Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo konsultantu bei (duomenys neskelbtini) skyriaus jaunesniuoju specialistu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2015 liepos 17 d., apie 9:21 val., prekybos centre „Mada“, esančiame Viršuliškių g. 42, Vilniuje, prie firminės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, pakeldamas nuo grindų, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 725 eurus grynųjų pinigų, kurie buvo supakuoti plastikiniame maišelyje, ir kuriuos pametė „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės darbuotojas.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir teigė, kad tą dieną, t.y. 2015 m. liepos 17 d., jis lankėsi prekybos centre „Mada“, ir eidamas prekybos centro koridoriuje, ant grindų, pastebėjo į plastikinį maišelį susuktus pinigus. Kiek ten buvo pinigų, vizualiai nesimatė, todėl jis pakėlė maišelį su pinigais, įsidėjo į kišenę, ir priėjęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, paklausė jo, ar jis nieko nepasigedo. Kadangi barmenas atsakė, kad nieko nepasigedo, kaltinamasis R. Š. išėjo į lauką, kur pasižiūrėjęs į maišelio turinį, pamatė, kad jame yra pinigai, todėl juos perskaičiavęs nustatė, kad maišelyje yra 720 € smulkiomis kupiūromis. Kadangi jokių dokumentų maišelyje nebuvo, kaltinamasis R. Š., jo teigimu, nežinojo, kam reikia grąžinti rastus pinigus, todėl iš parduotuvės grįžo namo. Vėliau kaltinamasis dar kelis kartus ėjo į parduotuvę, stebėjo ar nėra skelbimų dėl pamestų pinigų, be to, parduotuvės informacijoje klausė, ar niekas nepasigedo pamestų daiktų, tačiau gavęs neigiamą atsakymą, pinigus laikė namuose, laukdamas, kol atsiras tų pinigų savininkas. Kodėl apie rastus pinigus kaltinamasis nepranešė parduotuvės apsaugos tarnybai ar policijai, R. Š. teisiamojo posėdžio metu logiškai paaiškinti negalėjo, tačiau tvirtino, kad apsaugos darbuotojais jis nepasitiki, o nepranešęs policijai, pasielgė naiviai.

Nors kaltinamasis R. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, jo kaltė svetimo turto pagrobimu įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Liudytojas T. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba alaus parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos centre „Mada“. 2015 m. liepos 17 d., apie 9:00 val., atėjęs į darbą, jis nuėjo į sandėlį atsivežti alaus statinių ir paimti pinigų, kurie buvo laikomi seife. Atvežęs alaus statines, jis jas nukėlė nuo vežimėlio ir tuo metu jį užkalbino kaltinamasis R. Š., kuris paklausė jo išankstinio alaus užsakymo telefono numerio. Kai kaltinamasis nuėjo, liudytojas T. L. pamatė, kad nėra maišelio su pinigais, kurį jis buvo pasiėmęs iš seifo. Iš pradžių jis pradėjo ieškoti pinigų darbo vietoje, vėliau sandėlyje, taip pat liudytojas T. L. apžiūrėjo visas vietas, kuriose tą rytą jis lankėsi, tačiau maišelio su pinigais niekur nerado, todėl paskambino parduotuvės vadovams ir pranešė apie įvykį. Parduotuvės vadovas liepė apie įvykį pranešti prekybos centro apsaugos darbuotojams ir laukti policijos pareigūnų, ką liudytojas T. L. ir padarė. Liudytojas T. L. taip pat nurodė, kad iš seifo paimti pinigai jam buvo reikalingi tą dieną pardavinėjant alų ir dirbant su parduotuvės kasa, todėl prieš paimdamas pinigus iš seifo, liudytojas T. L. juos perskaičiavo ir nustatė, kad maišelyje yra 725 eurai. Maišelyje su pinigais, liudytojo T. L. teigimu, taip pat buvo kasos čekiai su įmonės rekvizitais, kuriais buvo patvirtinamas grynųjų pinigų paėmimas iš kasos, o kaltinamasis, priėjęs prie liudytojo T. L., pasiteiravo pastarojo tik telefono numerio, kad galėtų užsisakyti alaus, o apie tai, kad jis rado maišelį su pinigais, liudytojui T. L. kaltinamasis nieko nesakė.

Liudytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas - V. B., duodamas parodymus teisme, patvirtino, kad 2015 m. liepos 17 d., apie 10 val. ryto, jam paskambino kasininkas T. L., kuris pranešė, kad dingo kasos pinigai. Liudytojas V. B., nuvykęs į vietą, rado kasininką T. L. labai pasimetusį, beveik ištiktą šoko, iš pradžių T. L. negalėjo nurodyti net dingusių pinigų sumos, todėl liudytojas V. B., patikrinęs ataskaitas ir nustatęs kokia pinigų suma dingo iš kasos, parašė pareiškimą policijai.

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2015-07-14 ir 2015-07-16 pinigų išėmimo (inkasavimo) čekių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, kurios yra pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 37-38).

Kad 2015 m. liepos 17 d. parduotuvės kasoje buvo 725 eurai, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius A. K..

2015-07-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams kompiuterinę laikmeną su vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų prekybos centre „Mada“, įrašais (b.l. 26), kuriuos apžiūrėjus, buvo nustatyta, kad 2015-07-17, apie 9:21 val., maždaug apie 40 metų amžiaus vyras, stambaus kūno sudėjimo, apsivilkęs juodos spalvos striuke, įeina į prekybos centro patalpas, ir nueina link krautuvėlės „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip krautuvėlės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui ridenant alaus statinę į krautuvėlės vidų, jam iš kelnių kišenės ant grindų iškrenta baltos spalvos paketas, kurio darbuotojas nepastebi, o 09:21:15 val., anksčiau vaizdo įraše užfiksuotas vyriškis, dešine ranka šį paketą pakelia nuo grindų ir įsideda į savo striukės kišenę. Po to, vyriškis atsiremia į parduotuvės “ (duomenys neskelbtini)“ prekystalį, o parduotuvės darbuotojas kažką užrašo ant popieriaus lapelio ir paduoda jį šiam vyriškiui, kuris gavęs popieriaus lapelį, iš parduotuvės išeina (b.l. 27-36).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. patvirtino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas vyriškis yra būtent jis. Taigi, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, patvirtina liudytojo T. L. parodymus apie tai, kad kaltinamasis R. Š., priėjęs prie jo, pasiteiravo išankstinio alaus užsakymo telefono numerio, kurį liudytojas T. L. davė kaltinamajam, ir paneigia kaltinamojo R. Š. parodymus apie tai, kad jis pas alaus parduotuvės darbuotoją klausė ar niekas nepasigedo pinigų.

Ta aplinkybė, kad būtent kaltinamasis R. Š. paėmė paketą su pinigais, patvirtinama ir 2015 m. spalio 21 d. daiktų pateikimo protokolu (b.l. 40-41), iš kurio turinio matyti, kad kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė 100, 50, 20, 10 ir 5 euro nominalo banknotus bendrai 720 eurų sumai, kurie buvo apžiūrėti (b.l. 42-43) ir grąžinti UAB “ (duomenys neskelbtini)” atstovui V. B. (b.l. 44-46).

Nors kaltinamasis R. Š. teigia, kad jo rastame maišelyje buvo ne 725 eurai, o tik 720 eurų, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų T. L. ir V. B. parodymais šioje dalyje, kad 2015 m. liepos 17 d. ryte parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo 725 eurai, kuriuos pagrobė kaltinamasis, kadangi liudytojų T. L. ir V. B. parodymai apie dingusių pinigų sumą yra patvirtinti tiek byloje esančiais (b.l. 37-38), tiek liudytojo A. K. teisiamojo posėdžio metu pateiktais (b.l. 130-132) papildomais buhalteriniais (kasos) dokumentais, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais apie tai, kad buvo pagrobti 725 eurai.

Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo R. Š. gynėjas kėlė klausimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine – ūkine veikla, parduotuvės kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo tvarka, taip pat kitus klausimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 255 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl teismas, vertindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, įrodymais pripažįsta tik tuos duomenis, kurie yra betarpiškai susiję su kaltinamajam R. Š. pareikštu kaltinimu svetimo turto pagrobimu, ir turi esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui, todėl nenagrinėja klausimų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkine - finansine veikla, kadangi šie klausimai nėra susiję su kaltinamajam R. Š. pareikštu kaltinimu ar nusikalstamos veikos kvalifikavimu.

Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai – tiek kaltinamojo R. Š., tiek liudytojų T. L. ir V. B. parodymai, o taip pat vaizdo įraše užfiksuota informacija apie kaltinamojo veiksmus ir elgesį prekybos centre „Mada“ 2015 m. liepos 17 d., yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis R. Š. pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 725 eurus grynųjų pinigų.

Nors kaltinamasis R. Š. teigia, kad rastų pinigų jis nevogė ir pasisavinti neketino, o tik nežinojo kam juos gražinti, todėl jo veiksmuose nėra svetimo turto pagrobimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių, tačiau šiuos kaltinamojo teiginius teismas vertina kaip niekuo nepagrįstus.

Be jokios abejonės, svetimo turto pagrobimo (vagystės) dalyku BK 178 straipsnio prasme nelaikomas bešeimininkis turtas, t. y. turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas yra nežinomas. Bešeimininkiais daiktais taip pat gali būti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos jis pametė ar paslėpė (radinys, lobis). Tačiau sprendžiant klausimą, ar turtas yra svetimas, ar pripažįstamas bešeimininkiu, labai svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat turi būti atskleistas kaltininko tyčios turinys, t.y. turi būti nustatyti ir įvertinti veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2015 m. liepos 17 d., apie 9:21 val., prekybos centre „Mada“, esančiame Viršuliškių g. 42, Vilniuje, prie firminės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, šios parduotuvės darbuotojas T. L. netyčia išmetė (pametė) maišelį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu – 725 eurų grynųjų pinigų, kuriuos nuo grindų pakėlė ir į savo striukės kišenę įsidėjo kaltinamasis R. Š., kuris apie rastą maišelį su pinigais nepranešė nei parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, nei prekybos centro apsaugos darbuotojams, nei policijos pareigūnams, o laikė pinigus namuose iki 2015 m. spalio 21 d., kol ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimu, pinigus pateikė policijos pareigūnams. Analizuodamas kaltinamojo R. Š. veiką, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. Š. radęs maišelį su pinigais, privalėjo suvokti, kad šis turtas (pinigai) yra svetimas, ir kad šį turtą turto savininkas ar teisėtas jo valdytojas neapdairiai paliko ar pametė prekybos centre, ir kad jis (savininkas) gali būti netoliese, tačiau tai suprasdamas, kaltinamasis apie rastus pinigus parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui T. L. nieko nesakė, nors tokią galimybę turėjo, nes iš karto po pinigų suradimo jis bendravo su T. L., be to, jis neperdavė rasto svetimo turto saugoti prekybos centro apsaugą vykdantiems asmenims, ir nei jiems, nei policijos pareigūnams net nepranešė apie rastus pinigus, nors tokią galimybę kaltinamasis R. Š. neabejotinai turėjo. Nelogiškas ir kaltinamojo R. Š. teiginys apie tai, kad prekybos centro apsaugos darbuotojams ir policijos pareigūnams kaltinamasis apie rastus pinigus nepranešė todėl, kad jais nepasitikėjo, nes, teismo nuomone, apie rastą svetimą turtą galima pranešti ir neperdavus šio turto asmenims, kuriems pranešama apie radinį, o turtą teisėtam savininkui galima perduoti tik tada, kai įsitikinama, kad turtas iš tiesų priklauso asmeniui, pareiškusiam pretenzijas į tą turtą. Taigi, vertindamas kaltinamojo R. Š. padarytą veiką, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. Š. užvaldė svetimą, neapdairiai pamestą, turtą ir jo veika kvalifikuotina kaip svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis grąžino pagrobtą turtą, tuo atlygindamas nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus, dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, o darbovietėse charakterizuojamas tik teigiamai, todėl teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmių – baudą, kurios dydis turi būti artimas įstatyme numatytam (BK 47 straipsnio 2 dalis) minimaliam baudos dydžiui.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu ar laisvės apribojimu nesusijusi bausmė, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. Š. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga, todėl turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) MGL (301,28 € – trijų šimtų vieno euro 28 centų) dydžio baudą.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.