- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-858-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38288-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Antakalnio būstas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį dėl 2018-11-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ panaikinimo, pareikštą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų UAB „Servico“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymą „Dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės 2019 m. vasario 20 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto administracijos 2018-11-08 įsakymą „Dėl UAB „Servico“ skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ dalį, kuria ieškovės yra įpareigotos perduoti daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų peržiūrą trečiajam asmeniui UAB „Servico“ vykdymą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovių UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas 2018-10-15 sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, kuriuo ieškinyje remiasi ieškovės, šią dieną yra neįsiteisėjęs, todėl juo vadovautis nėra pagrindo.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovių prašyme nurodomos grėsmės dėl sunkumų perimant daugiabučių namų administravimą nelaikytinos reikšmingomis, kadangi teismui nėra pateikti įrodymai, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėjo jog, ieškovės neturi įgaliojimų atstovauti ir ginti minėtų namų gyventojų interesų. Nurodė, jog nepateikus įrodymų, jog trečiasis asmuo UAB „Servico“ netinkamai vykdo savo, kaip administratorės pareigas, kelią žalą minėtų namų savininkams ar kad egzistuoja kiti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovių argumentais.
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų savininkų valia yra išreikšta balsavimu, o ginčijamu įsakymu atsakovė tik paskyrė namų savininkų išrinktą trečiąjį asmenį UAB „Servico“ minėtų namų administratoriumi, todėl šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galimai būtų pažeisti minėtų namų butų savininkų interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovės prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
9. Apeliantės pažymėjo, jog remiantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.9. p. ieškovas turi teisę reikšti ieškinius susijusius su bendrojo naudojimo objektų administravimu bei siekti apginti savo pažeistas teises. Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės apgintų ieškovo teisės ir teisėtus interesus, o namo sustabdymo perdavimas užtikrintų status quo, kol bus sprendžiamas klausimas dėl atsakovo priimto įsakymo teisėtumo. Apeliantės atkreipia dėmesį, jog atsakovo organizuota atranka buvo neteisėta, o iš to sekantys ir priimti įsakymai dėl administratoriaus paskyrimo negali būti vykdomi, nes yra nepagrįsti, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina, jog būtų užtikrinta šalių pusiausvyra, kol byla bus išspręsta. Taigi, ieškovai įrodė, jog jų ieškinys yra pagrįstas.
10. Nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas ir netgi suponuoti naujus ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo. Apeliančių vertinimu, teismui tenkinus ieškovo ieškinį susidarytų situacija, kai ką tik namo priežiūrą perėmusi bendrovė privalo grąžinti namą ir jo visus dokumentus paskirtam administratoriui. Naujas administratorius privalėtų iš naujo atlikti dokumentų apskaitą, susipažinti su name kitos bendrovės administravimo metu įvykusiais pokyčiais, priimtais sprendimais, nustatytais ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais ir pan. Minėtos procedūros užtruktų, savininkų mokamos lėšos nebūtų naudojamos efektyviai. Taptų neaiškus atskirais laikotarpiais paslaugas teikiančių subjektų atsakomybės atribojimas. Netenkinus prašymo, kiltų grėsmė bendraturčių sukauptų lėšų išsaugojimui. Nesustabdžius ginčijamo įsakymo vykdymo bus pažeidžiami ieškovės ir namo butų ir kitų patalpų savininkų interesai, nes namas bus perduotas su visa dokumentacija ir lėšomis. Tokia situacija leistų tretiesiems asmenims dar bylos nagrinėjimo metu iššvaistyti iš administruojamo namo patalpų savininkų surinktas lėšas. Akivaizdu, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiu atveju galimas palankus ieškovui teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų, o gyventojai mokės administratoriui, kuris iš esmės neturėjo teisės administruoti daugiabučių namų, todėl administratorius privalės grąžinti viską ką bus gavęs neteisėtai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė jį atmesti.
12. Atsakovė pažymi, jog taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis proceso dalyvis, kurio atžvilgiu jos taikomos, negali būti varžomas daugiau nei būtina teisėtiems tikslams pasiekti, kad būtų, kiek įmanoma, siekiama proceso dalyvių interesų pusiausvyros. Prioriteto suteikimas ieškovės interesų apsaugai neatitiktų paminėtų teisinių nuostatų. Atsakovė taip pat nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, įrodymų, leidžiančių teigti, kad priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas apskritai kaip nors pažeidė ieškovių teises. Ieškinio turinys akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad nesant kitų įsakymo ginčijamų pagrindų, ieškinys jau šiuo metu prima facie yra nepagrįstas. Ieškovės nenurodė jokių faktinių aplinkybių, nepateikė jokių duomenų ir įrodymų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjime, leidžiančių daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių ieškovių teisių pažeidimų tikimybė bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo procese.
