Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-10-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-1033-547/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
e2YT-1033-547/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
R. Z.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Reginai Tertelytei, Astai Kneziauskienei,dalyvaujant pareiškėjai R. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, (1) kad po A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo palikimą priėmė, pradedant paveldimą turtą valdyti, jo sutuoktinė E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini); (2) kad pareiškėja R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelis – jos motinos tėvas A. L.. Po jo mirties jokio registruotino turto neliko. A. L. ir jo sutuoktinė E. L. iki mirties gyveno E. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Sodyboje buvęs kilnojamasis turtas priklausė abiem seneliams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po senelio mirties ½ dalis sudarė A. L. palikimą. 2000-04-20 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-A. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,78 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

L. testamento nepaliko, todėl jo turtas paveldimas pagal įstatymą, galiojusį mirties laiku (1964 m. civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris numatė, kad pirmos eilės įpėdiniai yra vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Po A. L. mirties jo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai buvo: sutuoktinė E. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)), dukra J. L. (P., B., mirusi (duomenys neskelbtini)) ir sūnus A. L. (miręs (duomenys neskelbtini)). Antros eilės įpėdinė yra tik viena pareiškėja.

Po A. L. mirties niekas iš įpėdinių pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja nurodė, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė jo žmona – E. L.. Viso turto šeimininke po senelio mirties tapo jo sutuoktinė E. L.. Ji rūpinosi visu ūkiu, gyvuliais, visą turtą naudojo ir tvarkė savo nuožiūra. Ji rūpinosi ir A. L. nuosavybės teisių į žemę atkūrimu – dalyvavo žemės matavimuose, pasirašė Sklypų ribų nustatymo abrise bei žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas T. P.. Po tėvo mirties jokio registruoto turto neliko. Tėvas gyveno atskirai, apie jo mirtį jai pranešė tėvo sugyventinė. Pareiškėja nurodė, kad ji rūpinosi tėvo laidotuvėmis. Po jo mirties liko tik jo asmeniniai daiktai bei teisė į buvusio savininko J. P. žemę. Nuosavybės teisės buvo atkurtos 2012-07-05 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 3S-356. Šiuo sprendimu T. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus – 1,16 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), ir 0,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šie du sklypai ir sudaro tėvo, T. P., palikimą.

T. P. testamento nepaliko, todėl jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Jo mirties momentu galiojusio civilinis kodekso (1964 m. redakcija) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, sutuoktinis, tėvai. Po T. P. mirties vienintelė įstatyminė įpėdinė buvo pareiškėja.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties ji priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Praėjus mėnesiui po tėvo mirties, jo sugyventinė atvežė jo asmeninius daiktus ir dokumentus, iš kurių pareiškėja ir sužinojo, kad jos tėvas buvo pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. P. žemę. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po tėvo mirties ji kreipėsi į Varėnos žemėtvarkos tarnybą, pateikė tėvo mirties liudijimą ir toliau ji rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu. Atkuriant nuosavybės teises, ji su pussesere kreipėsi į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, vėliau jos prašymu senelio J. P. žemė buvo perkelta į (duomenys neskelbtini), kur ji žeme naudojasi iki šiol.

Pareiškėja nurodė, kad per įstatymo nustatytą terminą ji nesikreipė pas notarą, nes tuo metu jokio nekilnojamojo turto dar nebuvo, o atkūrus nuosavybės teises, paveldėjimo teisės liudijimo neturėjimas nekliudė paveldėta žeme naudotis ir ją tvarkyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo, Valstybės įmonė Turto bankas, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir prašė, pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad jeigu išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad A. L. ir T. P. palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, tai suinteresuotas asmuo neprieštaraus šio prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad liudytojams patvirtinus pareiškėjos nurodomas aplinkybes, pareiškimas galėtų būti tenkinamas bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas S. Z., paaiškino, kad pareiškėja yra jo brolio marti, jie gyvena kaimynystėje. Jis nurodė, kad žemė, kuria dabar naudojasi pareiškėja buvo atkelta iš kitur, atkuriant nuosavybės teise jos mirusiam tėvui. Ta žeme pareiškėja naudojasi iki šiol. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis pažinojo ir A. bei E. L.. Jis patvirtino, kad po A. mirties jo turtą perėmė jo žmona, E.. Ji rūpinosi visu likusiu turtu : namais ir ūkiu, nes buvo gyvulių. Ji liko gyventi tuose pačiuose namuose ir naudojosi visais likusiais namų apyvokos daiktais bei žemės ūkio padargais.

Liudytoja M. Z., pareiškėjos anyta, patvirtino, kad ji pažinojo T. P., nes buvo kaimynai. Liudytoja patvirtino, kad po jo mirties, jo dukra R. sutvarkė visus reikalingus dokumentus dėl žemės sugrąžinimo, ją persikėlė ir visą laiką ją dirba. Ji taip pat rūpinosi savo tėvo laidotuvėmis. Liudytoja patvirtino, kad ji žinojo ir A. ir E. L., kurie gyveno (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties palikimą priėmė jo žmona E., kuri toliau gyveno jų bendruose namuose, dirbo žemę, naudojosi visais likusiais daiktais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos močiutė E. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)) po jos sutuoktinio A. L., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą bei, kad pareiškėja, po jos tėvo T. P., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, patvirtina rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai.

A. L. ir E. L. buvo sudarę santuoką, tai patvirtinama santuokos liudijimu. E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimų kopijomis. Jų sūnus A. L. mirė (duomenys neskelbtini).

Gimimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad E. L. ir A. L. buvo J. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. J. L. (duomenys neskelbtini) susituokė su T. P., o (duomenys neskelbtini) santuoką su juo nutraukė. J. P. (duomenys neskelbtini) susituokė su J. B., tai patvirtinama santuokos ir ištuokos liudijimais. J. B. numirė (duomenys neskelbtini).

R. P. gimimo liudijimu patvirtinama, kad jos mama buvo J. P., o tėvas - T. P.. T. P. numirė 1995-03-31, tai patvirtinama mirties įrašu.

Iš testamentų registro duomenų matyti, kad po A. L. ir T. P. mirties nebuvo įregistruota jokių įvykių susijusių su palikimo priėmimu, atsisakymu nuo palikimo ir pan., taip pat nurodoma, kad šie asmenys testamentų nebuvo palikę.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad A. L. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas. Minėtas turtas įgytas 2000-04-20 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 38-8576 pagrindu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad T. P. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai. Minėtas turtas įgytas 2012-07-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 35-2-356 pagrindu.

Iš pareiškėjos pateikto Nacionalinės žemės tarnybos rašto matyti, kad R. Z. dalyvavo ženklinant (mirusio tėvo T. P.) žemės sklypų ribas.

Teismo posėdžio metu liudytojai S. Z. ir M. Z. patvirtino, kad pareiškėja rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu tiek A. L., tiek T. P.. Ji rūpinosi po tėvo mirties likusiu turtu , jį priėmė ir rūpinasi bei naudojasi juo kaip savininkė iki šiol. Taip pat liudytojai patvirtino, kad mirus A. L., jo visą turtą perėmė jį pergyvenusi sutuoktinė E. L., kuri visą likusį turtą valdė iki savo mirties.

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad E. L. (mirusi (duomenys neskelbtini) ) po sutuoktinio A. L. mirties bei pareiškėja R. Z. po tėvo T. P. mirties tinkamai vykdė paveldėtojų turto savininkų pareigas, rūpinosi palikimu, mokėjo būtinus mokesčius, saugojo ir prižiūrėjo turtą, pagal savo finansines galimybes ir poreikius jį tvarkė. Tokie jų veiksmai patvirtina aplinkybes, jog pareiškėja R. Z. visus metus po savo tėvo mirties ir E. L. po savo vyro mirties rūpinosi likusiu turtu, elgėsi kaip paveldimo turto savininkai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po A. L. mirties jam priklausiusią turto dalį kaip savo iškart pradėjo valdyti, naudoti ir disponuoti E. L., ji kaip pirmos eilės įpėdinė perėmė likusį turtą ir juo rūpinosi iki mirties. Po T. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja R. Z. priėmė jo palikimą, rūpinosi užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, susigrąžino žemę ir ja rūpinasi, valdo, naudojasi iki šiol.

A. L. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir T. P. (mirė (duomenys neskelbtini)) mirė dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai.). CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad tiek pareiškėja, tiek jos mirusi močiutė E. L. palikimą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po A. L. mirties likusį palikimą priėmė jo sutuoktinė E. L., kurios turtą paveldėjo pareiškėjos motina J. B., o pastarosios turtą paveldėjo pareiškėja R. Z., tai patvirtinama paveldėjimo teisės liudijimais pagal įstatymą. Tad prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra, nes kitų paveldėtojų nėra. Taip pat nustatytina, jog po T. P. mirties pareiškėja priėmė jo palikimą.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintys faktai įrodyti pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, paaiškinimais, liudytojų parodymais.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė, pradedant paveldimą turtą valdyti, jo sutuoktinė E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo dukra R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Faktas nustatytas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė