Šiaulių apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Civitta“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir‘

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

4. Teismas nustatė, kad UAB „Civitta“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2019-06-13 sudarė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teikiamų miesto ūkio, civilinės saugos, viešosios tvarkos paslaugų tiekimo ir valdymo procesų ir procedūrų analizės bei jų tobulinimo paslaugų sutartį Nr. SŽ-670. Sutartis privalėjo būti įvykdyta iki 2019-10-14.

5. 2019 m. spalio 11 d., iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos likus 2 dienoms, atsakovei buvo pateiktas ieškovės raštas „Dėl paslaugų pagal sutartį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teikiamų miesto ūkio, civilinės saugos, viešosios tvarkos paslaugų tiekimo ir valdymo procesų ir procedūrų analizės bei jų tobulinimo paslaugų sutartis“ suteikimo termino pratęsimo“, kuriame ieškovė nurodė atsakovei, kad ji esą vykdydama papildomus darbus, dėl kurių esą buvo susitarta su atsakove, susidūrė su objektyviomis kliūtimis, dėl ko prašo atsakovę pratęsti galutinį darbų atlikimo terminą 30-čiai kalendorinių dienų, todėl sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019-11-13 d. Po sutarties termino pratęsimo ieškovei nepateikus galutinio rezultato atsakovė 2019-11-19 raštu Nr. S-3708 įspėjo ieškovę dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

6. 2019 m. lapkričio 25 d. ieškovė raštu „Dėl sutarties įgyvendinimo“ nurodė, jog nesutinka su jai taikomomis baudomis. Atsakovė 2019 m. gruodžio 3 pakartotinai pateikė ieškovei raštą Nr. S-3898 d. raštą „Dėl sutarties įgyvendinimo“, kuriuo priminė apie netinkamą sutarties vykdymą. Atsakovei susipažinus su ieškovės 2019 m. gruodžio 9 d pateiktais dokumentais, ieškovė pakartotinai 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S-4100 d. „Dėl sutarties įgyvendinimo“ buvo informuota apie nustatytas klaidas ir neatitikimus pateiktuose dokumentuose. Po to, 2020-01-20, 2020-03-25, 2020-05-11 atsakovė raštu informavo ieškovę apie nustatytas klaidas ir neatitikimus pateiktuose dokumentuose. Tik vėliau, ištaisius klaidas ir neatitikimus pateiktuose dokumentuose, 2020 m. liepos 15 d. buvo pasirašytas galutinis paslaugų perdavimo-priėmimo aktas.

7. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad būtent dėl ieškovės kaltės buvo laiku ir tinkamai neįvykdyta sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugos suteikimo terminas ( įvertinus ir papildomą susitarimą) pagal sutartį turėjo būti 2019 m. lapkričio 13 d., o paslaugų priėmimo - perdavimo aktas pasirašytas tik 2020 m. liepos 15 d., ieškovei priskaičiuotina 12 150,00 Eur netesybų, kurios pagrįstai buvo įskaitytos į ieškovei mokėtiną sumą už suteiktas paslaugas ( 243 dienų x 50,00 Eur = 12.150,00 Eur) (sutarties 20 punktas). Ieškovės argumentai, jog vėlavimą vykdyti sutartį lėmė atsakovės nepagrįstas delsimas reaguoti į tiekiamus rezultatus bei nesklandus pastabų tiekimas yra nepagrįsti, nes ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų jog atsakovė nesilaikė sutarties 14.1. bei 15.1. punktų reikalavimų dėl savalaikio informavimo apie pastebėtus sutarties vykdymo trūkumus.

8. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkui neįvykdžiusiam prievolės pagal sutartį, atsiranda neigiami teisiniai padariniai: kreditorius, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais: sustabdyti savo prievolės vykdymą, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, reikalauti įvykdyti prievolę natūra, reikalauti ištaisyti vykdymo trūkumus, nutraukti sutartį, kt. (CK 6.6.207- 6.217 straipsniai), taip pat reikalauti, kad kaltoji šalis atlygintų nuostolius ir sumokėtų netesybas (sutartinė atsakomybė) (CK 6.256 straipsnis).

9. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

10. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

11. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

13. Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „ Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

14. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė dėl netinkamo sutarties vykdymo (nustatytu laiku, t. y. iki 2019-11-13 neįvykdė sutartiniu įsipareigojimų – laiku nepateikė atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai paslaugų pagal šalių 2019-06-13 sudarytą sutartį Nr. SŽ-670), todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovė realiai sutartį įvykdė tik 2020 m. liepos 15 d., kai buvo pasirašytas galutinis paslaugų perdavimo-priėmimo aktas. Nurodytų motyvų pagrindu ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265,268-270 straipsniais, Šiaulių apygardos teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Civitta“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.