13. Atsakovės vertinimu, taip pat neįrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atskirajame skunde ieškovės nepagrindė, kaip taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikšto reikalavimo įvykdymu, jų taikymo būtinumo. Pažymi, jog daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai akivaizdžiai išreiškė norą pakeisti juos administruojantį juridinį asmenį. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ieškovės nėra įgaliotos reikšti minėto daugiabučio namo savininkų vardu reikalavimus, kuriuos įgyvendina patys savininkai. Jeigu teismine tvarka būtų pripažinta, kad įsakymas priimtas be teisėto pagrindo, ieškovės turėtų teisę reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo. Visa objekto perėmimo procedūra, susipažinimas su dokumentais ir kitos aplinkybės, kurias ieškovės nepagrįstai laiko sudarančios sunkumų butų savininkams, yra reglamentuotos įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, tad ir šiuo aspektu nėra prasmės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, situacija akivaizdžiai prieštarautų viešajam interesui, nes sustotų daugiabučių namų administravimas. Jų neadministruotų nei UAB „Servico“, nei ieškovės, kadangi pastarųjų įgaliojimai jau pasibaigę, o UAB „Servico“ vykdoma veikla galimai būtų sustabdyta visiškai neapibrėžtam ir neprotingam terminui.
14. Atsakovė pažymi, jog šiuo metu yra nagrinėjamos 59 panašaus pobūdžio bylos, kuriose daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriai skundžia arba visą administratorių paskyrimo įgyvendinimo procedūrą, arba konkretų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Ieškovės piktnaudžiaudamos procesu siekia sustabdyti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorių rinkimo paskyrimo įgyvendinimo procedūrą. Apeliacinės instancijos teismas analogiškose bylose vienareikšmiškai laikosi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas panašaus pobūdžio civilinėse bylose būtų neproporcinga, neigiamas pasekmes sukelianti tiek atsakovei, tiek visiems gyventojams priemonė, o ieškovės jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Ieškovės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų galimai palankaus ieškovėms sprendimo įvykdymas, bus šiurkščiai pažeisti ieškovių, o taip pat ir namų butų ir kitų patalpų savininkų interesai, nes administravimas būtų perduotas UAB „Servico“ kartu su visa dokumentacija bei sukauptomis lėšomis.
19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog ieškovės neįrodė sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovės savo prašymą grindė teiginiais apie būsimą grėsmę teismo sprendimui, kuris būtų palankus ieškovėms, įvykdymui ar jo apsunkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės vykdomo bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos procedūros sustabdymas būtų neproporcinga priemonė, galinti sukelti neigiamas pasekmes atsakovei bei Vilniaus miesto gyventojams, nepagrįstai suvaržanti jų teisę pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nors apeliantės nurodo, jog tenkinus ieškinį, bet netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė bendraturčių sukauptų lėšų išsaugojimui, o daugiabutis būtų administruojamas be pagrindo, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti įrodymais. Byloje nėra duomenų apie UAB „Servico“ galėtų atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus ar išvaistyti sukauptas bendraturčių lėšas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti egzistuojant grėsmę galimai palankaus ieškovėms teismo sprendimo įvykdymui, t.y. ieškovės neįrodė kokiu būdu pasunkėtų teismo sprendimo panaikinti atsakovės priimtą įsakymą įvykdymas, kadangi toks teismo sprendimas nereikalautų jokių papildomų vykdymo veiksmų atlikimo. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesuteiktų ieškovėms pagrindo toliau tęsti daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kiltų grėsmė gyventojams likti be bendro naudojimo objektų administratorių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl jų taikymo.
20. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismai, formuodami horizontalią teisminę praktiką, jau yra pasisakę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo panašiose bylose. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-92-881/2019 sprendė UAB „Žirmūnų būstas“ (ir kitų daugiabučių administratorių) atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomas bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus atrankos procedūras, t. y. procedūras, kurių pagrindu buvo išrinktas naujas administratorius ir šioje byloje ginčijamas įsakymas dėl jo paskyrimo). Apeliacinės instancijos teismas atmetė atskirąjį skundą ir nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, nes jomis būtų sudaromos sąlygos daugiabučiams gyvenamiesiems namams likti be bendro naudojimo objektų administratorių, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Iš esmės analogiškas išvadas Vilniaus apygardos teismas padarė ir 2019-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-93-577/2019 ir 2019-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-289-430/2019 ir kt. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar prašoma stabdyti administratoriaus skyrimo procedūrą (ko buvo prašoma minėtose bylose), ar konkretaus įsakymo, kuriuo administratorių atrankos ir skyrimo procedūra jau yra baigta, vykdymą, nes abiem atvejais siekiama stabdyti naujo administratoriaus paskyrimo procesą.
21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, kadangi jie neturi esminės įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.
22. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.