Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2009-2011 metais ieškovas savo piniginėmis lėšomis ir pastangomis (duomenys neskelbtini) statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu rekonstravo gyvenamąjį namą, dėl to padidėjo gyvenamojo namo plotas. Atsakovas sutiko su gyvenamojo namo rekonstrukcija, ką patvirtina atsakovo (duomenys neskelbtini) sutikimas. (duomenys neskelbtini) statybos leidimas, (duomenys neskelbtini) atsakovo sutikimas dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) protokolas, (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtina, jog gyvenamasis namas buvo teisėtai rekonstruotas, tokiu būdu padidinant gyvenamojo namo plotą, turint bendraturčio, t. y. atsakovo, sutikimą. Egzistuoja visos sąlygos pakeisti nuosavybės į gyvenamąjį namą dalis. Taikiu būdu susitarti dėl gyvenamojo namo nuosavybės dalių pakeitimo nėra galimybės. Dėl gyvenamojo namo dalių paaiškino, kad gyvenamojo rūsio patalpos R-l / 2,14 kv. m, R-2 / 15,85 kv. m, R-3 / 13,62 kv. m. egzistavo nuo gyvenamojo namo pastatymo, tik nebuvo inventorizuotos. Šios rūsio patalpos yra senos, apleistos, tačiau po ieškovo įvykdytos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini)buvo atlikti naujai gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, į kuriuos buvo įtrauktos ir šios rūsio patalpos. Šios rūsio patalpos jam ir atsakovui priklauso lygiomis dalimis. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo plotas ieškovo namo įgijimo metu buvo 103,65 kv. m, šiuo metu gyvenamojo namo plotas yra 174,96 kv. m. ir jis išdidėjęs dėl inventorizuoto rūsio patalpų, bendro 31,61 kv. m ploto, bei ieškovo su atsakovo sutikimu pristatyto ir įrengto gyvenamojo namo ploto – 39,7 kv. m (patalpos 1-15, 1-16, 1-17, dalis patalpos l-9), keistinos gyvenamojo namo nuosavybės dalys šalims pagal (duomenys neskelbtini)VĮ Registrų centro Komercinių paslaugų skyriaus parengtą pastato dalių apskaičiavimo projektą: ieškovui paskiriant nuosavybės teise 61/100 dalių gyvenamojo namo, o atsakovui – 39/100 dalis gyvenamojo namo.

Prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka atitinka abiejų bendraturčių interesus. Ji parengta atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą nuosavybės į gyvenamąjį namą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje po atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, ieškovo naudojimui paskiriant šio lėšomis ir pastangomis pastatytą priestatą bei šalimais priestato esančią gyvenamojo namo dalį, atsakovui paskiriant kitą gyvenamojo namo dalį su atskiru patekimu į gyvenamąjį namą. Kiekvienas bendraturtis atskirai naudosis izoliuotomis gyvenamojo namo dalimis. Prašoma nustatyti naudojimosi 2,8260 ha žemės sklypu, tvarka atitinka abiejų bendraturčių interesus ir yra racionali, nes ji buvo parengta atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą nuosavybės į žemės sklypą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kiekvienam bendraturčiui užtikrinant patekimą prie jo naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies. Atsakovo naudojimui yra paskiriama vientisa žemės sklypo dalis, abu bendraturčiai naudosis izoliuotomis žemės sklypo dalimis, tokiu būdu užkertant kelią galimiems konfliktams dėl žemės sklypo naudojimo ir valdymo.

Ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Ieškovas faktiškai naudojasi statiniais 7I1m, 8I1m ir 9I1m, o atsakovas naudojasi 2I1p, 3I1m, 4I1p, 5I1m, todėl šiuos statinius prašoma atidalinti, ieškovo nuosavybėn priteisiant ieškovo naudojamus statinius, o atsakovui – šio naudojamus statinius.

Teismo posėdžio metu (2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas) ieškovo atstovė advokatė Sonata Žukauskienė ieškovo patikslintą ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti, remdamasi patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad rūsio patalpos egzistavo dovanojimo metu, jos pereinamos, nešildomos, neįrengtos, neatskirtos, nelygiavertės kambarių patalpoms. Ginčas kilo dėl naudojimosi kambariu 1-14. Ieškovas kambariu naudojosi nuo dovanojimo, įrengė jame šildymą. Taip pat tame kambaryje nuo namo statybos yra atsakovo įrengta šildymo sistema. Dėl dalies ūkinių pastatų atidalijimo ginčo nėra, atidalijami pastatai beveik lygiaverčiai, atidalinti prašoma, atsižvelgiant į faktinį šalių naudojimąsi pastatais, bendrojoje nuosavybėje lieka patalpos 6I1p ir 10I1m. Atsakovo prašoma naudojimosi žemės ūkio paskirties sklypu beveik analogiška ieškovo siūlomai, tik joje nėra numatyta privažiavimo atsakovui prie jam skirtinos naudotis žemės sklypo dalies, o ieškovas nenori, kad atsakovas su sunkia technika važiuotų per namų valdą. Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi namų valdos sklypu tvarka pažeidžia bendraturčio interesus, nes nėra numatyta priėjimo prie namo sienų, pagal teismų praktiką turėtų būti bent 1 m. priėjimas, taip pat prie šulinių, nenumatytas plotas po namu, nėra galimybės patekti prie bendro naudojimo pastatų, įvažiavimas neracionaliai suprojektuotas.

Patikslintu priešieškiniu (e. b. l. 19-26, el. dok. Nr. DOK-2760; e. b. l. 79-80, el. dok. Nr. DOK-19251) atsakovas prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas bei: nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 1-1/ 3,04 kv. m, 1-2/3,69 kv. m, 1-3/11,17 kv. m, 1-4/11,49 kv. m, 1-5/1,74 kv. m, 1-6/6,64 kv. m, 1-7/2,65 kv. m, 1-8/12,32 kv. m, 1-14/14.57 kv. m – viso 67,31 kv. m ir neįrengta palėpe; ieškovui paskirti naudotis: R-1/2,14 kv. m, R-2/15,85 kv. m, R-3/13,62 kv. m, 1-9/27,06 kv. m, 1-10/2,65 kv. m, 1-11/12,92 kv. m, 1-12/3,16 kv. m, 1-13/1,32 kv. m ir 1-15/4,56 kv. m, 1-16/14,97 kv. m, 1-17/9,40 kv. m, viso: 107,65 kv. m; nustatyti naudojimosi ūkiniais statiniais tvarką: atsakovui paskirti naudotis ūkinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini): tvartą 2I1p, pastatą-kluoną 3I1m, pastatą-vištidę 4I1p, malkinę 5I1m; ieškovui paskirti naudotis ūkinius statinius: ūkinį pastatą 7I1p, pastatą-kluoną 8I1m, pastatą-malkinę 9I1m; nustatyti tarp atsakovo ir ieškovo 2,8260 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., naudojimosi tvarką pagal M. V. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą: paskirti naudotis atsakovui 13 333 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“; ieškovui paskirti naudotis 14 927 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“; nustatyti tarp atsakovo ir ieškovo 0,1712 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) matininko M. V. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: atsakovui paskiriant naudotis 710 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta raide A; ieškovui paskiriant naudotis 710 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B; nustatyti, kad C-292 kv. m. yra bendra nedalinama žemės sklypo dalis, priklausanti abiem savininkams; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodė, kad su ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Su ieškovo pasiūlyta tiek žemės sklypo, tiek statinių naudojimosi tvarka nesutinka. Dėl naudojimosi 2,8260 ha ir 0,1712 ha žemės sklypais nustatymo paaiškino, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi 2,8260 ha žemės sklypu tvarka pažeidžia atsakovo kaip savininko teises naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nes pagal ją prie žemės sklypo dalies, plane pažymėtame raide B (naudotojas B. R.), nėra susisiekimo su viešaisiais keliais. Ieškovas, susisiekimą su viešaisiais keliais nurodo 4 m dirbamos žemės plotą esantį tarp E. R. naudojamo žemės sklypo dalies ir kitos dirbamos žemės (privažiavimas nustatytas dirbamoje žemėje). Atsakovas siūlo nustatyti naudojimosi tvarką pagal matininko M. V. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą. Tikslinga nustatyti atsakovo siūlomą žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, juolab, kad ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ir statiniais, esančiais minėtame žemės sklype. Su ieškovo pageidaujama nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nesutinka. Tiek patalpos, esančios gyvenamojo namo pirmajame aukšte, tiek rūsyje ir palėpėje, šalims priklauso lygiomis dalimis, todėl laikytina, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka neatitinka jų turimų nuosavybės dalių. Siūlo nustatyti jo paties siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.

Atsakovo atstovas Vladislovas Milukas ((duomenys neskelbtini)) teismo posėdžių metu prašė tenkinti patikslintą priešieškinį, remdamasi jame nurodytais motyvais ir argumentais, bei nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Neginčija, kad ieškovas, atlikęs namo rekonstrukciją, padidino gyvenamojo namo plotą. Atsakovas į ieškovo palėpę nepretenduoja. Šalims bendrai naudojantis rūsiu, kils ginčai, nes šalių santykiai pašliję, atskiras naudojimas racionalesnis. Rūsys atsakovui nereikalingas. Todėl visas rūsys skirtinas naudotis ieškovui. Su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl ūkinių pastatų atidalijimo sutinka. Atsakovas į žemės ūkio paskirties sklypą gali laisvai patekti per namų valdą ir viešu keliu, Atsakovas naudojasi ta dalimi, kuri plane jam priskirtina pagal seną nusistovėjusią tvarką. Atsakovas ir šiuo metu į minėtą žemės sklypą važiuoja per namų valdą. Ir pats ieškovas per namų valdą važiuoja. Pagal atsakovo pasiūlymą nereikalingas įvažiavimas į žemės ūkio paskirties sklypą. Atsakovas pasilieka prie siūlomos naudojimosi namų valdos sklypu tvarkos, ji yra racionali. Ginčo patalpoje 1-14 yra atsakovo šildoma patalpa, joje yra ir ieškovo radiatorius. Elektrą ieškovas atjungė ir savo pajungė, vandentiekiai šalių yra atskiri.

Nesutiktina su atsakovo priešieškinio reikalavimu nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) Atsakovo priešieškiniu reikalaujama nustatyti naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka visiškai atitinka ieškovo ieškinio reikalavimą, kuriuo yra prašoma atidalinti minėtus ūkinius pastatus. Taigi tarp šalių ginčo dėl ūkinių pastatų paskirstymo bendraturčiams nėra. Ginčas kyla tik dėl to ar ginčo, ūkinius pastatus atidalintini ar pagal atsakovo priešieškinio reikalavimą jais nustatytina naudojimosi tvarka, kuri yra identiška ieškiniu prašomam ūkinių pastatų atidalinimo variantui. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ūkinių pastatų atidalinimas nėra galimas, atsakovas priešieškinyje nenurodė argumentų, kodėl minėti ūkiniai pastatai negalėtų būti atidalinti, nutraukiant bendrą dalinę nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kad atidalinimui iš bendrosios dalinės nuosavybės kasacinio teismo praktikoje yra teikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus (pvz. naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą), atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos ūkiniais pastatais nustatymo atmestinas, ieškinio reikalavimą dėl minėtų ūkinių pastatų atidalinimo tenkinant visa apimtimi.

Ieškovui ir atsakovui po 800/1600 dalis nuosavybės teise priklauso 0,1712 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei ieškovui ir atsakovui po 1/2 dalį nuosavybės teise priklauso statiniai: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (174,96 kv. m bendro ploto), pastatas-tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 2I1p), pastatas-kluonas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 3I1m), pastatas-vištidė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 4I1p), pastatas-malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 5I1m), pastatas-viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)(žymėjimas plane 6I1p), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 7I1m), pastatas-kluonas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 8I1m), pastatas-malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) žymėjimas plane 9I1m), pastatas-garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 10I1m), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedas).

Ieškovas ir atsakovas yra aukščiau nurodyto turto bendraturčiai. Aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą ieškovas įgijo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties pagrindu bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties pagrindu (e. b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedas). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini)žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties (e. b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedas) B. R. ir M. R. padovanojo ieškovui be kita ko ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra 103,65 kv. m bendro ploto ir ½ dalį visų jo priklausinių.

Ieškovas 2009-2011 m. atliko minėto gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus – palėpėje naujai įrengė patalpas 1-15/ 4,56 kv. m, 1-16/ 14,97 kv. m, 1-17/ 9,40 kv. m, taip pat padidino, naujai pristatydamas, pirmo aukšto patalpą l-9. Gyvenamojo namo Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte esantis gyvenamojo namo plano iki rekonstrukcijos planas bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas-pažymėjimas patvirtina, jog gyvenamojo namo plotas iki rekonstrukcijos – 103,65 kv. m (e. b. l. 55, el. dok. Nr. DOK-5807 priedai).

Ieškovo byloje pateikti dokumentai: atsakovo (duomenys neskelbtini) išduotas sutikimas, kuriuo jis sutiko, jog bendraturtis E. R. žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje statytų priestatus ar vykdytų bet kokius pastato rekonstrukcijos darbus (e. b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedas), (duomenys neskelbtini) protokolas (e. b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedas), kuriuo Prienų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija nutarė išduoti statytojui E. R. statybos leidimą gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio 9duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pristatant priestatą, (duomenys neskelbtini)statybos leidimas (e. b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedas) statytojui E. R. gyvenamojo namo rekonstravimui pristatant priestatą, (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą (e. b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedas), kuria užfiksuota, kad užbaigta statyba – rekonstruoto gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 174,96 kv. m, bei rekonstruoto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla (e. b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedas), iš kurios matyti naujas po rekonstrukcijos, kurios pradžia – 2009 m., padidėjęs gyvenamojo namo plotas – 174,96 kv. m, patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad gyvenamasis namas buvo teisėtai rekonstruotas, tokiu būdu padidinant gyvenamojo namo plotą, turint bendraturčio, t. y. atsakovo, sutikimą.

Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Komercinių paslaugų skyriaus (duomenys neskelbtini) pastato dalių apskaičiavimo projekto matyti, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų duomenimis dėl vykdytos gyvenamojo namo rekonstrukcijos ieškovui nuosavybės teise turėtų priklausyti 61/100 dalys gyvenamojo namo, t. y. 106,42 kv. m, o atsakovui – 39/100 dalys, t. y. 68,54 kv. m gyvenamojo namo (e. b. l. 112, el. dok. Nr. DOK-23773 priedas).

Remiantis UAB „Paulimatas“ (duomenys neskelbtini) atliktais ginčo gyvenamojo namo kadastriniais matavimais, gyvenamojo namo rūsyje yra patalpos: R-l / 2,14 kv. m, R-2 / 15,85 kv. m, R-3 / 13,62 kv. m. (bendras rūsio patalpų plotas 31,61 kv. m (2,14 kv. m + 15,85 kv. m + 13,62 kv. m)); gyvenamojo namo palėpėje yra patalpos: 1-15/4,56 kv. m, 1-16/14,97 kv. m, 1-17/9,40 kv. m (bendras šių palėpės patalpų plotas – 28,93 kv. m), likusi palėpės dalis yra neįrengta ir neinventorizuota; o gyvenamojo namo pirmajame aukšte yra patalpos: 1-9/27,06 kv. m, 1-10/2,65 kv. m, 1-11/12,92 kv. m, 1-12/3,16 kv. m, 1-13/1,32 kv. m, 1-14/14,57 kv. m (bendras pirmo aukšto patalpų plotas – 114,42 kv. m) (e. b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedas).

Ieškovas prašo pakeisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis šalims pagal (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Komercinių paslaugų departamento parengtą pastato dalių apskaičiavimo projektą: ieškovui paskiriant nuosavybės teise 61/100 dalį gyvenamojo namo, o atsakovui – 39/100 dalis gyvenamojo namo. Prašymas grindžiamas aplinkybėmis, jog 2009-2011 metais ieškovas savo piniginėmis lėšomis ir pastangomis, turėdamas atsakovo sutikimą, teisėtai, laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, rekonstravo gyvenamąjį namą, dėl to padidėjo gyvenamojo namo plotas, todėl egzistuoja visos sąlygos pakeisti nuosavybės į gyvenamąjį namą dalis. Gyvenamojo namo plotas ieškovo namo įgijimo metu buvo 103,65 kv. m, šiuo metu gyvenamojo namo plotas yra 174,96 kv. m. ir jis išdidėjęs dėl inventorizuoto rūsio patalpų, bendro 31,61 kv. m ploto, bei ieškovo su atsakovo sutikimu pristatyto ir įrengto gyvenamojo namo ploto – 39,7 kv. m (patalpos 1-15, 1-16, 1-17, dalis patalpos l-9). Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovo pateiktas VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini)pastato dalių apskaičiavimo projektas vertintinas kritiškai, kaip pažeidžiantis atsakovo, kaip savininko, teises, tačiau kitokių skaičiavimų nepateikė, nepagrindė nesutikimo argumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

Bylos duomenimis, t. y. gyvenamojo namo planu iki rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini)žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartimi, nustatyta, kad gyvenamojo namo pirmojo aukšto plotas iki rekonstrukcijos buvo 103,65 kv. m. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti nauji gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, kuriais nustatytas padidėjęs gyvenamojo namo plotas – 174,96 kv. m, iš ko spręstina, jog atlikus naujus kadastrinius matavimus gyvenamojo namo plotas padidėjo 71,31 kv. m (174,96 kv. m – 103,65 kv. m)

Iš gyvenamojo namo plano iki rekonstrukcijos matyti, jog gyvenamojo namo rūsio patalpos R-l / 2,14 kv. m, R-2 / 15,85 kv. m, R-3 / 13,62 kv. m. (bendras rūsio patalpų plotas 31,61 kv. m (2,14 kv. m + 15,85 kv. m + 13,62 kv. m)) egzistavo nuo gyvenamojo namo pastatymo, tik nebuvo inventorizuotos. Šalys šią aplinkybę patvirtino. (duomenys neskelbtini)atlikus naujus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, į juos buvo įtrauktos ir šios rūsio patalpos. Remiantis paminėtu, spręstina, kad gyvenamojo namo plotas, atlikus minėtus naujus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, padidėjo 31,61 kv. m dėl naujai inventorizuotų iki rekonstrukcijos egzistavusių gyvenamojo namo rūsio patalpų.

Ieškovas taip pat nurodė, jog rekonstrukcijos metu jis padidino I aukšto patalpą 1-9. Kaip matyti iš gyvenamojo namo I aukšto planų iki ir po rekonstrukcijos, patalpos 1-9 (senas žymėjimas 1-10) plotas iki rekonstrukcijos buvo 13,54 kv. m., o po rekonstrukcijos ir atliktų naujų kadastrinių matavimų – 27,06 kv. m, t. y. po rekonstrukcijos ir atliktų naujų kadastrinių matavimų patalpos 1-9 plotas padidėjo 13,52 kv. m. Tačiau, kaip matyti iš gyvenamojo namo I aukšto planų iki ir po rekonstrukcijos, bendras I aukšto plotas iki rekonstrukcijos, kaip minėta, buvo 103,65 kv. m (3,04 + 4,9 + 11,89 + 11,63 + 2,04 + 6,62 + 2,49 +12,67 + 13,54 + 16,03 + 3,95 + 14,85), o atlikus naujus kadastrinius matavimus po rekonstrukcijos – 114,42 kv. m (3,04 + 3,69 + 11,17 + 11,49 + 1,74 + 6,64 + 2,65 + 12,32 + 27,06 + 2,65 + 12,92 + 3,16 + 1,32 + 14,57), t. y. I aukšto plotas po atliktų matavimų padidėjo 10,77 kv. m (114,42 kv. m – 103,65 kv. m), todėl darytina išvada, kad pirmo aukšto plotas po rekonstrukcijos dėl patalpos 1-9 padidinimo padidėjo 10,77 kv. m.

Apibendrinant, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo plotas iki rekonstrukcijos be rūsio patalpų buvo 103,65 kv. m, o (duomenys neskelbtini)atlikus naujus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, gyvenamojo namo plotas yra 174,96 kv. m., konstatuotina, kad gyvenamojo namo ploto pagal atlikus naujus kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini)padidėjimą 71,31 kv. m (174,96 kv. m – 103,65 kv. m) lėmė: rūsio patalpų, bendro 31,61 kv. m, kurios buvo iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos, bet buvo neinventorizuotos, inventorizavimas, bei dėl ieškovo su atsakovo sutikimu pristatyto ir įrengto 39,7 kv. m gyvenamojo namo ploto – (patalpos 1-15/ 4,56 kv. m,1-16/ 14,97 kv. m, 1-17/ 9,40 kv. m, dalis patalpos l-9 -10,77 kv. m).

Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės padidėjimas būtų atliktas atsakovo naudojamų patalpų sąskaita ar jo lėšomis, be kito bendraturčio sutikimo, ar kad toks patalpų ploto padidėjimas būtų neteisėtas. To atsakovas byloje iš esmės ir neįrodinėjo.

Remiantis aukščiau paminėtu, gyvenamojo namo plotas, įskaitant rūsio patalpas, iki rekonstrukcijos buvo 135,26 kv. m (103,65 kv. m + 31,61 kv. m), iš kurių tiek ieškovui, tiek atsakovui priklausė po ½ dalį, t. y. po 67,63 kv. m. Byloje nustačius, kad ieškovo lėšomis ir su kito namo bendraturčio (atsakovo) sutikimu bei laikantis įstatymų nustatytų taisyklių, ieškovui įrengus palėpės patalpas 1-15/ 4,56 kv. m, 1-16/ 14,97 kv. m, 1-17/ 9,40 kv. m ir padidinus patalpą l-9 – 10,77 kv. m, po ko gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo 39,70 kv. m, t. y. nuo 135,26 kv. m. (I aukšto plotas iki rekonstrukcijos – 103,65 kv. m, rūsio plotas – 31,61 kv. m) iki 174,96 kv. m. ploto, yra visos sąlygos minėtą 39,70 kv. m patalpų ploto padidėjimą priskirti prie ieškovo turimos nuosavybės teisės idealiosios dalies (CK 4.77 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovo nuomone jo siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka parengta atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą nuosavybės į gyvenamąjį namą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje po atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, pagal ją kiekvienas bendraturtis atskirai naudosis izoliuotomis gyvenamojo namo dalimis. Šiuo metu šalys bendrai naudojasi rūsiu. Rūsio patalpos egzistavo dovanojimo metu, jos pereinamos, nešildomos, neįrengtos, neatskirtos, nėra lygiavertės kambariui, todėl būtų neteisinga jas paskirti naudotis vien tik ieškovui. Ieškovas įvedęs savo naudojamos namo dalies atskirą sunaudotų elektros ir vandens apskaitą. 1-14 kambaryje sunaudotą elektrą apskaito tik ieškovas. Atsakovas priešieškiniu nepagrįstai savo naudojimui reikalauja papildomai paskirti gyvenamojo namo patalpą 1-14/14,57 kv. m, nes tokiu atveju jis nepagrįstai savo naudojimui gautų didesnę dalį gyvenamojo namo, nei jam priklauso nuosavybės teise. Atsakovas priešieškiniu nepagrįstai reikalauja jo naudojimui paskirti neįrengtą ir neinventorizuotą gyvenamojo namo palėpės dalį, kuri net negali būti naudojimosi tvarkos nustatymo objektu. Ieškovo nurodoma neįrengta palėpė nėra inventorizuota ir įregistruota, ko pasėkoje negali būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi neįrengta palėpės dalimi tvarkos nustatymo. Be to, jei minėta palėpė būtų įregistruota ir įteisinta, nėra pagrindo ją paskirti išimtinai tik atsakovo naudojimui. Atsakovas nesutinka, kad rūsio patalpos R-l, R-2 ir R-3 būtų paskirtos naudoti bendrai atsakovui ir ieškovui, kadangi esant konfliktiniams šalių santykiams jomis būtų sudėtinga naudotis abiem šalims, be to, atsakovo nuomone, paskyrus patalpą 1-14 atskirai naudotis ieškovui, būtų pažeistas adekvatumo bendraturčių dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus.

Minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra ginčo gyvenamojo namo bendraturčiai. Atsakovas gyvenamojo namo savininkas nuo (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) statybos inspektoriaus pažyma ir (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas (e. b. l.6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedai). Ieškovas, minėta, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties (e. b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedas) pagrindu tapo ½ dalį ginčo gyvenamojo namo savininku. Šiuo sprendimu, atsižvelgiant į ieškovo atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją, pakeistos ginčo gyvenamojo namo šalių nuosavybės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ieškovui paskiriant nuosavybės teise 61/100 dalį gyvenamojo namo, o atsakovui – 39/100 dalis gyvenamojo namo. Iš kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6, el. dok. Nr. CBP-6663 priedai) nustatyta, jog ginčo gyvenamojo namo plotas – 174,96 kv. m. Gyvenamojo namo rūsio patalpas sudaro patalpos: R-l/2,14 kv. m, R-2/15,85 kv. m, R-3/13,62 kv. m (bendras rūsio plotas – 31,61 kv. m), pirmo aukšto patalpas sudaro patalpos 1-1/3,04 kv. m, 1-2/3,69 kv. m, 1-3/11,17 kv. m, 1-4/11,49 kv. m, 1-5/1,74 kv. m, 1-6/6,64 kv. m, 1-7/2,65 kv. m, 1-8/12,32 kv. m, 1-9/27,06 kv. m, 1-10/2,65 kv. m, 1- 11/12,92 kv. m, 1-12/3,16 kv. m, 1-13/1,32 kv. m, 1-14/14,57 kv. m, 1-15/4,56 kv. m, 1-16/14,97 kv. m, 1-17/9,40 kv. m (bendras pirmo aukšto patalpų plotas – 114,42 kv. m), minėta, ieškovas atliko patalpos 1-9 rekonstrukciją, ją padidindamas; gyvenamojo namo palėpėje yra ieškovo lėšomis, su atsakovo sutikimu, įrengtos patalpos 1-15/4,56 kv. m, 1-16/14,97 kv. m, 1-17/9,40 kv. m. (palėpėje esančių minėtų patalpų bendras plotas – 28,93 kv. m), likusi palėpės dalis nėra įrengta ir įregistruota kaip patalpa. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad rūsio patalpomis šalys naudojasi bendrai, vienoje rūsio patalpoje yra ieškovui priklausanti krosnis, įėjimas į rūsį yra iš kiemo pusės.

Minėta, tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi neįrengta palėpės dalimi. Ar konkretus nekilnojamasis daiktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis atlikus jų kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 15 punktas; toliau – NTKĮ). Įstatyme įtvirtinta, kad jeigu bendrojo naudojimo patalpos negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto, tai ji negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu (NTKĮ 5 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Taigi darytina išvada, kad pagrindas spręsti, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančios bendrojo naudojimo patalpos gali būti naudojamos kaip savarankiškas daiktas, atsiranda nustačius, jog patalpos suformuotos ar gali būti suformuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).

Nagrinėjamu atveju, neįrengta palėpės dalis, kurios naudojimosi tvarką prašo nustatyti atsakovas, nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra galimybės nustatyti naudojimosi neįrengta palėpės dalimi tvarkos. Be to, kadangi neįrengta palėpės dalis buvo pastatyta kartu su gyvenamuoju namu, jai nebuvo suteiktas numeris ir ji nebuvo įregistruota kaip atskiros patalpos, todėl šiuo atveju neįrengta palėpės dalis laikytina neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalimi. Tokiu atveju naudojimosi neįrengta palėpės dalimi tvarka negali būti nustatyta (pvz. žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1151-924/2020). Remiantis šiais argumentais atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti bendraturčių naudojimosi neįrengta palėpės dalimi tvarką atmestinas.

Šalių pasiūlyti naudojimosi 2,8260 ha žemės sklypu tvarkų variantai iš esmės identiški ir skiriasi tik tuo, jog ieškovas siūlo atsakovui palikti naudotis 4 m pločio žemės sklypo dalį ties riba, plane pažymėta 8-9, tam, kad atsakovas turėtų privažiavimą prie jam pagal planą skirtinos naudotis žemės sklypo dalies C, nuo viešo kelio, plane pažymėto lygiagrečiai sklypo ribai, einančiai nuo taško 6 iki taško 8. Pagal atsakovo siekiamą nustatyti naudojimosi minimu žemės sklypu tvarką, toks privažiavimas nenumatytas, kaip ir nenumatytas kitas privažiavimas nuo viešo kelio iki jam skirtinos naudotis žemės sklypo dalies.

Ieškovo nuomone, jo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka šiuo metu susiklosčiusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką – ieškovas prašoma jam paskirti žemės sklypo dalimi naudojasi 24 metus, ši žemės dalis yra išdirbta ir ieškovo naudojama. Pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą į atsakovui priskirtiną žemės sklypo dalį C atsakovas turėtų visas galimybes patekti pro viešąjį kelią (atsakovo plane pažymėtas posūkio taškais 8-6), kadangi atsakovui yra paliekamas 4 m dydžio žemės sklypo plotas, besiribojantis su viešuoju keliu. Nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovo naudojimui būtų paskiriama vientisa izoliuota žemės sklypo dalis, į kurią yra užtikrinamas patekimas, tokiu būdu būtų užtikrintos ne tik ieškovo, kaip savininko teisės, tačiau būtų pasiekta socialinė taika, t. y. nebeliktų bendro naudojimo žemės ploto. Atsakovas nurodo, jog jam nereikalingas ieškovo siūlomoje tvarkoje numatytas privažiavimas prie jam skirtinos naudotis žemės sklypo dalies C, nes jis turi galimybę patekti į minėto žemės sklypo C dalį iš namų valdos. Ieškovas nurodo, nenorintis, kad atsakovas sunkiąja techniką važiuotų per šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią namų valdą, gadindamas kiemą.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Ieškovas, minėta, prašo atidalinti tarp ieškovo ir atsakovo dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: ieškovo nuosavybėn paskiriant ūkinį pastatą 7I1m, 32 kv. m. ploto, pastatą-kluoną 8I1m, 38 kv. m. ploto, pastatą-malkinę 9I1m, 15 kv. m. ploto, iš viso paskiriant jo nuosavybėn 85,00 kv. m bendro ploto ūkinių pastatų; o atsakovo nuosavybėn paskiriant tvartą 2I1p, 36 kv. m. ploto, pastatą-kluoną 3I1m, 60 kv. m. ploto, pastatą-vištidę 4I1p, 4 kv. m, ploto, malkinę 5I1m, 8 kv. m. ploto, t. y. viso priskiriant atsakovo nuosavybėm 108,00 kv. m bendro ploto ūkinių pastatų. Tuo tarpu atsakovas prašo nustatyti jo siūlomą naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką, pagal kurią prašoma paskirti ieškovui atskirai naudotis minėtais ūkiniais pastatais, žymimais 7I1m, 8I1m, 9I1m, kuriuos ieškovas prašo atidalinti iš bendrosios šalių dalinės nuosavybės paskiriant ieškovo nuosavybėn, o atsakovui paskirti atskirai naudotis ūkiniais pastatais 2I1p, 3I1m, 4I1p, 5I1m, kuriuos ieškovas prašo atidalinti iš bendrosios šalių dalinės nuosavybės paskiriant atsakovo nuosavybėn.

Ieškovas nurodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas neatitiktų jo interesų, neužtikrintų efektyvaus šio turto naudojimo. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti bendraturčių naudojimosi minėtais ūkiniais pastatais tvarką, nepateikė pasiūlymų dėl minėtų ūkinių pastatų atidalijimo, nebuvo šalių ginčo dėl to, jog neįmanoma minėto turto atidalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškovo reikalavimu dėl minėtų ūkinių pastatų atidalijimo. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys naudojasi būtent tais ūkiniais pastatais, kuriuos ieškovas prašo atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskirti kiekvienai iš šalių, atidalijami pastatai yra lygiaverčiai.