Panevėžio apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Paninvest“ atstovams A. N., advokatui A. G., atsakovo UAB „Statlina“ atstovams R. L., advokatui L. C., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, veikiančio ieškovo pusėje, A. Š. IĮ atstovui A. Š., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, veikiančio atsakovo pusėje, UAB „Kelstata“ atstovui advokatui A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Paninvest“ ieškinį dėl darbų kainos sumažinimo, nuostolių atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui UAB „Statlina“, tretieji asmenys A. Š. IĮ, UAB „Kelstata“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- priteisti iš atsakovo 54 732,66 Eur dydžio žalą (nuostolius);

- priteisti iš atsakovo 6% dydžio procesines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Motyvuojamoji dalis

Nors ieškovas teigia, kad buvo atvežtas mažesnis kiekis grunto nei nurodyta akte. Tačiau Kompleksinę teismo ekspertizę (aktas Nr. 19-23) atlikęs teismo ekspertas S. M. negalėjo padaryti išvados, kad faktiškai sklype nebuvo supiltas Rangos sutartyje numatytas ir užaktuotas 8726,0 m3 grunto kiekis. UAB „Kelstata“ į bylą yra pateikusi grunto įsigijimo PVM sąskaitas – faktūras 8610 m³ grunto kiekiui. Grunto kiekio neatitiktis - 116 m³ susidarė dėl žemės sklype vykdytų atraminės sienos 8 m gylio polių kasimo darbų, kai įrengiant 8 m. gylio atraminės sienos polius iškastas tinkamas gruntas nebuvo išvežtas iš sklypo, o panaudotas jo pakėlimui. Pats ieškovas pasirašydamas 2017-10-31 atliktų darbų aktą patvirtino, kad atvežtas gruntas buvo išplaniruotas 5290 m² plote, t. y. daugiau nei 2 kartus didesniame plote nei suprojektuoto pastato plotas - 1970 m². Šią aplinkybę, patvirtina ir ieškovo ikisutartiniai santykiai su UAB „Rivona“, iš kurių seka, jog planuoto prekybos centro plotas turi būti ne mažesnis kaip 1975 m2,, o prie jo turi būti suformuotas ne mažesnis kaip 0,4346 ha (4346 m²) žemės sklypas.

Byloje nustatyta, kad 2017-06-28 bylos šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 9 (toliau - Rangos sutartis), kuria atsakovas ieškovo užsakymu įsipareigojo atlikti griovimo, žemės užvežimo ir pamatų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Iš sutarties bei jos priedu esančios sąmatos turinio matyti, kad buvo susitarta dėl tokių darbų atlikimo : griovimo darbai (2017-06-28 sąmatoje (1 eilutė) įvardijami kaip „Elektros pastotės nugriovimas“); žemės užvežimo darbai (2017-06-28 sąmatoje (2-4 eilutės) įvardijami kaip „Grunto atvežimas“, „Grunto planiravimas“, „Grunto tankinimas“); pamatų įrengimo darbai (2017-06-28 sąmatoje (5 eilutė) įvardijami kaip „Pamatų polių įrengimas“). Sąmatoje t.p. nurodoma, kad atvežama, sutankinama 8726 m³ grunto, jis išplaniruojamas 5290 m² plote (b.l. 1 t. 9-12).

2016-08-05 statybos techninės priežiūros sutartimi tretysis asmuo A. Š. IĮ įsipareigojo ieškovui vykdyti prekybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos techninę priežiūrą, organizuoti darbo projekto atlikimą (b.l. 4 t. 11-12).

2017-07-17 atsakovas sudarė rangos sutartį Nr. 2017/07/17-1 (b.l. 1 t. 113-115) ir sutarties priedą Nr 1 - sąmatą su sklypo užpylimo darbų vienetiniais įkainiais (b.l. 1 t. 116) su trečiuoju asmeniu UAB „Kelstata“. Pagal šią sutartį tretysis asmuo atliko elektros pastotės nugriovimo ir grunto užvežimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) darbus. Sąmatoje nurodyti darbai – „Sklypo užpylimas“, nurodoma, kad atvežama, sutankinama 8726 m³ grunto, jis išplaniruojamas 5290 m² plote. Darbai buvo užbaigti 2017-10-05, atsakovas UAB „Statlina“ kaip generalinis rangovas savo subrangovo - trečiojo asmens UAB „Kelstata“ atliktų darbų rezultatą priėmė pagal atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą.

Taigi bylos dalyvių santykius reglamentuoja 2017-06-28 sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 9 su jos priedais bei CK 6.644 – 6.671 str., 6.681 – 6.699 str.

1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;

2) atitinkamai sumažinti darbų kainą;

3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje. Jame įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

Be to esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 str. 5 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Aiškinant tarp šalių sudarytą Rangos sutartį, visų pirma pažymėtina, kad sutartyje, jos priedu esančioje sąmatoje nėra tiesiogiai suformuluota užduotis rangovui atvežti būtent smėlį su skalda (viso 7178 kub.m.), sutankinti jį iki 80 ir 100 mPa, įrengti jį 50,15 m. aukštyje, kas galėtų sekti iš techninio projekto sprendinių visumos (tame tarpe ir orientacinės pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelės) ir galėtų būti vertinama kaip pastato grindų pagrindo įrengimas. Sutartyje tik abstrakčiai nurodomas „žemės užvežimas“ (sąmatoje - „grunto atvežimas, planiravimas, tankinimas“), o atsakovo su trečiuoju asmeniu UAB „Kelstata“ sudarytoje sutartyje be to nurodomas „Sklypo užpylimas“. Teismo vertinimu, šios sąvokos negali tiesiogiai nurodyti į pastato grindų pagrindo įrengimą. Nors Rangos sutartį parengė atsakovas (statybos profesionalas), tačiau ir ieškovas yra verslininkas, nekilnojamojo turto vystytojas, kuriam keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Antra - bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo Rangos sutartyje numatytus darbus atlikti pagal jam „pateiktą projektinę dokumentaciją“ (sutarties 4.1 p. e) pp.). Tačiau, teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad iki darbų pagal sutartį pabaigos (darbai užsakovui perduoti 2017-10-31) atsakovui ieškovas pateikė darbo projektą (kuriame būtų numatytos grindų detalės, konkretūs pagrindo joms sprendiniai) ar techniniame projekte esančią orientacinę pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelę (techninio projekto dalis „Sklypo planas (SP), statinio architektūra (SA), statinio konstrukcijos (SK)“), kurioje numatytos būtinos naudoti medžiagos (stambus smėlis, skalda), jų savybės (galimas sutankinimo lygis), dėl kurių ir kilo ginčas byloje. Lentelė nebuvo įkelta į sistemą „Info statyba“ (b.l. 3 t. 1). Byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais (b.l. 1 t. 120-123) patvirtina, kad perduodamos projektinės dokumentacijos sąrašas (b.l. 1 t. 13) galėjo būti sudarytas ir visi jame esantys dokumentai (tame tarpe galimai ir minėta kiekių lentelė) atsakovui ieškovo galėjo būti perduoti ne anksčiau kaip 2017 m. lapkričio pabaigoje, t.y. po atliktų darbų perdavimo 2017-10-31 užsakovui. Vis tik, teismo vertinimu, atsakovas galėjo atlikti kitus darbus (dėl kurių ginčo tarp šalių nėra – griovimo, atraminės sienelės įrengimo), kadangi jam techninio projekto duomenys buvo teikiami, tačiau fragmentiškai (kaip patvirtina minėtas el. susirašinėjimas), ir darbams dėl kurių ginčo nėra, reikiama projektinė dokumentacija pateikta buvo.

Trečia - techniniame projekte, kuris, kaip minėta, atsakovui buvo teikiamas tik fragmentiškai (nustatyta, kad projektinė dokumentacija pagal sąrašą pateikta tik po darbų perdavimo) nėra sprendinių, susijusių su grindų detalėmis, jų brėžinių (b.l. 3 t. 1-740). Sutiktina su atsakovo pozicija, kad šie sprendiniai turėjo būti numatyti techninio projekto tęsinyje - darbo projekte. Nustatyta, kad darbo projektas ginčo darbams parengtas nebuvo. Tačiau 2016-08-05 statybos techninės priežiūros sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens A. Š. IĮ, 3.2 p. numatyta, kad darbo projekto parengimą įsipareigojo organizuoti būtent techninis prižiūrėtojas – tretysis asmuo A. Š. IĮ (kuris šios pareigos neatliko), o ne atsakovas. Todėl atsakovas negali būti atsakingas už šio projekto neparengimą, ir tokie ieškovo argumentai atmetami.

Ketvirta – teismas sutinka su atsakovo bei trečiojo asmens UAB „Kelstata“ pozicija, kurią iš esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas Š. S., jog pagal techniniame projekte esančius pastato prekybos centro projektinius sprendinius (b.l. 3 t. 1-740) nustatytas toks statybos darbų eiliškumas bei technologija, kurie lemia, kad, statant projektuojamą pastatą, pradžioje turėtų būti įrengiami pamatų poliai, betonuojami rostverkai, įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai, o tik po to įrengiamas - formuojamas (užvežamas, tankinamas) - atitinkamas grindų pagrindas, o ne atvirkščiai. Iš esmės objektyvių kliūčių įrengti grindų pagrindą ant šiuo metu statybos objekte užpilto grunto nėra. Tą savo ataskaitoje patvirtino Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Civilinės inžinierijos mokslo centras bei Kompleksinę teismo ekspertizę byloje atlikęs ekspertas (b.l. 1 t. 125-135, 5 t. 1-47).

Penkta – bylos duomenys patvirtina, kad gruntas buvo užvežtas į sklypo dalį, kurioje numatytas pastatas, tačiau jis išplaniruotas ir sutankintas 5290 kv.m. plote, kai projektuojamo pastato plotas (grindų pagrindas) yra daugiau nei du kartus mažesnis – 1970 kv.m. Be to grindų pagrindui įrengti pagal esamą projektinę dokumentaciją (nesant darbo projekto) būtų reikalinga 7178 kub.m., tačiau pagal Rangos sutartį į sklypą užvežtas ir išplaniruotas didesnis kiekis – 8726 kub.m.

Šešta – grunto vežimo darbai vyko ilgesnį laiką, ne vieną mėnesį (b.l. 4 t. 43-44), tačiau techninę priežiūrą vykdęs ieškovo atstovas tretysis asmuo A. Š. IĮ jokių pastabų dėl jų nereiškė, darbų nekontroliavo. Manytina jie nebuvo tokios svarbos kaip pastato grindų pagrindo įrengimo darbai.

Septinta - visi atsakovo atlikti darbai (tame tarpe ir ginčo) ieškovo buvo priimti 2017-10-31 be jokių pastabų ir be techninę priežiūrą vykdžiusio specialisto trečiojo asmens A. Š. IĮ pritarimo (b.l. 1 t. 60). Kas taip pat galėtų reikšti, jog užsakovui jie nebuvo tokios svarbos kaip pastato grindų pagrindo įrengimo darbai, o ieškovo buvo vertinami kaip sklypo sukėlimas, statybų aikštelės parengimas. Be to pretenzijas atsakovui dėl atliktų darbų ieškovas pradėjo reikšti tik 2018 m. kovo mėn., t.y. tik po to, kai paaiškėjo, jog nebus tęsiami jo santykiai su UAB „Rivona“ ir Panevėžio apygardos teismas 2018-02-07 priėmė preliminarų sprendimą dėl skolos už darbus iš UAB „Paninvest“ išieškojimo UAB „Statlina“ naudai.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog galimai galutinis darbų rezultatas turėjo tekti UAB „Rivona“ (kurią atlikti darbai galimai tenkino), teismo vertinimu, nešalina ieškovo atsakomybės dėl darbų priėmimo be techninio prižiūrėtojo pritarimo. Priimdamas darbus be prižiūrėtojo pritarimo, ieškovas prisiėmė ir visą su tuo susijusią riziką. Būtent ieškovas, o ne UAB „Rivona“, buvo Rangos sutarties šalimi, todėl būtent jam ir tenka visos pasekmės iš sutarties, neatsižvelgiant į ikisutartinius santykius su kitu subjektu.

Tokiu būdu įvertinęs tarp šalių sudarytos Rangos sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, leidžiančias nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (t.y., kaip minėta sutartyje nėra aiškiai suformuluotos užduoties rangovui įrengti pastato grindų pagrindą, visus pastato pamatus, o abstrakčiai nurodomas „žemės užvežimas“; darbo projektas, kuriame būtų nurodomos grindų detalės, jų pagrindas, neparengiamas, rangovui neperduodamas; rangovui iki darbų atlikimo pabaigos apskritai neperduodama projektinė dokumentacija, kuria iš esmės grindžiamas ieškovo reikalavimas (orientacinė pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelė); techninio projekto sprendiniai lemia, jog grindų pagrindas įrengiamas ne pirmoje eilėje, o po tam tikrų darbų atlikimo (polių, požeminių tinklų ir kt. įrengimo); gruntas užvežtas ne tik pastato zonoje, tačiau ir kitoje dvigubai didesnėje sklypo dalyje, jo užvežta daugiau nei numatyta esamoje projektinėje dokumentacijoje; darbams techninis prižiūrėtojas neprieštaravo, jie užsakovo priimami be techninio prižiūrėtojo pritarimo), teismas pripažįsta, kad Rangos sutartimi buvo susitarta ne dėl pastato grindų pagrindo įrengimo pagal techniniame projekte esančią orientacinę pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelę (b.l. 1 t. 17) (naudojant stambų smėlį (7 000 kub.m.), užpilant iki 3,56 m gylio konstrukcinę pamatų duobę, kuris turi būti sutankintas iki 80 MPa, t.p. skaldą (89 kub.m.) bei stambų smėlį įpluktą į skaldą (89 kub.m.), sutankinant iki 100 MPa), o tik dėl pirminio sklypo reljefo, statybos aikštelės suformavimo, šios sklypo dalies pakėlimo, užvežant gruntą, grunto sklypo dalyje išlyginimo, sutankinimo, ir rangovo užduotis buvo parengti statybos aikštelę apie 5290 kv.m. plote, reikalingą prekybos centro statybai, o ne įrengti 1970 kv.m. ploto pastato grindų pagrindą pagal minėtą orientacinę pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelę.

Bylos duomenys (atliktų darbų aktas, grunto įsigijimo dokumentai, ekspertizės aktas – b.l. 1 t. 60, 4 t. 43-44, 5 t. 1-47) gi patvirtina, kad atsakovas atliko Rangos sutartyje numatytus darbus – atvežė, išplaniravo ir sutankino 8726 kub.m. grunto 5290 kv.m. ploto statybos aikštelėje, adr. (duomenys neskelbtini).

Sutartyje šalims tiksliai nenustačius užvežamo grunto rūšies (sutartyje įvardinant „žemė“, „gruntas“), nepripažinus, jog atsakovas privalėjo įrengti pastato grindų pagrindą pagal techninį projektą (orientacinę pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelę (b.l. 1 t. 17)), negalima teigti, kad atsakovas sklypo dalies pakėlimui, išlyginimui atvežė ženkliai pigesnį ar prastesnį gruntą nei susitarta, kaip nurodo ieškovas. Be to minėta, kad ekspertas negalėjo patvirtinti, jog iš tikrųjų sutartyje numatytas grunto kiekis atvežtas nebuvo (b.l. 5 t. 29), o kt. bylos dokumentai (b.l. 4 t. 43-44), atsakovo, trečiojo asmens UAB „Kelstata“ paaiškinimai leidžia spręsti, jog vis tik labiau tikėtina, kad sutartyje numatytas grunto kiekis (8726 kub.m.) į statybos objektą buvo atvežtas. Todėl atmetami ir šie ieškovo argumentai apie atsakovo netinkamą sutarties vykdymą.

Ieškovo teiginiai apie atvežto grunto nesutankinimą ar netinkamą sutankinimą neįrodyti. Rangos sutartyje pasiektinas sutankinimo rezultatas nenurodytas. Atsakovas teigia šiuos darbus atlikęs, kiek buvo būtina. Darbai įrašyti atliktų, užsakovui perduotų ir jo priimtų darbų akte. Teismo ekspertizę atlikęs ekspertas negalėjo padaryti išvados apie grunto tankinimą, nurodydamas, kad, jei gruntas ir buvo tankinamas, jis sutankintas netolygiai (b.l. 5 t. 21). Tačiau ekspertas tyrė grunto sutankinimą grindų pagrindo įrengimo aspektu. Kas, kaip minėta, atsakovui pagal sutartį nebuvo privaloma. Todėl atmetami ir ieškovo argumentai apie darbų kainos mažinimą, neatlikus grunto sutankinimo.

Todėl pripažįstama, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį, nesukėlė nuostolių ieškovui, atlikdamas darbus ne pagal projektinę dokumentaciją (užveždamas ne tokios rūšies, ne tokį kiekį grunto ar nesutankindamas jo iki projektinių normų), kaip tai ieškinyje teigė ieškovas. Ir dėl to ieškovo reikalavimai dėl darbų kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo nepagrįsti.

Be to, nors ir byloje padarius priešingą išvadą, t.y., kad šalys Rangos sutartimi susitarė būtent dėl pastato grindų pagrindo įrengimo pagal techniniame projekte esančią orientacinę pagrindinių statybinių medžiagų kiekių lentelę (b.l. 1 t. 17), ieškovo reikalavimai, pašalinti trūkumus ir atlyginti nuostolius dėl to, kad darbai atlikti ne pagal projektinę dokumentaciją (užvežant ne tokios rūšies, ne tokį kiekį grunto, nesutankinant jo iki projektinių normų), teismo vertinimu, negalėtų būti tenkinami dėl šių priežasčių.

Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) statomas prekybos centras priklauso ypatingųjų statinių kategorijai (t.1, b.l. 14). Nurodytas statinys statomas vadovaujantis statybos projektu, todėl pagal Statybos įstatymo 35 str. 1 d. ir STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra 1.4.2. punktą vykdant statybą yra privaloma statybos techninė priežiūra. Statybos techninės priežiūros tikslas yra kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 str. 76 d.). Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis ir STR 1.06.01:2016 nustato pareigą statinio statybos techniniam prižiūrėtojui per visą statinio statybos laiką tikrinti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis normatyvinių statybos dokumentų bei statybą leidžiančio dokumento (reglamento 108.5. p.), kontroliuoti statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą (reglamento 108.10.p.), tikrinti, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose (reglamento 108.2 p.), tikrinti atliktų darbų faktinius kiekius, esant reikalui organizuoti jų matavimą (108.17. p.), pasirašyti (vizuoti) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktinius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus (108.19 p.). Reglamentas taip pat įpareigoja statinio statybos techninį prižiūrėtoją būti statybvietėje ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, taip pat dalyvauti kiekvieno naujo statybos darbų technologinio etapo pradžioje (108.11.p. ).

Minėta, kad ieškovas samdė statybos techninį prižiūrėtoją ir šią priežiūrą atliko tretysis asmuo A. Š. IĮ. Taigi ieškovas, vykdydamas statybą, naudojosi profesionalaus statybos techninio prižiūrėtojo pagalba, tokiu būdu ieškovas prisiėmė statybos kontrolę sau (per prižiūrėtoją). Atsakovas, vykdydamas ginčo darbus, jokių nurodymų dėl vežamo grunto kokybės ar kiekybės negavo, todėl vadovaujantis CK 6.689 str. 2 dalimi ieškovas neteko teisės remtis jais ateityje. T.p. minėta, kad ieškovas priėmė ginčo darbus be statybos techninio prižiūrėtojo pritarimo. Todėl, kaip minėta anksčiau, teismo vertinimu, visa rizika dėl galimų ginčo darbų trūkumų turėtų tekti būtent ieškovui.

Nors įstatymas draudžia rangovui, netinkamai įvykdžiusiam sutartį, remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą nustato įstatymas ar sutartis (CK 6.689 str. 4 d.). Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, ieškovui buvo numatyta įstatyminė pareiga vykdyti statybos techninę priežiūrą ir jis ją vykdė, pasitelkdamas kvalifikuotą specialistą – tretįjį asmenį A. Š. IĮ. Todėl sutiktina su atsakovo pozicija, jog, jeigu byloje ir būtų nustatyti ieškovo ieškinyje nurodyti statybos darbų trūkumai, tai atsakomybę už juos turėtų dalintis ieškovas su statybos techniniu prižiūrėtoju, ir ji neturėtų tekti atsakovui.

Be to įstatymas numato, kad užsakovas savo teises ieškovo nurodytu būdu gali ginti tik jeigu darbai atlikti, nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį (CK 6.665 str. 1 d.). Tačiau byloje patvirtinta, jog darbų rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį ir jo naudojimo galimybės nepablogėja. VGTU Taikomoji statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorija atliko tyrimus dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), grindų konstrukcinių sprendinių pasiūlymo ir pateikė sprendinius prekybos centro grindų konstrukcijoms įrengti (atsakovo 2018-06-25 atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.8). Pagal byloje atliktos ekspertizės išvadas šie sprendiniai gali būti įgyvendinami (b.l. 5 t. 32). Tokiu būdu paneigiama ieškovo pozicija, kad jis turės šalinti defektus, išvežti sklype esantį gruntą, užvežti naują ir jį sutankinti. Minėti duomenys patvirtina, kad esamas gruntas yra pakankamas atlaikyti normatyvines statinio apkrovas, todėl nėra jokios būtinybės jį išvežti iš po planuojamo statyti prekybos centro. Tokiu būdu, nėra CK 6.665 str. taikymo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad numatomo statinio plotas yra apie 1970 kv.m., o gruntas atvežtas į 5290 kv.m. plotą. Taigi pakeisti gruntą, kaip to reikalauja ieškovas, ir šiame plote pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad CK 6.662 straipsnis nustato pareigą užsakovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, užsakovas privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).

Teismo vertinimu, ieškinyje nurodyti darbų trūkumai – darbų atlikimas ne pagal projektinę dokumentaciją (užvežant ne tokios rūšies, ne tokį kiekį grunto ar nesutankinant jo iki projektinių normų) – turėtų būti priskiriami prie akivaizdžių (o ne paslėptų) trūkumų. Atsakovo užvežtas gruntas nėra paslėptas, jis yra žemės paviršiuje, matomas. Todėl tiek jo vežimo metu, tiek po jo užvežimo, jį planiruojant, tankinant (apie trijų mėnesių laikotarpis) tiek ieškovas, tiek statybos techninis prižiūrėtojas galėjo reikšti pretenzijas dėl grunto kokybės, kilus abejonėms, domėtis jo tiekėju, reikalauti kokybę patvirtinančių sertifikatų, tikrinti tankinimo rezultatus. Tačiau, kaip minėta, tai nebuvo atliekama, techninis prižiūrėtojas iš viso nekontroliavo ginčo darbų atlikimo (nors, kaip minėta, darbai vyko apie tris mėnesius, o techniniam prižiūrėtojui teisės aktais numatyta pareiga būti statybos aikštelėje ir kontroliuoti darbus ne rečiau kaip du kartus per savaitę).

Tokiu būdu byloje nustačius, kad ginčo darbus ieškovas priėmė, kaip minėta, jų net nepatikrinęs (jų nepatikrinus ir nekontroliavus ieškovo samdytam statybos techniniam prižiūrėtojui), o Rangos sutartyje šalims nenumačius užsakovo teisės reikalavimą dėl darbų trūkumų pašalinimo pareikšti po darbų priėmimo, ieškovas neteko teisės remtis nurodytu akivaizdžių trūkumų faktu (darbų atlikimas ne pagal projektinę dokumentaciją (užvežant ne tokios rūšies, ne tokį kiekį grunto ar nesutankinant jo iki projektinių normų)) (CK 6.662 str. 3 d.).

Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl darbų kainos sumažinimo bei nuostolių atlyginimo dėl darbų atlikimo ne pagal projektinę dokumentaciją (užvežant ne tokios rūšies, ne tokį kiekį grunto, nesutankinant jo iki projektinių normų).

Po bylos išnagrinėjimo pabaigos, teismui išėjus priimti sprendimo, 2020-09-28 ieškovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad atsakovo atlikti darbai galėjo turėti ir kitų (galimai paslėptų) trūkumų – pastato perimetre, užvežant gruntą, galimai „užlaidotos“ statybinės atliekos. Tačiau, kadangi šis galimas darbų trūkumas nebuvo ieškinio pagrindu (minėta, ieškovo suformuluotas ieškinio pagrindas - darbų atlikimas ne pagal projektinę dokumentaciją (užvežant ne tokios rūšies, ne tokį kiekį grunto, nesutankinant jo iki projektinių normų)), o, teismo vertinimu, yra naujas pagrindas, be to, teismo nuomone, šie naujai pateikti duomenys neįtakoja bei nepaneigia ir šiame sprendime teismo padarytų išvadų dėl Rangos sutarties aiškinimo bei užvežto grunto kiekio (pagal byloje atliktos ekspertizės išvadas ir kt. rašytinius įrodymus (b.l. 5 t. 29, 4 t. 43-44)), jie galėjo būti pateikti anksčiau ir nebuvo ištirti teismo posėdyje, teismas šių duomenų į bylą nepriima ir jų nevertina (CPK 181 str. 2 d., 263 str. 2 d.).

Ieškovas nurodo, kad atsakovas nevykdė ir Rangos sutarties 5.2.5 ir 5.2.9. punktų reikalavimų, t.y. neperdavė užsakovui statybos žurnalo ir panaudotų statybos medžiagų kokybės sertifikatų. Reikalauja įpareigoti atsakovą perduoti šiuos dokumentus.

Teismo vertinimu, šie ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Kaip ne kartą minėta, po darbų atlikimo ieškovas iš atsakovo juos priėmė, net ir be statybos techninio prižiūrėtojo pritarimo, be jokių pastabų ar išlygų. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog atliktų darbų akto pasirašymas preziumuoja, kad ne tik statybos darbai, tačiau ir atitinkama dokumentacija perduota užsakovui. Pagal teisinį reguliavimą statybos žurnalas privalo būti statybos aikštelėje, o pabaigus darbus (kaip yra šiuo atveju), yra grąžinamas užsakovui (statybos žurnalo savininkui), jame atliekami įrašai, kas statybos žurnalą perdavė ir kas perėmė (Statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“). Todėl pripažįstama, jog ieškovas neįrodė, kad jam nebuvo perduoti minėti dokumentai.

Be to atsakovas eksploatacinių savybių deklaracijų (sertifikatų) dublikatus pateikė į bylą (2018-06-25 atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.12), o tretysis asmuo UAB „Kelstata“ pagrįstai nurodė, kad į statybos objektą atvežtas gruntas nėra statybinė medžiaga ir jam nėra išduodamas kokybės sertifikatas.

Dėl nurodytų priežasčių atmetami ir ieškovo reikalavimai dėl įpareigojimo pateikti dokumentus.

Tokiu būdu visi ieškovo reikalavimai atmetami.

Ieškinį atmetus, visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo, o jo turėtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas, tretysis asmuo UAB „Kelstata“ patyrė atitinkamai 5007,40 Eur ir 3993 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Šios išlaidos, įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus rekomenduojamus tokių išlaidų dydžius, teismo vertinimu, yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš ieškovo. Ieškovas privalo atlyginti ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (23,20 Eur) valstybei. T.p. atsakovas patyrė 2028 Eur išlaidų dėl byloje atliktų ekspertizės, eksperto apklausos. Šias išlaidas t.p. privalo atlyginti ieškovas. Šalims iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinama po 56 Eur kiekvienai avanso, jų įmokėto už ekspertizės byloje atlikimą (CPK 90 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovui UAB „Statlina“, k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB „Paninvest“, k. (duomenys neskelbtini), 7 035,40 Eur (septynis tūkstančius trisdešimt penkis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Kelstata“, k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB „Paninvest“, k. (duomenys neskelbtini), 3 993 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Paninvest“, k. (duomenys neskelbtini), 23,20 Eur (dvidešimt tris eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui UAB „Paninvest“, k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui UAB „Statlina“, k. (duomenys neskelbtini), iš teismo depozitinės sąskaitos nepanaudotą dalį – kiekvienam po 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) – avanso, jų sumokėto už ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.