- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- 1-77-1139/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28352-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- R. V., V. P.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šiuo metu atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų departamento Šiaulių kalėjime, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikintas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę;
3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartimi subendrintos 2021 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu skirtos bausmės - galutinė bausmė paskirta 4 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo;
4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi subendrintos 2022 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi paskirta subendrinta bausmė, kuria subendrintos bausmės 2021 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu ir 2021 m. kovo 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, su bausme paskirta 2022 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 5 mėnesiai 9 dienos laisvės atėmimo;
5) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį bei BK 178 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. M. L. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2022 m. liepos 28 d., apie 18 valandų 30 minučių, Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, viešoje vietoje, be jokios priežasties, savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dešinės rankos kumščiu, tyčia suduodamas ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam R. V. į veidą ir taip dėl chuliganiškų paskatų padarydamas jam kairiojo skruostikaulio ir kairiojo viršutinio žandikaulio lūžius, kairiojo skruosto poodines kraujosruvas, kas nukentėjusiajam R. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.
2. Be to, M. L. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, o būtent: 2022 m. liepos 30 d., laikotarpiu nuo 16.00 valandos iki 23.00 valandos, Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), išdaužus buto kambario lango stiklą ir per jį įlipdamas, įsibrovė į nukentėjusiojo V. P. gyvenamąsias patalpas ir iš virtuvėje esančio šaldytuvo pagrobė mėsos gaminių: 2 kg mėsos, kurios vertė 4,60 Eur, 2 kg dešrelių, kurių vertė 4,60 Eur, 1 kg vištienos ketvirčių, kurių vertė 1,75 Eur, bei 4 vnt. cigarečių pakelių, kurių bendra vertė 9,20 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą - V. P. priklausantį 20,15 eurų vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. L. nurodė, kad kaltę pripažįsta dėl abiejų nusikalstamų veikų, tačiau dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje parodė, kad aš grįždamas iš darbo (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, sutiko R. V., kuris pradėjo priekaištauti dėl kažkokių raktų dingimo. Jis turėjau tašę, kurioje buvo termosas, nesusilaikęs jam su juo trenkė. Kad jam yra sulaužytas žandikaulis, tai nukentėjusiajam tai padarė kitas asmuo, būdamas pas jį namie, o ne jis prie parduotuvės. Jis trenkė į kairės pusės šoną – šonkaulių sritį, daugiau jokių smūgių nesudavė. Prie parduotuvės žmonių nebuvo. Kai jam sudavė, apsisuko ir nuėjo link savo namų. Tuo metu buvo blaivus. Ginčas įvyko dėl kažkokių raktų vagystės. Dėl sulaužyto žandikaulio – tai padarė jo brolis iki jų susitikimo prie parduotuvės. Sutinka, kad trenkė, bet nesutinka, kad pataikė į žandikaulį. Po to, parodė, kad sudavė nukentėjusiajam į veidą, tiksliai negali pasakyti į kurią vietą sudavė. Nežino, kodėl nurodė kitokias aplinkybes. Dabar gerai viską pagalvojo ir pripažįsta. Kad sudavė R. V. smūgius. Tuo metu tikrai buvo blaivus, nes tuo metu parėjo iš darbo. Kai sudavė smūgius, R. V. nuėjo link parduotuvės, i jis nuėjo link namų. Matė, kad R. V. bėga kraujas, bet nuėjo.
3.1. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje parodė, kad nurodė, kad su V. P., jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, jis kažkur išėjo, o jis viską susirinko iš šaldytuvo ir išėjo namo. Paskui tą pačią dieną išdaužė langą. Nežino, kodėl išdaužė langą – alkoholis „susuko“. Iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), ėjo pas V., adresu (duomenys neskelbtini). Išdaužė langą, kad galvotų, jog ne jis viską išnešė, o kažkas įlipo per langą. Jam už viską sumokėjo, tik liko įdėti langą. Kai išdaužė langą, jo namuose nebuvo, nes buvo kažkur išėjęs.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo
4. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, patvirtinama iš dalies paties kaltinamojo parodymais ir kitais bylos duomenimis:
4.1. 2022 m. liepos 28 d. 19.13 val. registruotas ROIK pranešimas Nr. 0122000445759 apie tai, kad apie 18.30 val. prie PC sumuštas R. Z., smurtautojas M. L., kuris pasišalino. Užpuola ne pirmą kartą. GMP atsisakė. 22.37 val. iš Mažeikių ligoninės gautas pranešimas, kad dėl kairio žandikaulio lūžimo be poslinkio 21.48 val. kreipėsi R. V., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39-44).
4.2. 2022 m. liepos 28 d. gautas R. V. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. liepos 28 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas pažįstamo asmens M. L.. Taip pat parodė, kad 2022 m. liepos 28 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje buvo sumuštas pažįstamo M. L., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Išėjus iš parduotuvės prie jo pribėgo M. L., kuris nieko nesakęs pradėjo jį mušti į veido sritį dešinės rankos kumščiu, sudavė ne daugiau penkių smūgių į veido sritį. Pradėjo bėgti kraujas, sumuštos vietos skaudėjo. Skausmą vertina 8 balais. Po to M. L. nubėgo link kaimo bendrabučio, tuo metu prie jo priėjo pardavėja B., kuri padėjo nusivalyti kruviną veidą (1 t., b. l. 1-4).
4.3. 2022 m. liepos 28 d. 20.20 val. alkoholio kiekio matuokliu R. V. nustatytas 0.00 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 66).
4.4. 2022 m. liepos 28 d. asmens apžiūros metu apžiūrėtas R. V., apžiūrint veidą matomas paraudęs kairės akies vokas, po akimi ryškėjanti kraujosrūva, kairysis skruostas patinęs, ant dešinio skruosto ties lūpomis matoma rausvos spalvos dėmės panašios į kraują, tokios pat dėmės matomos po nosimi, ties ūsais (1 t., b. l. 85-90).
4.5. 2022 m. rugpjūčio 4 d. gauta specialisto išvada Nr. G 1114/2022 (04), kad R. V. padaryti sužalojimai: kairiojo skruostikaulio ir kairiojo viršutinio žandikaulio lūžiai, kairiojo skruosto poodinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus kairę veido pusę tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. R. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 146).
4.6. 2022 m. liepos 28 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie pastato su iškaba „Parduotuvė“ (1 t., b. l. 45-50).
4.7. Nukentėjusysis R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad liepos 28 d. ėjo į parduotuvę, nespėjo įeiti į parduotuvę ir jį pridaužė – išlaužė žandikaulį, sumušė L. Trenkė su ranka – turbūt kumščiu. Sudavė į kairės pusės žandikaulį ir šonkaulius. Iš viso smūgiavo 5-6 kartus. Nežino, kodėl jam sudavė, jokio konflikto nebuvo. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini). Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir įbėgo į parduotuvę. R. B. matė. M. L. po įvykio neatėjo, neatsiprašė, susitikę nebuvo. M. L. buvo vienas. Nežino, kodėl sudavė, nieko nesakė. Civilinio ieškinio nėra pareiškęs. Jam atleis, nepyksta.
4.8. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvyko į parduotuvę, koridoriuje išgirdo kažkokį garsą, pradarė duris ir parduotuvės koridoriuje – prieangyje pamatė kruviną R. V.. Klausė, kas jam nutiko, bet nieko nesakė. Jam suteikė pirmąją pagalbą, atnešė popierinį rankšluostį. Kai jis nesakė, kas jam nutiko, išėjo į lauką ir pamatė nueinančius M. L. ir jo brolį. Tikrai nematė, ar jie mušė R. V. R. buvo keistai susilenkęs, tikrai nebuvo išgėręs. R. nieko nesakė, kai nusivalė kraują, parduotuvėje apsipirko ir išėjo. M. su broliu tiesiog ėjo, nieko nesakė. Kaime pašaliniai žmonės kalbėjo, kad M. L. sumušė R.
5. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
6. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – prie parduotuvės, esančios Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), kur bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys. Fizinio smurto vartojimas viešoje vietoje, neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės, taip elgdamasis asmuo pastato save prieš visuotinai priimtas moralės ir dorovės normas. Taigi, kaltinamasis mušdamas nukentėjusįjį tokiu savo įžūliu elgesiu šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, prieš kitus asmenis demonstravo jėgą, kas vertinama kaip nepagarba aplinkiniams ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymas.
7. Byloje taip pat įrodyta, kad M. L. be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, tyčia, iš chuliganiškų paskatų sudavė smūgius nukentėjusiajam ir taip jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina ekspertizės išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto, nukentėjusiojo asmens apžiūra, paties nukentėjusiojo parodymai bei liudytojos, mačiusios nukentėjusįjį iš karto po įvykio parodymai, ir paties kaltinamojo vėliau nurodytos aplinkybės, kuris neginčijo fakto, kad buvo su nukentėjusiuoju susitikę prie parduotuvės ir kad sudavė smūgius, tik negalėjo nurodyti į kurią veido vietą sudavė. Pripažino, kad penkis kartus trenkė R. V.. Taip pat nurodė, kad kilo ginčas dėl kažkokių raktų vagystės., kad jis jam trenkė dėl senų priežasčių. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai be jokios aiškios priežasties, pretekstu suduoti smūgius panaudojo mažareikšmę dingstį, o tai tik patvirtina, kad veika padaryta iš chuliganiškų paskatų.
8. Visi šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam R. V. tyčia suduodamas ne mažiau penkių smūgių į veidą dėl chuliganiškų paskatų padarė jam kairiojo skruostikaulio ir kairiojo viršutinio žandikaulio lūžius, kairiojo skruosto poodines kraujosruvas.
9. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus ir laikytini M. L. kaltės įrodymais.
10. Apibendrinant konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad M. L. 2022 m. liepos 28 d., apie 18 valandų 30 minučių, Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, viešoje vietoje, be jokios priežasties, savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dešinės rankos kumščiu, tyčia suduodamas ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam R. V. į veidą ir taip dėl chuliganiškų paskatų padarydamas jam kairiojo skruostikaulio ir kairiojo viršutinio žandikaulio lūžius, kairiojo skruosto poodines kraujosruvas, kas nukentėjusiajam R. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo
11. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama iš dalies paties kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, bet ir kitais bylos duomenimis:
11.1. 2022 m. liepos 31 d. gautas V. P. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodo, kad laikotarpyje nuo 2022 m. liepos 30 d. 16.00 val. iki 2022 m. liepos 30 d. 23.00 val. Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), išdaužus dviejų sluoksnių stiklo paketą patekta į jo butą ir pagrobta mėsos gaminių už 100 Eur, dėl išdaužto stiklo padaryta 50 Eur žala. Įtaria, kad tai galėjo padaryti M. L. (1 t., b. l. 11-13).
11.2. 2022 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Virtuvėje yra šaldytuvas pavadinimu „Standart“. Ant minėto šaldytuvo, ties šaldymo kameros durelėmis matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės (kraujas išimtas padarius nuoplovą). Atidarius šaldytuvo šaldymo kamerą, jos viduje jokių daiktų nėra. Vykdant tolimesnę įvykio vietos apžiūrą, iš koridoriaus kambario einant tiesiai matomas pastatytas karutis, o pasukus į kairiąją pusę matomos medinės baltos spalvos durys, kurios veda į kambarį. Užėjus į minėtą kambarį, priešais kambario duris, matomas langas, sudarytas iš trijų dalių, kurio vidurinės dalies stiklas dviejų sluoksnių yra išdaužtas, o stiklo šukės pasklidusios ant grindų. Apžiūrint išdaužtą langą iš lauko pusės, ties langu, ant žolės, matomos pasklidusios išdaužto lango stiklo šukės. Ant vienos stiklo šukės pastebėtos dvi raudonos spalvos galimai kraujo skysčio dėmės. Apžiūros metu paimta: kraujo nuoplova ir stiklo šukė (1 t., b. l. 51-65).
11.3. 2022 m. spalio 20 d. daiktai: kraujo nuoplova ir stiklo šukė perduota saugoti pagal kvitą Nr. 0005817 (2 t., b. l. 1-2).
11.4. 2022 m. rugsėjo 21 d. objektų apžiūros metu apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš pareigūnų kūno kamerų, Body kameros TLS_604562 ir TLS_61773A vaizdo įrašai, kurių pavadinimuose nurodyta įvykio data, laikas: 1. 2022_0731_114815_001, kamera TLS_604562, įrašo trukmė 5:02 minutės. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka vyras (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai pareiškėjas V. P.). Pareigūnams parodomos, kur buvo išdaužtas buto lango stiklas. V. P. teigia, kad grįžęs iš šventės į namus rado apgadintą buto durų spyną, kurią jis pakeitė iki atvykstant policijos pareigūnams. 2. 2022_0731_114855_001, kamera TLS_61773A, įrašo trukmė 5:30 minutės. Apžiūrėjus vaizdo įrašą, jame analogiškas vaizdo įrašas kaip ir vaizdo įraše 2022_0731_114815_001. 3. 2022_0731_115315_002, kamera TLS_604562, įrašo trukmė 4:54 minutės. Vaizdo įrašas yra įrašo 2022_0731_114815_001 tęsinys. Vaizdo įraše matyti, buto vidus, policijos pareigūnė su V. P. bendrauja buto virtuvėje. Paklausus, kiek dingo iš šaldytuvo mėsos, nurodyti negali, mėsa buvo šaldyta. Policijos pareigūnei atidarius šaldytuvo šaldiklį matyti, kad jame yra mėsos. V. P. nurodo, kad šaldiklis buvo pilnas, be to iš ryto jam mėsą grąžino, palikdamas prie durų, kaip atnešė nematė. Ant šaldytuvo pastebima kraujo dėmė, V. P. nurodo „anuo“. Teigia, kad dingo visos jo banko kortelės. Aiškinantis nustatyta, kad V. P. banko kortelę užblokavo. V. P. alkotesteriu nustatinėjimas girtumas. 4. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_0731_115356_002, kurio trukmė 5 minutės. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnė atidaro šaldiklį. Aiškinantis įvykio aplinkybes V. P. nurodo, kad ryte jam mėsą grąžino, kaip atnešė nematė. Be to, nurodo, kad dingo „Swedbanko“ mokėjimo kortelė, kurioje buvo 4000 eurų suma, paskui ima kalbėti apie vienkartinę kortelę, kurioje buvo 500 eurų suma, bet korteles užblokavo. V. P. turi pretenzijų, kad įsibrovė į jo namus. Paklaustas, ar vartojo šiandien alkoholį, atsako, kad vartojo. Alkotesteriu V. P. nustatomas 2,12 promilių girtumas. 5. Atidaromas vaizdo įrašas 2022_0731_115855_003, kurio trukmė 1.18 minutės. Vaizdo įrašas yra įrašo 2022_0731_115356_002 tęsinys. Jame matyti, kad policijos pareigūnė toliau bendrauja su pareiškėju. V. P. nurodo, kad mėsą jam grąžino ne visą ir jam padarytą turtinę žalą vertino 100 eurų suma, svarbiausia langas (1 t., b. l. 156-158).
11.5. Nukentėjusysis V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo išėjęs, parėjo, pradarė duris ir pamatė, kad nebėra lango, o ant šaldytuvo kraujas, pamatė, kad nebėra maisto. Vasarą buvo išdaužęs langą. (duomenys neskelbtini) buvo sąskrydis, pasėdėjo pas draugus, išgėrė, prieš rytą parėjo ir buvo išdaužtas kambario langas. Kai parėjau iš sąskrydžio, jau buvo vėlu. Ryte įėjo į kambarį ir pamatė, kad nėra lango. Kaimynė sakė, kad tas išdaužė. Šaldytuvas buvo kruvinas, kai pradarė, pamatė, kad nebėra maisto. Šaldytuve buvo vištienos kulšelių, lašinių. Jis visada išdaužia tą patį kambario langą. Būdavo, kad M. L. ateidavo į svečius, nieko nedarydavo. Kai parėjo iš sąskrydžio, kaimynė, kuri gyvena antrame aukšte, ryte sakė, kad per balkoną matė M. Kai iš šaldytuvo išnešė maistą, tai padarė jis, nes daugiau niekas neina. Be maisto produktų, daugiau niekas nedingo, rūbų neima. Buvo keli pakeliai cigarečių, tai tas susirinko.
11.6. Liudytoja I. S. posėdžio metu parodė, kad M. labai dažnai ateidavo pas V. Pirmiausia išgirdo durų spardymą. Nežino, kaip ten daužė, bet tą dieną bandė įeiti. Buvo vasara. Langai yra po ja, pamatė, kad už lango buvo M. ir išgirdo stiklo dužimą. Tuo momentu buvo savo namuose, sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo pro langą. Pamatė, kad prie lango stovi M., o paskui išgirdo stiklo dūžį. Kai po stiklo dužimo išėjo į laiptinę, laiptinėje buvo tokios kaip plytos. Tuo metu V. namuose nebuvo. Girdėjo, kad išdaužė langą. Po dūžio išėjo į laiptinę, nusileido, pasižvalgė, bet nieko nematė ir grįžo namo. Kai policija atvažiavo, pasakė, ką matė. Pažvelgė pro langą ir pamatė, kad vaikštinėja M., o 5 minučių laikotarpyje išgirdo dūžį. Tuo metu buvo jau beveik tamsu. Jis buvo su tokiu treningu. Atpažino, nes jį tą dieną matė taip apsirengusį. Jai nekilo abejonių, koks tai asmuo.
12. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį be kita ko atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Taigi BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už svetimo turto pagrobimą, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams. Vienas jų – svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, Teismų praktikoje įsibrovimas yra apibrėžiamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, nesvarbu, kokiu būdu asmuo į ją pateko, esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo. Įsibrovimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai asmuo prasmunka pro atviras duris ar langą, perlipa tvorą ir panašiai. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, Nr. 2K-153/2007, Nr. 2K-403/2009, Nr. 2K-536/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis įsibrovė į nukentėjusiojo V. P. butą išdauždamas vieną buto langą ir per jį patekdamas į vidų. Kaltinamasi neginčijo, kadi š nukentėjusiojo buto paėmėm kaltinime nurodytus daiktus, taip pat patvirtino, kad dalį daiktų grąžino. Tačiau iš pradžių kaltinamasis teigė, kad jis į butą pas nukentėjusįjį pateko nukentėjusiojo sutikimu, t. y. kad jie kartu pas nukentėjusįjį vartojo alkoholį, o po to nukentėjusysis išėjo į kaimo šventę, o jis, pabudę ir radęs užrakintas duris, išėjo iš buto išdaužęs langą. Tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma ir teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, be to, vėliau kaltinamojo pozicija keitėsi, pripažino padaręs veiką. Nukentėjusiojo V. P. parodymai buvo nuoseklūs, kuris teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jis neįleido kaltinamojo į savo butą. Teisme apklaustos liudytojos I. S. parodymai taip pat patvirtina, kad ji matė M. L. vaikštinėjantį, o tik po 5 min. išgirdo stiklo dūžį. Tai tik patvirtina, kad M. L. lango stiklą išdaužė iš lauko pusės, o ne būdamas viduje, kaip iš pradžių tvirtino teismo posėdžio metu.
14. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai, patvirtinantys šios veikos padarymo aplinkybes, būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus ir laikytini M. L. kaltės įrodymais.
15. Apibendrinant konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad M. L. 2022 m. liepos 30 d., laikotarpiu nuo 16.00 valandos iki 23.00 valandos, Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), išdaužus buto kambario lango stiklą ir per jį įlipdamas, įsibrovė į nukentėjusiojo V. P. gyvenamąsias patalpas ir iš virtuvėje esančio šaldytuvo pagrobė mėsos gaminių: 2 kg mėsos, kurios vertė 4,60 Eur, 2 kg dešrelių, kurių vertė 4,60 Eur, 1 kg vištienos ketvirčių, kurių vertė 1,75 Eur, bei 4 vnt. cigarečių pakelių, kurių bendra vertė 9,20 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą - V. P. priklausantį 20,15 eurų vertės turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
16. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tuo tarpu už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
17. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
18. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir du apysunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip veikti, nusikalstamos veikos yra baigtos.
19. Kaltinamajame akte yra nurodyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikaltimas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo posėdžiu metu prokuroras neprašė šios aplinkybės pripažinti kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančio aplinkybės. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo neblaivumą darant abi nusikalstamas veikas. Nors pats nuteistasis tvirtino, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos nuolat vartojo alkoholį ir kai kurių aplinkybių nepamena dėl alkoholio vartojimo, tačiau apklausiamas antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tokias aplinkybes nurodė dėl to, kad buvo pasimetęs, buvo sulaikytas kitame ikiteisminiame tyrime. Be to, teismo posėdžio metu dėl nukentėjusiojo R. V. sužalojimo nurodė, kad jis tuo metu tikrai buvo blaivus. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis darydamas abi veikas buvo neblaivus ir kad tai tikrai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl nėra pagrindo konstatuoti šią kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
20. Tačiau kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nustatyta, kad kaltinamasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas), BK 140 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas), bausmė pagal šį nuosprendį pradėta vykdyti 2021 m. birželio 28 d., iš įkalinimo įstaigos paleistas 2022 m. liepos 22 d., nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarė 2022 m. liepos 28 d. ir 30 d., t. y. tik paliesta iš įkalinimo įstaigos (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) pp.).
20.1. Teismas pažymi, kad nors kaltinamajame akte nėra nurodyta ši kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti. Galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį. Taigi kaltinamajame akte sunkinančių aplinkybių nenurodymas, nėra kliūtis jas remiantis bylos medžiaga, pripažinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2K-304-648/2019). Be to, prokurorė baigiamosios kalbos metu nurodė šias kaltinamojo dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir prašė jas pripažinti
21. Kaltinamajame akte nurodoma ir prokuroras prašė pripažinti, kad M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs abi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismo vertinimo, šiuo atveju nėra pagrindo abiem atvejais pripažinti šią kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo parodymai keitėsi, iš pradžių dėl smurto prieš R. V. teigė, kad nepamena visų aplinkybių, kad galėjo smurtauti prieš R. V. (2022-10-18 parodymai), tačiau apklausiamas 2022-12-05 jau kaltę pripažino iš dalies ir neigė sudavęs R. V. į veidą, tvirtino, kad jis tik su taše sudavė į šonkaulius, kad daugiau jokių smūgių nesudavė, taip pat tvirtino, kad prieš tai pripažino kaltę nurodydamas, kad nieko neprisimena dėl to, kad buvo pasimetęs, buvo sulaikytas kitame ikiteisminiame tyrime. Teismo posėdžio metu kaltinamasis iš pradžių taip pat neigė sudavęs R. V. į veidą ir tokiu būdu padaręs jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vėliau teisiamajame posėdyje kaltinamasis jau sutiko su kaltinimu, kad jis viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, dešinės rankos kumščiu, tyčia sudavė ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam R. V. į veidą, tik negalėjo pasakyti į kurią vietą sudavė, tačiau nurodė, kad teisinga yra taip, kaip yra surašyta kaltinime. Sutiko ir pripažino kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
22. Dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, taip pat kaltinamasis savo poziciją keitė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltę pripažino, nurodė, kad kai atėjo į dėdės namus, jo ten nebuvo, prisiminė, kad su rankos kumščiu išdaužė lango stiklą, kitų aplinkybių nurodė nepamena dėl girtumo. Vėlesnės apklausos metu taip pat nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau jau tvirtino, kad jis kartu su dėde pas jį bute vartojo alkoholį, užmigo ir kai atsibudo, norėjo išeiti, pamatė, kad durys užrakintos. Taigi tvirtino, kad jis langą išdaužė tik norėdamas išeiti iš buto ir kad į jį pateko kartu su dėde. Teismo posėdžio metu kaltinamasis taip pat teigė, kad kaltę pripažįsta, tačiau jo nurodytos aplinkybės visiškai skyrėsi nuo kaltinime nurodytų. Teisme taip pat tvirtino, kad jis į butą pateko kartu su dėde, kad kartu su juo vartojo alkoholį, kad po to užmigo, ir kai norėjo išeiti, buvo užrakintos buto durys, todėl išdaužė lango stiklą., kad galėtų išeiti. Taigi neigė įsibrovimo į butą faktą.
23. Esant tokioms aplinkybėms, kai kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo metu dėl prisipažinimo pateikė skirtingas versijas ir nepateikė tikslių parodymų, nėra pagrindo jo prisipažinimą padarius veikas vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl abiejų veikų padarymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje būtent dėl kaltinamojo kintančios pozicijos dėl jam pareikštų kaltinimų, nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad galima atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimą ir kaltinamasis su tuo sutiko. Be to, dėl tokių kaltinamojo veiksmų nėra pagrindo teigti, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas.
24. Kaltinamasis ne kartą teistas, paskirtos paskutinės bausmės neatlikęs. Baustas administracine tvarka, baustumas neišnykęs (paskirtos baudos nesumokėtos), nedirbantis, psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra. Kaltinamajam yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalie 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam tikslinga skirti jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, kitokios rūšies bausmės netikslingos, nebūtų efektyvios, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, nes kaltinamajam prieš tai taikytos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas) įtakos nepadarė. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę (paleistas iš įkalinimo įstaigos 2022-07-22, nusikalstamas veikas padarė 2022-728 ir 2022-07-30). Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės paskirtis ir tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus būtent laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos trukmę artimą straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir neprieštaraus BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimams.
25. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (nuosprendžio 23 punktas), tai, kad M. L. jau kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas (2021 m. kovo 15 d. nuosprendis), tačiau jis buvo panaikintas ir M. L. pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė iš karto tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos, į tai, kad šiuo metu M. L. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, neįžvelgia pagrindo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo elgesys neleidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jam bausmės vykdymą.
26. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu (bausmes pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi (subendrinta bausmė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), atsižvelgus į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pridedant didesnę dalį nei numatytas šios bausmės minimumas (BK 63 straipsnio 4 dalis). Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta galutinė bausmė bendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, jas iš dalies sudedant, ir, atsižvelgus į minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės trukmę, pridedant minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
IV. Civilinio ieškinio išsprendimas
27. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.
28. Byloje yra pateiktas civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti iš viso 91,59 Eur civilinį ieškinį dėl žalos, kilusios už nukentėjusiajam R. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
29. Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Taigi baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai kaltinamojo veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.
30. Siekdamas, jog nustatytas turtinės žalos dydis neviršytų faktiškai patirtos žalos, bei kad nuo nusikaltimo padarymo nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) nepagrįstai nepraturtėtų, teismas privalo įsitikinti nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) reiškiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo bei patirtos turtinės žalos dydžio pagrįstumu. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. (CK 6.249 straipsnis). Teismai, nagrinėdami civilinį ieškinį, privalo išsiaiškinti, kuri ieškinio dalis priežastiniu ryšiu yra susijusi su nuteistojo nusikalstama veika, kuri ne (CK 6.248 straipsnis).
31. Kaltinamasis šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Byloje patvirtinta, kad dėl nukentėjusiajam R. V. dėl kaltinamojo veiksmų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
32. Byloje esantis Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 165) patvirtina, kad šiame išraše nurodytos paslaugos suteiktos nukentėjusiajam nusikalstamos veikos padarymo dieną. Be to, suteiktos medicininės paslaugos tiesiogiai susijusios su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais.
33. Esant išdėstytiems argumentams, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo kaltė įrodyta ir M. L. pripažintinas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo M. L. civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 91,59 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).
V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai
34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. gegužės 3 d. teismui pateikė 2023 m. balandžio 27 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-07482, kurioje nurodė, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą M. L. valstybė patyrė 295,00 Eur išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
35. Šiuo konkrečiu atveju gynėjas kaltinamajam paskirtas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 25 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismui pripažinus, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teisiamajame posėdyje yra būtinas.
36. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. L. niekur nedirba, tačiau yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, todėl turės galimybę dirbti ir tokiu būdu atlyginti patirtas proceso išlaidas. Vien tai, kad kaltinamajam paskiriama laisvės atėmimo bausmė, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
37. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
38. Kaltinamajam 2022 m. spalio 18 d. nutarimu taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
39. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2022 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta kraujo nuoplova ir stiklo šukė, kurios 2022 m. spalio 20 d. perduotinos saugoti pagal kvitą Nr. 0005817 Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); CD laikmena su vaizdo kamerų įrašais (1 vnt., pridėta prie bylos 1 tomo viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 63, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 284 straipsniu bei 178 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jį nuteisti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jį nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį subendrinti su bausme, paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, ir paskirti M. L. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti bausmė dalį, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. L. civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 91,59 Eur turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš M. L. 295 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Išaiškinti, kad išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
„Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;
AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;
„Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;
AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;
AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;
UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2022 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą kraujo nuoplovą ir stiklo šukę, kurios 2022 m. spalio 20 d. perduotinos saugoti pagal kvitą Nr. 0005817 Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); CD laikmeną su vaizdo kamerų įrašais (1 vnt., pridėtą prie bylos 1 tomo viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.