujo, su skundu kreipėsi į teismą.

Dėl NŽT 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-1601-(5.59 E.) panaikinimo ir su šiuo sprendimu susijusių įpareigojimų vykdymo

NŽT 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas priimtas atsakant: 1) į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. skundą, su kuriuo pareiškėja į NŽT kreipėsi prašydama panaikinti NŽT Šilalės skyriaus 2020 m. liepos 28 d. raštą Nr. 33SD-2737-(14.33.104.) „Dėl išvadų grąžinimo“, kitus pareiškėjos skunde išvardintus Šilalės skyriaus raštus ir Šilalės skyriaus vedėjo įsakymus tose dalyse, kurios yra susijusios su pareiškėjai pagal Vilniaus miesto skyriaus išvadas nuosavybėn perduodamų neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių turėtajam miško sklypų projektavimo procedūromis, ir prašydama įpareigoti Šilalės skyrių toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal Vilniaus miesto skyriaus išvadas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus pagal pareiškėjos Šilalės skyriui pateiktuose 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 13 d. prašymuose išreikštą valią, t. y. atkurti nuosavybės teises į minėtuose prašymuose nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus; 2) į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 15 d. rašto Nr. 7SD-4026-(14.7.137 E.)“, kuriuo Vilniaus miesto skyriaus pareiškėjos vardu parengta 2019 m. birželio 21 d. išvada Nr. 49IP-226-(14.49.61) grąžinta Vilniaus miesto skyriui; 3) į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus sprendimų ir veiksmų“, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti NŽT Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. raštą Nr. 37SD-2004-(14.37.104.), panaikinti kitus, pareiškėjos skunde išvardintus Telšių skyriaus raštus, tose dalyse, kurios yra susijusios su pareiškėjai pagal Vilniaus miesto skyriaus išvadas perduodamų neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių turėtajam miško sklypų projektavimo procedūromis bei prašė įpareigoti Telšių skyrių toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal Vilniaus miesto skyriaus išvadas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus pagal pareiškėjos Telšių skyriui pateiktuose 2020 m. liepos 13 d. prašymuose išreikštą valią, t. y. atkurti nuosavybės teises į minėtuose prašymuose nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus.

NŽT 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendime nurodoma, kad pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundų nagrinėjimo administracinė procedūra nutraukiama, nes skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. eI3-4523-821/2020).

Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar atsakovė turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamą sprendimą, t. y. nutraukti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundų nagrinėjimo administracinę procedūrą VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Skundžiamo sprendimo priėmimo momentu galiojusio VAĮ (suvestinė redakcija 2020-09-01 - 2020-10-31) 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. Paminėta VAĮ nuostata tiesiogiai taikytina administracinei procedūrai, kuri šiame įstatyme apibrėžiama kaip viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 19 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 27 straipsnio 5 dalį yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį Nr. eI3-3673-402/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog pareiškėja su 2020 m. liepos 28 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI3-4523-821/2020), prašydama panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 8 d. raštą Nr. 49SF-853-(14.49.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo pareiškėjos įgaliotas asmuo A. P. informuotas, kad pareiškėjai nuosavybės teisės galėtų būti atkuriamos tik suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį / lygiaverčius miško sklypą / sklypus arba atlyginant pinigais ir NŽT 2020 m. liepos 24 d. raštą Nr. 1SS-1366-(5.59 E.) bei prašydama įpareigoti NŽT toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašyme (reg. Nr. 49GF-2422), 2020 m. vasario 21 d. prašyme (reg. Nr. 49GF-788), 2020 m. vasario 25 d. prašyme (reg. Nr. 49GF-844), 2020 m. birželio 29 d. prašymuose (reg. Nr. 49GF-2302 ir Nr. 49GF-2303) išreikštą valią.

Nustatyta, kad pareiškėja minėtoje byloje 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė skundo patikslinimą, kuriuo prašė panaikinti pirminiame skunde nurodytus sprendimus ir prašė įpareigoti NŽT Vilniaus skyrių parengti ir išsiųsti išvadas pagal pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. prašymą (reg. Nr. 499F-788). Pareiškėjos patikslintas skundas priimtas teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi. Taigi, pareiškėja siekia, kad jai nuosavybės teisės būtų atkurtos suteikiant lygiaverčius žemės (o ne miško) sklypus.

Kaip jau minėta nagrinėjamoje byloje, pareiškėja su 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundais į NŽT taip pat kreipėsi prašydama vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal Vilniaus miesto skyriaus išduotas išvadas pareiškėjai perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus pagal jos pačios NŽT Šilalės, NŽT Kauno, NŽT Telšių skyriams pateiktus prašymus. Pareiškėja skunduose taip pat prašė, kad būtų panaikinti skyrių sprendimai, kuriais pareiškėja buvo kviečiama į susirinkimus, kuriuose gales pasirinkti tik lygiavertį miško (o ne žemės) sklypus. Pareiškėja skunduose taip pat prieštaravo NŽT Kauno skyriaus veiksmams tuo aspektu, kad ji buvo išbraukta iš sąrašo asmenų, kuriems nuosavybės teisės, suteikiant lygiavertį žemės sklypą, galės būti atkurtos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Taigi, iš pareiškėjos prašymų, skundų ir visų aplinkybių visumos matyti, kad pareiškėjos tikrasis siekis, jog jai nuosavybės teisės būtų atkurtos į jos prašymuose nurodytus (pasirinktus) konkrečius žemės sklypus, suteikiant lygiavertį žemės (o ne miško) sklypą. Taigi, tiek 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundais, tiek skundu teismui (administracinė byla Nr. eI3-4523-821/2020), kaip teisingai NŽT nurodė 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendime, ginčai keliami dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai būdo traktavimo.

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai teisme jau yra nagrinėjamas ginčas (skundas teisme priimtas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi) dėl individualių administracinių aktų, kuriais pareiškėja informuota dėl galimo nuosavybės teisių atkūrimo tik mišku arba pinigais, o NŽT taip pat buvo gauti pareiškėjos skundai (2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d.) iš esmės dėl tų pačių aplinkybių (dėl NŽT skyrių veiksmų, kuriais atsisakoma nuosavybės teises pareiškėjai atkurti suteikiant lygiaverčius žemės sklypus pagal jos nurodytus prašymus, nes pareiškėjai galimas atkurti nuosavybės teisių būdas – mišku.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog NŽT, nustačiusi aukščiau nurodytas aplinkybes apie bylos nagrinėjimą teisme, pagrįstai nutraukė pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundų nagrinėjimo administracinę procedūrą (VAĮ 27 straipsnio 5 dalis).

Skundžiamą 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1601-(5.59 E.) pripažinus teisėtu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. skundą ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 15 d. rašto Nr.7SD-4026-(14.7.137 E.)“; pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundą ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus sprendimų ir veiksmų“, pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. skundą ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus sprendimų ir veiksmų“.

Dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 1SS-1694-(5.59 E.) bei įpareigojimo NŽT išnagrinėti pareiškėjos atstovo 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus neveikimo“ iš naujo

Pareiškėja su 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundu kreipėsi į NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų (neveikimo). Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą reg. Nr. 49GF-2302, nurodydama konkrečias vietoves, kuriose pageidauja gauti miško žemės sklypus, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius delsia parengti išvadas. NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą, priėmė 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1694-(5.59 E.), kuriuo, iš esmės vadovaudamasi tuo pačiu teisiniu pagrindu – VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, administracinę procedūrą nutraukė (pagrindas – Vilniaus apygardos administracinėje byloje nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4523-821/2020). Taigi pareiškėja šiuo aspektu kelia ginčą dėl to, kad NŽT nesiėmė jokių veiksmų pagal pareiškėjos pateiktą 2020 m. birželio 29 d. prašymą reg. Nr. 49GF-2302, kuriuo ji kaip tik ir prašė, kad nuosavybės teisės jai būtų atkurtos būtent mišku.

Kaip matyti iš administracinės bylos Nr. eI3-4523-821/2020 medžiagos, pareiškėja pirminiame 2020 m. liepos 28 d. skunde buvo suformulavusi reikalavimą įpareigoti NŽT vykdyti pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. prašyme reg. Nr. 49GF-2302 nurodytą valią. Minėto reikalavimo pareiškėja atsisakė tik 2020 m. rugsėjo 8 d. patikslintame skunde, kuris teisme buvo priimtas nagrinėti 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi. Taigi NŽT priimant skundžiamą 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, klausimas dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikto patikslinto skundo priėmimo dar nebuvo išspręstas, atitinkamai NŽT negalėjo būti žinomos aplinkybės, ar patikslintas skundas bus priimtas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja reikalavimą dėl prašymo reg. Nr. 49GF-2302 išnagrinėjimo buvo suformulavusi ir pirminiame skunde teismui, todėl NŽT turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, nutraukti 2020 m. birželio 29 d. prašymo reg. Nr. 49GF-2302 nagrinėjimą.

Nors, kaip nustatyta, NŽT turėjo pagrindą nutraukti 2020 m. birželio 29 d. prašymo reg. Nr. 49GF-2302 nagrinėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl įpareigojimo vykdyti šį prašymą administracinėje byloje eI3-4523-821/2020 (pagal priimtus reikalavimus) nebus nagrinėjamas, todėl, atsižvelgus į 2020 m. birželio 29 d. prašymo reg. Nr. 49GF-2302 turinį, esmę (prašymu prašoma atkurti nuosavybės teises būtent mišku), darytina išvada, kad šio prašymo nagrinėjimo procedūros nutraukimas, esamoje faktinėje situacijoje, nėra tikslingas. Atsižvelgiant į tai, NŽT įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą dėl „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus neveikimo“, kuriuo pareiškėja prašo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 29 d. prašymą reg. 49GF-2302. Be to, pareiškėja minėtu prašymu prašo nuosavybės teises atkurti būtent mišku, kaip NŽT pareiškėjos atstovui yra išaiškinusi ir 2020 m. birželio 8 d. rašte Nr. 49SF-853-(14.49.104).

Nors jau išdėstytais pagrindais pripažintina, kad NŽT 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 1SS-1694-(5.59E.) turėjo teisinį pagrindą nutraukti 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundo nagrinėjimą, tačiau tenkinant reikalavimą dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus neveikimo“, NŽT 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundo nagrinėjimo administracinė procedūra, naikintinas dėl ginčo teisinės situacijos dviprasmiškumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėjos atstovas prašo priteisti patirtas 9574,7 Eur (turėtų būti 954,7 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad patyrė 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 254,1 Eur išlaidų už skundo NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka parengimą ir 677,6 Eur už skundo teismui parengimą ir atstovavimą. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2020 m. lapkričio 5 d. Sąskaitą-faktūrą Nr. 2020-198 ir Swedbank sąskaitos išrašą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, bylos nagrinėjimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straispnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2020 m. II ketvirtis, pagal atliktą apmokėjimą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1398,5 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už skundo teismui parengimą dydis galėtų būti 2,5 x 1 398,5 Eur = 3 496,25 Eur. Pareiškėjos atstovas už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (41 min.) prašo priteisti 677,6 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija galimą priteisti sumą.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.1 punktu, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme dydis galėtų būti 0,3 x 1 398,5 Eur = 419,55 Eur. Pareiškėjos atstovas už skundo NŽT dėl Vilniaus skyriaus neveikimo parengimą prašo priteisti 254,1 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija galimą priteisti sumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju galutiniu teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti NŽT 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1601-(5.59 E.) ir įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. skundą ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 15 d. rašto Nr.7SD-4026-(14.7.137 E.)“; pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 17 d. skundą ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus sprendimų ir veiksmų“, pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. skundą ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus sprendimų ir veiksmų“ atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu nuspręsta NŽT 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1694-(5.59 E.) panaikinti tik dėl ginčo teisinės situacijos dviprasmiškumo (nustatyta, kad NŽT turėjo teisinį pagrindą priimti 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1601-(5.59 E.), t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta), todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl šio reikalavimo patenkinimo nepriteistinos. Tai reiškia, kad tenkinamas tik skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėja prašo NŽT įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą dėl „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus neveikimo“.

Atsižvelgus į patenkintą reikalavimų dalį (tenkintas vienas reikalavimas iš keturių), įvertinus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai iš atsakovės priteistini 239 Eur (954,7 Eur / 4) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. P. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1694-(5.59 E.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus neveikimo“.

Kitoje dalyje pareiškėjos L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos L. P. naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 239 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė