Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-767-544/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
2S-767-544/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
V. D., A. D.
Atsakovas
R. J. D.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-767-544/2019

teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04226-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. D. ir A. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9320-940/2019 pagal ieškovų V. D. ir A. D. ieškinį atsakovui R. J. D. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. D. ir A. D. prašė pripažinti, kad žemės sklypas su statiniais, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo vardu, yra bendroji ieškovų ir atsakovo R. J. D. dalinė nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovams nustatė terminą iki 2019 m. spalio 18 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus: aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą; nurodyti, kokiomis bendraturčių dalimis prašoma nustatyti bendrąją dalinę nuosavybę; įkainoti ieškinį; proporcingai ieškinio sumai sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti apmokėjimą patvirtinančius duomenis; į bylos nagrinėjimą įtraukti visus asmenis, turinčius teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (šiuo atveju – atsakovo sutuoktinę).

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2019 m. spalio 17 d. gautas ieškovų prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovų ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiems asmenims. Grąžino ieškovui V. D. 100 Eur žyminį mokestį. Išaiškino, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio bendra tvarka teisme pateikti naują, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus, ieškinį.

5. Teismas konstatavo, jog per teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti ieškovai pateikė prašymą atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino. Nurodė, kad ieškovams buvo nustatytas pakankamas terminas trūkumams pašalinti. Be to, ir suėjus terminui, praėjo pakankamas terminas iki nutarties priėmimo. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovai trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovai V. D. ir A. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutartį, kuri prieštarauja procesinėms ir materialinėms teisės normoms b , ir išspręsti klausimą iš esmės.

7. Nurodo, kad pateikė teismui dokumentus apie savo turtinę padėtį ir prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teismas į šį prašymą niekaip nesureagavo ir dėl jo nepasisakė.

8. Mano, jog kiti skundžiamoje nutartyje ir 2019 m. spalio 7 d. nutartyje keliami klausimai galėjo būti išspręsti parengiamajame teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims, pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

12. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartyje, nustatydamas terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti, kokiomis bendraturčių dalimis prašoma nustatyti bendrąją dalinę nuosavybę, įkainoti ieškinį ir proporcingai ieškinio sumai sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei pateikti apmokėjimą patvirtinančius duomenis), apeliantams aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas), kadangi tai yra esminiai ieškinio turinio elementai, itin reikšmingi dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu pakankamai aiškiai suformuluotas reikalavimas ir to reikalavimo faktinis pagrindas. Per terminą trūkumams pašalinti ieškovų teismui pateiktas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nereiškė tinkamo 2019 m. spalio 12 d. teismo nutarties dėl trūkumų pašalinimo įvykdymo ir neatleido jų nuo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką būtent ieškinio pareiškime, o ne jį išdėstyti žodžiu pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje. Ieškovams neištaisius ieškinio trūkumų dėl ieškinio įkainojimo ir dėl prašomų nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalių nurodymo, sekė logiška seka, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovų atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi taip ir liko neaišku, nuo kokios ieškinio sumos skaičiuoti mokėtiną žyminį mokestį už ieškinį ir nuo kokios jo dalies mokėjimo ieškovai galėtų būti atleisti. Kaip matyti, teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, jog ieškovai teismo nustatyto termino ribose pateikė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau 2019 m. spalio 7 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai pašalinti nebuvo, nors ieškovams buvo išaiškinta, kad ieškinio reikalavimas yra suformuluotas ydingai. Taigi, apeliantai yra neteisūs, teigdami, jog teismas į prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nesureagavo.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai teigia, kad ne su ieškinio kaina ir ne su žyminio mokesčio mokėjimu susijusius teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus buvo galima pašalinti parengiamajame teismo posėdyje. Pirmiausia, ne dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas po atsiliepimų gavimo nusprendžia ar rengtis bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje, ar paruošiamųjų dokumentų būdu, ar papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi (CPK 225 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Jeigu ir būtų nuspręsta bylos nagrinėjimui rengtis parengiamajame teismo posėdyje, tai jis rengiamas po atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų į ieškinį gavimo, o šie asmenys pateikti tinkamą atsiliepimą gali tik tada, kai gauna ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus atitinkantį ieškinį ir jo priedus. CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tik klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Taigi tik tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tik tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu.

14. Nagrinėjamu atveju jau iš ieškinio ir jame pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad pagrindiniai ieškinio elementai, t. y. jo pagrindas ir dalykas, suformuluoti ydingai, yra visiškai neaiškios ieškinio ribos ir nustatinėtinos faktinės aplinkybės, todėl į tokio turinio ieškinį negalės atsikirsti atsakovai ir tretieji asmenys, o teismui nebus įmanoma nustatyti bylos nagrinėjimo ribų. Būtent, ieškinio pagrindas (nurodoma, kad persikėlė gyventi į atsakovui nuosavybės teise priklausantį namą, jį pagerino, todėl turtinius santykius traktuoja kaip jungtinę veiklą) skiriasi nuo ieškinio dalyko (prašo pripažinti žemės sklypą su statiniais bendrąja daline nuosavybe). Visiškai nenurodytos faktinės aplinkybės, ieškovų vertinimu patvirtinančios jų ir atsakovo bendrąją dalinę nuosavybės teisę į žemės sklypą, nes pagal bylos duomenis atsakovas sklypą pirko pagal pirkimo pardavimo sutartį. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, VĮ Registro centro duomenimis, žemės sklypas, kurį ieškovai prašo pripažinti jų ir atsakovo bendrąją daline nuosavybe, yra atsakovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau ieškovai ieškinyje dalyvaujančiu byloje asmeniu atsakovo sutuoktinės nenurodė, nors tokią pareigą jiems numatė CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnis.

15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ieškinį laikyti nepaduotu turinį, išanalizavęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei jomis grindžiamus reikalavimus, konstatuoja, kad tokio pobūdžio ieškinio turinio trūkumų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, tinkamas neįvykdymas suteikė teismui teisėtą ir pagrįstą pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantams (ieškovams) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovams nustatytu terminu nepašalinus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, procesinių teisės normų nepažeidė, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė