- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 1-1604-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31636-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- V. N.
- Kategorijos
- 1.2.25.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, išsilavinimas – vidurinis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. N. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.41 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį O. Z. – A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2. Kaltinamasis V. N. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną buvo praėję trisdešimt dienų po jo sutuoktinės mirties. Nurodė negalintis paaiškinti, kodėl neblaivus vairavo automobilį – buvo susinervinęs, padauginęs alkoholio, jautė stresą. Pažymėjo, kad be transporto priemonės negali tinkamai rūpintis vaiku, kadangi dėl vaiko sveikatos būklės jam yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo motinos laidavimą. Nurodė, kad mama jam labai padeda – tiek finansiškai, tiek auginant vaiką. Jie dažnai bendrauju, matosi, mama jam yra labai artima.
Šalies argumentai
3. A. R. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą be užstato. Paaiškino, kad yra kaltinamojo mama, jų santykiai labai artimi, jie nuolat bendrauja. Po įvykio kalbėjo su kaltinamuoju, jis (kaltinamasis) iš karto suprato, kad pasielgė labai blogai. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam – būdama kartu, kalbėdama su kaltinamuoju, padėdama jam auklėti vaiką.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėja.
5. Be kaltinamojo V. N. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5.1. Kaltinamasis V. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. rytą, apie 9 val., jis savo namuose, (duomenys neskelbtini) vienas išgėrė apie 370 g. degtinės ir alaus. Visą dieną buvo namuose. Pas jį atėjo kaimynas D. Š., kuris ruošėsi važiuoti prie ežero maudytis. D. Š. jam pasiūlė kartu važiuoti prie (duomenys neskelbtini) (apie 14 val.). D. Š. jį nuvežė prie ežero, kur jie kartu išsimaudė. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jis sutiko einantį savo klasioką S. M.. Išlipęs iš D. Š. automobilio, jis nuėjo pas S. M.. S. M. namuose jie išgėrė alaus, vėliau abu nuėjo iki jo namų, kur išgėrė dar tris litrus alaus. Negali paaiškinti, kaip nusprendė vėl važiuoti į S. M. namus. Kadangi jis buvo neblaivus, negali paaiškinti, kodėl taip nutiko. Jis sėdo už jam priklausančio automobilio O. Z. – A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, o S. M. atsisėdo į keleivio sėdynėje ir jie išvažiavo iš jo namų. Prieš važiuojant į S. M. namus, kurie yra (duomenys neskelbtini), jis užsuko į turgelį. Išvažiavus iš turgelio, ties (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis iš karto sustojo. Patikrinus blaivumą, jam buvo nustatytas didesnis nei dviejų promilių neblaivumas (b. l. 51–53, 56–57).
5.2. Liudytojas E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.43 val. buvo gautas pranešimas, kad į parduotuvės teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra labai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo, kad automobilis O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuoja iš parduotuvės teritorijos ir važiuoja (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio vairuotojo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą V. N. vardu. Pirmu pūtimu apie 21.06 val. prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARMF-0209, patikros sertifikatas Nr. 1217358, V. N. buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas, antru pūtimu apie 21.30 val. – 2,64 promilių neblaivumas. A. O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į saugomą automobilių aikštelę, o V. N. pristatytas į Trakų rajono policijos komisariatą (b. l. 40–41).
5.3. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 8 d. 20.41 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą telefonu, kad automobiliu O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į parduotuvę atvažiavo stipriai neblaivus vyras (vietos adresas – Trakai, Vytauto g. 90) (b. l. 7–8).
5.4. Alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARMF-0209, patikros sertifikatas Nr. 1217358, duomenimis, V. N. Trakuose 2020 m. rugpjūčio 8 d. 21.06 val. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas, 21.30 val. – 2,64 promilių neblaivumas (b. l. 32–35) (tokie duomenys fiksuoti ir 2020 m. rugpjūčio 8 d. neblaivumo nustatymo akte).
5.5. 2020 m. rugpjūčio 8 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, V. N. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; bendra asmens būklė – negali eiti tiesia linija, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 31).
5.6. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis O. Z. – A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. N. (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. N. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. N. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta liudytojo parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. N. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. N. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
10. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik pripažinus asmenį kaltu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – neprivaloma ir sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma egzistuojant visų baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Atidavimas pagal laidavimą kartu traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkui skiriamas bandomasis – laidavimo, terminas nuo 1 iki 3 metų.
11. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pastarąsias sąlygas atitinkantis kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas perduodant jį teismo pasitikėjimo verto asmens, pareiškusio tokį prašymą – laiduotojo – žinion. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. R. laidavimą. Tokia teismo išvada pagrįstina toliau šiame nuosprendyje nurodomų motyvų pagrindu.
12. V. N. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Dėl nusikalstomos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamo veikos, davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika žala nepadaryta.
13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei jam taikytą administracinę atsakomybę.
14. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis V. N. administracine tvarka nebaustas (b. l. 69).
15. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai V. N. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai V. N. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip V. N. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti V. N. pasitikėjimą.
16. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).
17. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. R. yra tinkama būti laiduotoja. A. R. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą V. N., aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. A. R. pateikė teismui įrodymus, kad yra neteista (b. l. 103), dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 104). A. R. parodė, kad ją su kaltinamuoju sieja geri, artimi santykiai, jie dažnai susitinka, kartu leidžia laiką, ji padeda kaltinamajam auginti, prižiūrėti jo sūnų. Kaltinamojo ir A. R. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotoja turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąjį bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
18. Teismui nekyla abejonių, kad A. R. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. A. R. rūpi jos sūnaus ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad A. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką V. N., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
19. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos A. R. laidavimą be užstato. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, V. N. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos A. R. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė V. N..
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
20. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
21. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
23. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, aplinkybę, kad kaltinamasis vienas augina neįgalų vaiką, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
24. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
25. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
26. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
27. Taigi, automobilis O. Z. – A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
28. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65–66), dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (b. l. 62–64) ir specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 59–60), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, V. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. R. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos A. R. laidavimo terminą be užstato.
Konfiskuoti V. N. priklausantį automobilį O. Z. – A, valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini)
Prokuroro 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu V. N. automobiliui O. Z. – A, valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo, uždraudžiant V. N. automobiliu O. Z. – A, valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) disponuoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d.
V. N. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas, specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. 01252902, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. N. ir laiduotojai A. R. kad:
laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.