Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

dalyvaujant pareiškėjui E. V., jo atstovui advokatui K. G., atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

motyvuotume» reikalavimas, svarbu ne tik faktų išdėstymas, bet ir jų pagrindimas. Praeityje buvęs teistumas ar administracinės nuobaudos skyrimas savaime nereiškia neigiamo rezultato buvimo, tokios aplinkybės turi būti motyvuotos ir pagrįstos duomenimis, kad pareiškėjas kelia realią grėsmę sau ar kitiems. Šiuo atveju sprendimas priimtas tik nurodžius faktus, o vertinimų, kodėl pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nepateikta.

Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi aplinkybe, kad 1995-06-07 teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 225 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 800 Lt bauda. Tai reiškia, kad dabartinis galiojantis LR BK 284 straipsnis tokios veikos (BK 225 str. 1 d.) požymių nenumato, todėl jo tuometiniai veiksmai galėtų būti traktuojama tik kaip administracinis nusižengimas (ANK 481 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teistas buvo prieš 24 metus, todėl laiko požiūriu ši veika jau seniai prarado aktualumą ir pavojingumą. Be to, 2004 metais pareiškėjui tampant medžiotoju, buvo išduotas leidimas disponuoti šaunamaisiais ginklais ir jų šaudmenimis ir teistumo faktas nekėlė abejonių. Sprendime taip pat nurodyta aplinkybė, kad 2016-01-07 pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2015- 12-23, būdamas girtas, automobilyje gabeno ginklus. Dėl GŠKĮ 30 straipsnio pažeidimų buvo panaikintas leidimas laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus, tačiau per pastaruosius trejus metus teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pareiškėjas nepažeidė, tačiau į tai atsakovas neatsižvelgė.

Pažymėjo, jog pareiškėjas suvokė ankstesnių savo veiksmų beprasmiškumą, alkoholio nevartoja daugiau kaip 2 metus, yra aktyvus anoniminių alkoholikų draugijos „Šilas“ narys, kuriame dalyvauja kaip antialkoholinės kampanijos švietėjas, susitinka su turinčiais problemų asmenimis, skaito paskaitas antialkoholine tematika. Nuo UAB „Lampėdis“ įsteigimo 2005 metais yra šiuos bendrovės darbuotojas, vykdo komercijos direktoriaus pareigas, turi teisę dirbti su slapta informacija. 2004 metais tapo medžiotojų klubo „Eržvilkas“ kandidatu į medžiotojus, o nuo 2009 metų ir būrelio nariu. Į šias aplinkybes atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat neatsižvelgė. Prašė skundą tenkinti.

padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims, todėl nustatytos neigiamai pareiškėją charakterizuojančios veikos tiek dėl jų padarymo laiko, tiek dėl jų pobūdžio pagrindžia išvadą, jog pareiškėjas savo veiksmais kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kaip tai nustatyta GŠKĮ 17 straipsnyje. Be to, poreikis įsigyti ginklą medžioklei nėra gyvybiškai svarbus, tokio poreikio nepatenkinimas, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, negali sukelti ir nesukelia pareiškėjui neproporcingų pasekmių. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019-02-28 sprendimo Nr. 19-IL-20-00717-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (b. 1. 6, 36) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠK| bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).

Pagal GŠKĮ 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624- 1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. Al43-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės

aiškinimo būdais, aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (2019- 02-12 (b. 1. 22)) pateikimo Kauno miesto apylinkės teismo 1995-06-07 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 225 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 800 Lt bauda. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, tyčia iš chuliganiškų paskatų sutrikdė viešąją tvarką, rodė aiškų negerbimą visuomenės. 2016-01-07 Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovadoje pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015-12-23, būdamas neblaivus (nustatytas 2,28 prom.), automobilyje gabeno jam priklausančius šaunamuosius ginklus, paskirta 57 Eur bauda pagal LR ATPK 194 straipsnio 2 dalį (bauda sumokėta). Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos sprendimu 2016-02-09 pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Nuo 2001 metų pareiškėjas baustas administracine tvarka 6 kartus, iš jų nustatyti 3 pažeidimai yra šiurkštūs, t. y. 2001-11-02 automobilio vairavimas, esant neblaiviam (LR ATPK 126 str. 3 d.), 2008-06-13 - automobilio vairavimas, esant neblaiviam (LR ATPK 126 str. 4 d.), ir kaip jau minėta, 2015-12-23 - šaunamųjų ginklų gabenimas, esant neblaiviam (b.l. 7-8, 24-35). Minėti objektyvūs, patikimi ir neginčijami duomenys patvirtina, kad nustatyti pažeidimai neabejotinai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui.

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo yra praėję treji metai, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai, kad jis turi pastovų darbą, pajamas, teigiamai charakterizuojamas, alkoholio nevartoja daugiau kaip 2 metus, yra aktyvus anoniminių alkoholikų draugijos „Šilas“ narys, kuriame dalyvauja kaip antialkoholinės kampanijos švietėjas, skaito paskaitas antialkoholine tematika, kad nuo UAB „Lampėdis“ įsteigimo 2005 metais yra šiuos bendrovės darbuotojas, vykdo komercijos direktoriaus pareigas, turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, yra medžiotojų klubo „Eržvilkas“ narys, šiuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti atsakovo sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visą likusį gyvenimą už anksčiau padarytas klaidas, kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą ir daro išvadą, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.

Dėl pareiškėjo argumento, kad jis yra medžiotojas ir ginklas jam reikalingas medžioklei, pažymėtina, kad teisė medžioti gali būti realizuojama ir kitais įstatymo leistinais būdais bei įrankiais. Teisėjų kolegijos nuomone, poreikis įsigyti ginklą medžioklei nėra gyvybiškai svarbus, tokio poreikio nepatenkinimas, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, negali sukelti ir nesukelia pareiškėjui neproporcingų pasekmių. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Valstybės saugumo departamentas 2017-03-30 jam suteikė teisę dirbti su įslaptinta informacija (b. 1. 43), todėl jis niekaip negali kelti grėsmės visuomenės saugumui. Teismas pabrėžia, jog teisiniai santykiai, reglamentuoti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, niekaip nėra susiję su pareiškėjo teise turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagal GŠKĮ normas.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GŠKĮ 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia, kaip nurodo pareiškėjas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo bei įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus išdavimo pareiškėjui - nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų