Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

5Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-00717-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus išdavimo pareiškėjui.

7Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi, įvertinęs jo padarytus administracinius nusižengimus bei jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, atsakovas padarė išvadą, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir GŠKĮ) įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas vadovavosi pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, kurie yra visiškai praradę aktualumą laiko aspektu, nenurodydamas nei vienos esamos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, jog jis galėtų kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

9Pareiškėjas pažymėjo, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 straipsnio reikalavimų, Sprendimas priimtas tik nurodžius faktus, o vertinimų, kodėl pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nepateikta. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi aplinkybe, kad 1995 m. birželio 7 d. teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 800 Lt bauda. Galiojantis BK 284 straipsnis tokios veikos (BK 225 str. 1 d.) požymių nenumato, todėl jo tuometiniai veiksmai galėtų būti traktuojama tik kaip administracinis nusižengimas. Sprendime taip pat nurodyta aplinkybė, kad 2016 m. sausio 7 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2015 m. gruodžio 23 d., būdamas girtas, automobilyje gabeno ginklus. Dėl GŠKĮ 30 straipsnio pažeidimų buvo panaikintas leidimas laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus, tačiau per pastaruosius trejus metus teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pareiškėjas nepažeidė, tačiau į tai atsakovas neatsižvelgė. Pažymėjo, jog pareiškėjas suvokė ankstesnių savo veiksmų beprasmiškumą, alkoholio nevartoja daugiau kaip 2 metus, yra aktyvus anoniminių alkoholikų draugijos „Šilas“ narys, kuriame dalyvauja kaip antialkoholinės kampanijos švietėjas, susitinka su turinčiais problemų asmenimis, skaito paskaitas antialkoholine tematika. Nuo UAB „Lampėdis“ įsteigimo 2005 metais yra šiuos bendrovės darbuotojas, vykdo komercijos direktoriaus pareigas, turi teisę dirbti su slapta informacija. 2004 metais tapo medžiotojų klubo „Eržvilkas“ kandidatu į medžiotojus, o nuo 2009 metų ir būrelio nariu. Į šias aplinkybes atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, taip pat neatsižvelgė.

11Atsakovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

13Atsakovas nurodė, kad pagal GŠKĮ asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pažymėjo, jog ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo gabenimas automobilyje, esant neblaiviam, automobilio vairavimas bei chuliganiški veiksmai, esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims, todėl nustatytos neigiamai pareiškėją charakterizuojančios veikos tiek dėl jų padarymo laiko, tiek dėl jų pobūdžio pagrindžia išvadą, jog pareiškėjas savo veiksmais kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kaip tai nustatyta GŠKĮ 17 straipsnyje. Be to, poreikis įsigyti ginklą medžioklei nėra gyvybiškai svarbus, tokio poreikio nepatenkinimas, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, negali sukelti ir nesukelia pareiškėjui neproporcingų pasekmių.

16Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė.

18Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aprašęs bylos faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sprendė, kad ginčijamas Sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia, kaip nurodo pareiškėjas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog Sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo Sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto Sprendimo bei įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus išdavimo pareiškėjui nėra pagrindo.

21Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

23Pareiškėjas teigia, kad nėra pagrindo jam taikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, jo padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą. Tačiau nei atsakovas, nei teismas neanalizavo jo teigiamų biografijos faktų. Be to, jo nepriekaištingą reputaciją patvirtina Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išduotas leidimas, suteikiantis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

25Pareiškėjas pažymi, kad jo padaryti teisės pažeidimai nebeaktualūs, nes yra praėję 24 metai nuo teistumo. Teigia, kad savo klaidas suprato, dirba atsakingą darbą, jokių problemų aplinkiniams nekelia, tačiau atsakovas savo Sprendimo nemotyvavo, o teismas skundžiamame sprendime taip pat nemotyvavo ir neanalizavo nurodytų aplinkybių bei neatsižvelgė į pareiškėjo teigiamą charakteristiką.

27Atsakovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

29Atsakovas teigia, kad vertinant apelianto padarytus teisės pažeidimus, atsižvelgiama į jo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą ir į tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksnių atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo. Akcentuoja, kad apeliantas prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikė 2019 m. vasario 12 d., kai dar 2016 m. sausio 7 d. buvo baustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 23 d., būdamas neblaivus, automobilyje gabeno jam priklausančius šaunamuosius ginklus. Be to, apeliantas 1995 m. birželio 7 d. teistas už tai, kad, būdamas neblaivus, tyčia iš chuliganiškų paskatų sutrikdė viešąją tvarką, rodė aiškų visuomenės negerbimą, 2001 m. ir 2011 m. baustas už automobilio vairavimą, kai buvo neblaivus, 2002 m., 2004 m., 2008 m. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi vertintini apelianto pasisakymai, jog jo padaryti teisės pažeidimai nebeaktualūs, kadangi paskutinis šiurkštus teisės pažeidimas padarytas vos keleri metai iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus policijai pateikimo dienos.

31Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į apelianto padarytų teisės pažeidimų pobūdį (įvykdyta nusikalstama veika, susijusi su viešosios tvarkos pažeidimu, automobilio vairavimas, esant neblaiviam, šaunamųjų ginklų gabenimas, esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims), darytina pagrįsta išvada, kad E. V. savo veiksmais kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Mano, kad minėti duomenys nesudaro pagrindo nukrypti nuo GŠKĮ įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų. Pabrėžia, jog teisiniai santykiai, reglamentuoti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, niekaip nėra susiję su apelianto teise turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagal GŠKĮ normas. Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.

33Pareiškėjas E. V. 2020 m. liepos 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo. Pareiškėjas nurodė, atsisako nuo apeliacinio skundo ir prašo administracinės bylos nenagrinėti.

37Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalyje apeliacinį skundą padavusiam asmeniui yra suteikta teisė atsisakyti apeliacinio skundo iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

39Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 136 straipsnio 3 dalį, apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

41Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėjui yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės – atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, t. y. apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės, apeliacinio proceso nutraukimas šiuo atveju kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, daro išvadą, kad pareiškėjo pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutrauktinas (ABTĮ 136 str. 2 d.).

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

43Priimti pareiškėjo E. V. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

44Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

45Nutartis neskundžiama.