Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto (pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos ir Alvydo Barkausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo UAB „Lukenė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui UAB „Lukenė“ dėl skolos priteisimo, nustatė

1. Ieškovas J. J. prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Lukenė“ 3856,04 Eur skolos, 1872,34 Eur delspinigių.

2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. spalio 29 d. tarp šalių buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis Nr. 14/10/29, kuria ieškovas įsipareigojo pagal sutarties sąlygas perduoti nuomininkui naudotis 70 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias laikiname statinyje (ekspoziciniame namelyje) adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo „naudotis patalpomis sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti nuomos mokestį – 666,00 Eur kas mėnesį“. Pagal Sutarties 2.1. punktą, sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui (iki 2015 metų spalio 30 d. su teisėją pratęsti, nuomininko pirmumo teise).

3. Atsakovas nuolatos vėlavo mokėti nuomos mokestį, todėl ieškovas nutraukė nuomos sutartį. 2015 m. lapkričio 12 d. šalys pasirašė perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį atsakovas perdavė patalpas ieškovui.

4. Ieškinio parengimo dieną atsakovas ieškovui skolingas viso 3856,04 Eur nesumokėto nuomos mokesčio (per 2014 metus nesumokėta 115,60 Eur nuomos mokesčio, per 2015 metus nesumokėta 3740,44 Eur nuomos mokesčio). Taip pat už šį laikotarpį delspinigių pagal patalpų nuomos sutarties Nr. 14/10/29 6.1.p. susidarė viso 2082,26 Eur.

5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad nuomos sutarties vykdymo metu ieškovas trukdė atsakovui naudotis patalpomis ir netgi perleido nuosavybės teisę į patalpas kitiems asmenims, todėl ieškovui neturi būti mokamas nuomos mokestis už laikotarpį, kai atsakovas objektyviai negalėjo naudotis patalpomis. Be to, ieškovas nepateikė jokio įrodymo, kurio pagrindu jis, kaip fizinis asmuo, būtų tapęs patalpų savininku ir/ar nuomotoju. 2010-08-02 įvyko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės posėdis, kuriame buvo nutarta pritarti UAB „Telvita“ prašymui leisti įrengti (duomenys neskelbtini) medinių statinių ekspoziciją nustatyta tvarka suderinus nesudėtingo statinio projektą su Miesto plėtros departamentu. 2011-07-22 UAB „Telvita“ buvo išduotas rašytinis pritarimas Nr. 11-1189 laikinam statiniui ekspoziciniam rąstų nameliui statyti ir (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas minimas ekspozicinis rąstų namelis, kurio visos patalpos ir buvo išnuomotos atsakovui pagal nuomos sutartį. Taigi, patalpų statytoja ir savininkė turėjo būti UAB „Telvita“.

6. 2015-02-06 tarp UAB „Togri“ ir ieškovo buvo sudaryta aukščiau paminėto ekspozicinio rąstų namelio pirkimo – pardavimo sutartis. Pagal sutartį nuosavybės teisė į patalpas perėjo UAB „Togri“ nuo 2015-04-02. Apie sutarties sudarymą ieškovas neinformavo atsakovo. Nuo 2015-03-10 prasidėjo patalpų remonto darbai, kurie truko iki 2015-03-31, todėl nuo 2015-03-10 atsakovas dėl ieškovo kaltės fiziškai nebesinaudojo (o ir negalėjo naudotis) patalpomis dėl jose atliekamo remonto.

7. Pats ieškovas nurodė, kad nuomos mokestis turės būti mokamas po atsakovo persikėlimo į naujas patalpas. Ieškovas atsakovui raštu patvirtino, jog „ketvirtas mėnuo tau nieko nekainuos, pradėti mokėti į Naujas patalpas sudėjus prekes į vidų“. Ieškovas bandė išsaugoti nuomos teisinius santykius su atsakovu, todėl atsakovui buvo siūlęs persikelti į naujas patalpas, dėl kurių nuomos turėjo būti sudarytas atskiras sandoris. Tačiau atsakovas taip ir nepersikėlė į naujas patalpas bei jo prekės niekada nebuvo ten sudėtos.

8. Atsakovas ieškovui yra permokėjęs 1 524,52 Eur. Ieškiniu ieškovas reikalauja priteisti nuomos mokestį už visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį (nors jau nuo 2015-04-02 ieškovas nebuvo patalpų savininkas). Pats ieškovas nuo 2015-04-01 atsakovui sustabdė pareigą mokėti nuomos mokestį iki kol atsakovas persikels į naujas patalpas. Atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

9. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo ieškovui 3189,04 Eur skolos, 292,56 Eur delspinigių (0,05 proc., paskaičiuotų už šešis mėnesius iki šio ieškinio pareiškimo dienos), iš viso – 3481,60 Eur įsiskolinimo. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 29 d. ieškovas ir atsakovas sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 14/10/29 pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui 70 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo naudotis patalpomis sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti nuomos mokestį (1.1 p.). Sutartis sudaryta vienerių metų laikotarpiui iki 2015 m. spalio 30 d. su teise pratęsti sutartį (2.1. p.). Nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį – 2300,00 Lt arba 666,00 Eur per mėnesį (3.1. p.). Teismas nustatė, kad pagal sutartį atsakovas ieškovui sumokėjo iš viso 4200,00 Lt nuomos mokesčio 2014 metais ir 3186,96 Eur 2015 metais.

11. Išnuomotos patalpos ieškovui grąžintos 2015 m. lapkričio 11 d., todėl mokėtina nuomos mokesčio suma už 2015 metus sudarytų iš viso 6926,40 Eur. Tačiau teismas sprendė tarp šalių buvus susitarimą dėl atliekamų remonto darbų atleisti atsakovą nuo nuomos mokesčio mokėjimo už vieną mėnesį. Teismas sprendė, kad 2015 metais atsakovas turėjo sumokėti iš viso 6260,40 Eur nuomos mokesčio, o sumokėjo tik 3186,96 Eur, todėl skolos likutis už nuomą 2015 m. yra 3073,44 Eur.

12. Teismas nurodė, kad po nuomos sutarties sudarymo atsakovas visą laikotarpį galėjo naudotis išnuomotomis patalpomis, jokie tretieji asmenys neprašė atsakovo apleisti patalpų, byloje nėra įrodymų, kad sutartis buvo nutraukta anksčiau termino, todėl teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje galima laikyti, kad ieškovas nuomos sutarties sąlygas iš esmės vykdė tinkamai. Teismas nenustatė, kad ieškovas neturėjo teisės išnuomoti patalpų ir jų nuomoti visą nuomos sutarties terminą.

13. Nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių skaičiavimo, delspinigiai skaičiuotini už 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo, t.y. iš viso už 184 dienas. Skaičiuojant nuo nesumokėtos 3189,04 Eur nuomos mokesčio sumos delspinigiai per dieną sudaro 1,59 Eur, o iš viso – 292,56 Eur.

14. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti kitą sprendimą.

15. Apelianto tvirtinimu, teismas nenustatė, kad atsakovas turėjo teisę išnuomoti patalpas ir jas nuomoti visą nuomos sutarties laikotarpį. Ieškovas nuomos sutartyje nurodydamas patvirtinimus, kad patalpos jam priklauso, suklaidino atsakovą ir sudarė niekinį sandorį. Vieta, kurioje pastatytas ekspozicijos namas (kuriame buvo išnuomota patralpa) buvo skirta UAB „Tevlita“, todėl kyla klausimas, ar už nuomą turi būti atlyginama UAB „Tevlita“. Patalpų nuomos sutartį teismas turėjo pripažinti niekine sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Ieškovas nuomojo UAB „Tevlita“, kurios buvo akcininkas ir direktorius, turtą.

16. Perduodant patalpas atgal ieškovui, ieškovas nereiškė pretenzijų, tačiau pretenzijas pareiškė po trijų mėnesių tik tuomet, kai UAB „Tevlita“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų. Ieškovas siekė apsunkinti aplinkybių dėl patalpos nuosavybės įrodinėjimą. Manytina, kad dėl to ginčijama nuomos sutartis nutraukta po to, kai buvo iškelta UAB „Tevlita“ bankroto byla (2015-05-27). Apelianto žiniomis turtas realizuotas bankroto byloje.

17. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

19. Vertinant iš esmės, apeliantas skundą grindžia vieninteliu argumentu, kad ieškovas išnuomojo patalpas, kurios nėra nuomotojo (ieškovo) nuosavybė, todėl nuomos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento, o atsakovas neprivalo mokėti nuomos mokesčio.

20. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuomos sutartyje (4.1. punkte) pareiškė, kad patalpos jam priklauso nuosavybės teise. Teismo posėdyje ieškovas laikėsi pozicijos, kad statinys priklausė ieškovui asmeninės nuosavybės teise, tačiau buvo pastatytas ant UAB „Tevlita“ suteikto sklypo. UAB „Tevlita“ yra ieškovo valdoma įmonė, kurioje jis yra vienasmenis akcininkas.

21. Statinys, kuriame buvo nuomos dalyku buvusios patalpos nėra registre registruojamas nekilnojamasis daiktas, nes yra laikinas statinys Šio statinio valdymo fakto patvirtinimui užtenka ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis valdė patalpas.

22. CK 6.486 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga pranešti nuomininkui apie trečiųjų asmenų teises į tą daiktą, kurios įtakoja ar gali įtakoti nuomojamo objekto teisinį statusą (nuosavybės santykių pasikeitimus, daiktinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą ir pan.), tačiau tokių teisių egzistavimas neatima nuomotojui teisės sudaryti nuomos sutartį. Jeigu nuomotojas šios pareigos neįvykdė, nuomininkas turi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal cituotą įstatyminį reguliavimą daiktinės trečiųjų asmenų teisės nuomos sutarties galiojimui turi įtakos tik tiek, kiek jos trukdo nuomininkui naudotis išsinuomotu turtu.

23. Byloje nustatyta, kad visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas naudojosi patalpomis ir gavo ekonominę naudą, mokėjo nuomos mokestį ir jokie tretieji asmenys, pavyzdžiui UAB „Tevlita“ ar UAB „Togri“, iš viso netrukdė naudotis išsinuomotomis patalpomis.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi esminės reikšmės teiginiai, kad apeliantas nebuvo informuotas apie galimą patalpų pardavimą. Nepaisant to, šios aplinkybės niekaip nepaneigia atsakovo pareigos mokėti nuomos mokestį pirmiau aptartu laikotarpiu. Atsakovas, manydama, jog tokiais veiksmais jam buvo padaryti nuostoliai, uri teisę kreiptis į teismą ir ginti galimai pažeistas teises atskirame procese, kadangi ši aplinkybė tiesiogiai nedaro įtakos ieškovo pateiktame ieškinyje keliamiems reikalavimams. Apeliantas nepagrindžia, kokią reikšmę patalpų nuosavybės aplinkybės turi reikalavimo priteisti nuomos mokestį už ankstesnį laiką teisėtumui ir pagrįstumui. Faktas, jog patalpos galimai buvo perleistos, nepaneigia byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas ginčo laikotarpiu naudojosi nuomos sutartyje numatytomis patalpomis, tačiau nemokėjo nuomos mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.