- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- eB2-347-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00085-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Giriukas“
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
atsakovės atstovams advokatui Rimvydui Kairiui (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje), P. R. (2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giriukas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas pareiškė reikalavimą iškelti atsakovei bankroto bylą. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė, jog atsakovė nevykdo VSD įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų. Atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) biudžetui 2019 m. vasario 11 d. sudarė 9390,38 EUR, iš jų 9153,06 EUR VSD įmokų, 237,32 EUR delspinigių. Remiantis VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ 2019 m. vasario 8 d. duomenimis, atsakovės vardu registruoto turto nėra. Remiantis Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2019 m. vasario 8 d. duomenimis, atsakovės vardu registruoti -traktorius bei medvežis. Remiantis VĮ Registrų centrui pateikto 2017 m. balanso duomenimis, bendrovės turtas sudarė 103046 EUR, iš jo ilgalaikis turtas 19135 EUR, trumpalaikis turtas 83911 EUR. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 134586 EUR, iš jų per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 134586 EUR. Remiantis sudaryta pelno (nuostolių) ataskaita 2017 m. gruodžio 31 d., atsakovė patyrė 24460 EUR nuostolį. Nuo 2018 m. kovo 7 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateikti mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pati atsakovė paskutinį kartą 2017 m. liepos 18 d. sumokėjo 2201,87 EUR įmokų. Įsiskolinimas nebuvo išieškotas ir pagal 2018 m. balandžio 11 d. antstolei Nijolei Genutienei perduotą Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą. Atsakovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 gruodžio mėn. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2019 m. vasario 11 d. duomenimis, pas atsakovę yra 4 apdraustieji. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. (8.1) SI-49113 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Giriukas“ bankroto bylos iškėlimo“ dėl 7387,35 EUR įsiskolinimo Fondo biudžetui sumokėjimo, siųstas bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), įteiktas 2019 m. sausio 9 d.. Atsakovė neįvykdė Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus reikalavimo ir iki šiol nesumokėjo skolos, todėl ieškovo nuomone, atsakovė yra nemoki.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovo ieškinio nepripažįsta. Nesutikimo motyvų esmė, jog atsakovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais dėl urėdijų skaičiaus mažinimo Lietuvoje. Atsakovė yra sudariusi dvi darbų vykdymo sutartis su V. Ž. įmone ir uždarąja akcine bendrove „Šilutės mediena“, kurių vykdymas neabejotinai pagerins atsakovės finansinę būklę. Atsakovės balansas, , darbuotojų skaičius, turtas nėra pakitęs nuo konstatuotų aplinkybių Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartyje.
3. Byloje pateiktas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant ir sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu dalyvaujančių asmenų atstovai iš esmės paaiškino jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
4. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
6. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1389/2013).
7. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nors bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas įpareigoją teismą būti aktyviu, ex officio rinkti įrodymus, tačiau tai nereiškia, jog teismas turi perimti šalių pareigą už jas įrodinėti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013).
8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ginčo teisenos tvarka sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto balansinė vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-401-117/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-100/2014 ir kt.). Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, o kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią jo vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė.
9. Pagal paskutinį atsakovės teismui pateiktą balansą, 2019 m. balandžio 17 d. atsakovės turtą sudaro 23 080 EUR, iš kurio ilgalaikis turtas yra nurodytas 11 409 EUR, trumpalaikis turtas yra nurodytas 11 671 EUR, pinigų ir piniginių ekvivalentų nurodyta 1502 EUR.
10. Pagal teismų praktiką, lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo pagal bendrą taisyklę neturi būti įtraukiami į lizingo gavėjo (bankroto bylos atveju - atsakovės) balansą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-534/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-566/2010; 2011 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-504/2011). Liudytoja S. R. (atsakovės buhalterė) parodė, kad atsakovės ilgalaikis turtas yra detalizuotas teismui 2019 m. vasario 28 d. pateiktoje pažymoje, šioje pažymoje nurodytas turtas Belarus MTZ82 yra įsigytas lizingo būdu iš UAB BRC Finance, likusi sumokėti suma yra apie 2000 EUR, o traktorius TIMBERJACK yra įsigytas iš ūkininko V. R. išsimokėtinai, nesumokėta skola yra 6500 EUR. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, matyti, kad civilinėje byloje Nr. eL-1125-204/2019 2019 m. vasario 20 d. yra priimtas teismo įsakymas dėl išieškojimo šios 6500 EUR sumos, 780 EUR palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 7280 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 229 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės kreditoriaus V. R. naudai. Šio išieškojimo įvykdymui užtikrinti 2019 m. vasario 20 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės - traktoriaus TIMBERJACK 1110, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (viešajame registre registruoto V. R. vardu), sulaikymas ir areštas, perduodant saugoti traktorių V. R.. Šios transporto priemonės (TIMBERJACK 1110 ir Belarus MTZ82) nuosavybės teise atsakovės vardu nėra įregistruotos ir transporto priemonių registre. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, formuojamai teismų praktikai nurodytai šiame punkte, yra pagrindas išvadai padaryti, jog į balansą nepagrįstai įtrauktas atsakovei nuosavybės teise nepriklausantis turtas Belarus MTZ82, kurio vertė yra 5477, 62 EUR ir traktoriaus TIMBERJACK, kurio vertė 4531, 79 EUR.
11. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Transporto priemonių registro duomenimis, atsakovė nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Atsakovės, kaip valdytojos vardu, transporto priemonių registre yra įregistruota transporto priemonė MAN. Byloje nėra įrodymų apie kitokį atsakovės nuosavybės teise turimą turtą.
12. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debetinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę. Liudytoja S. R. (atsakovės buhalterė) parodė, jog trumpalaikiai atsakovės įsipareigojimai tai yra debitoriniai įsiskolinimai atsakovei, šie įsiskolinimai yra nurodyti ir atsakovės debitorių sąraše 2019 m. vasario 28 d., į šį sąrašą neturėtų būti įtraukti UAB „Danega“, A. L., nes su jais yra atsiskaityta. Teismo vertinimu, neteisminiu keliu šalims ginčo neišsprendžiant ilgą laiką, kai debitoriniai įsiskolinimai yra atsiradę 2015 - 2017 metais, realus ir operatyvus visa apimtimi įsiskolinimų atgavimas yra mažai tikėtinas, byloje taip pat nėra įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, todėl sprendžiant dėl atsakovės nemokumo šios debitorinės skolos negalėtų būti įskaitomos į turto realią vertę.
13. Atsižvelgiant į 10-12 punktuose nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagal paskutinį atsakovės teismui pateiktą balansą, 2019 m. balandžio 17 d. faktiškai atsakovės turto nėra už 23 080 EUR sumą, o į atsakovės balansą įrašyto turto reali vertė sudarytų 1569 EUR. Be to, kaip parodė Liudytoja S. R. (atsakovės buhalterė) visas turtas yra įkeistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
14. Atsakovė pateikė kreditorių ir pradelstų įsipareigojimų sąrašą 2019 m. vasario 28 d., iš kurio matyti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 96 312, 17 EUR. 2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje atsakovės direktorius P. R. paaiškino, jog kreditorių sąrašas nėra pasikeitęs (2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas, 10:29:42). 2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje ieškovo atstovės pateiktais duomenimis įsiskolinimas ieškovui yra padidėjęs (buvo nurodytas atsakovės 2019 m. vasario 28 d. kreditorių ir pradelstų įsipareigojimų sąraše 10 656, 58 EUR) ir sudaro 10 998 EUR (10 147, 10 EUR įmokų ir 850, 75 EUR delspinigių). Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, faktiškai atsakovės pradelsti įsipareigojimai yra didesni, nei nurodo ir pripažįsta atsakovė. Liudytoja S. R. (atsakovės buhalterė) parodė, kad visos skolos iš esmės yra pradelstos (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio protokolas, 09:54:44).
15. Esant 9-14 punktuose nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti atsakovės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) ženkliai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tai yra atsakovė yra nemoki (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Atsakovės pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršytų šiuo metu į balansą įrašyto turto vertę ir tuo atveju, jei būtų vertinami ir esami debitorių įsiskolinimai ir atsakovės lizinguojamas turtas.
16. Be to, atsakovės esamus finansinius sunkumus, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti laikinais finansiniais sunkumais. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 m. ir 2018 m., atsakovės veikla paskutinius du metus iki šių einamųjų metų buvo nuostolinga. Kaip parodė liudytoja S. R. (atsakovės buhalterė), atsakovės veikia nuostolingai ir šiais metais (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas, 09:52:04 – 09:54:44).
17. Atsakovė pateikė duomenis, jog šiuo metu yra sudarytos sutartys: 2014 m. gruodžio 5 d. su VĮ Šilutės miškų urėdija – „Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartis“ Nr. 301400000141-1 ir 2018 m. vasario 20 d. Nr.1 su Šilutės rajono savivaldybės administracija dėl avarinių medžių kirtimo Šilutės rajono savivaldybės, Juknaičių seniūnijoje, Juknaičių kaime. Kaip parodė liudytoja S. R. (atsakovės buhalterė), pajamos yra gaunamos tik vykdant šias dvi sutartis, pajamos per mėnesį yra 6000 EUR, darbo užmokestis darbuotojams sudaro 1800 EUR, dar reikalinga įsigyti, kuro detalių. Atsakovė nepateikė duomenų, įrodymų apie realias numatomas galimybes plėsti, pertvarkyti įmonės veiklą, jog būtų galimybė gauti didesnes pajamas. Kaip matyti, esant tik pagal šias dvi sutartis vykdomai atsakovės veiklai, atsakovės veikla yra nuostolinga. Nesant kitų duomenų apie atsakovės kitokią realiai galimą vykdyti veiklą, veiklos plėtimą, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės vykdoma veikla galėtų atkurti įmonės mokumą ir galimybę efektyviai padengti šiuo metu esamus didelius pradelstus įsipareigojimus.
18. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas privalo atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo gavimo iki bankroto bylos iškėlimo (iškėlimo pagrįstumo patvirtinimo). Tai paaiškinama turtinių santykių tarp atsakovo ir kontrahentų dinamika, kuri savo ruožtu lemia, kad atsisakius iškelti bankroto bylą, naujas to paties kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nesudarys bylų tapatumo. Kitaip tariant, atsakovui bet kada galima inicijuoti naują civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-708/2010). Per laikotarpį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, tai yra 2019 m. vasario 20 d., iki šios nutarties priėmimo atsakovės pradelsti įsipareigojimai nesumažėjo, atsakovė nerado galimybių padengti net dalies finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir „Sodrai“, pradelsti įsipareigojimai tik didėja, nes nevykdant skolinių įsipareigojimų, skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės mokumo situacija negerėja ir bankroto bylos iškėlimas labiau atitinka tiek pačios atsakovės, tiek jos kreditorių interesus, kurių užtikrinimo svarbos negali paneigti atsakovės deklaruojamas noras toliau vykdyti veiklą.
19. Bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Taigi, atsakovei pavykus sėkmingai ir operatyviai išsiieškoti skolas iš debitorių ar suradus investuotojų, su kurių pagalba atsakovė būtų pajėgi atsiskaityti ir atsiskaitytų su kreditoriais, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
20. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, bankroto administratoriaus kandidatūra iš asmenų, įrašytų į asmenų, teikiančių įmonių bankroto paslaugas sąrašo, parinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Atsakovės bankroto administratoriumi skirtinas Henrikas Pupelis, sąrašo eilės Nr. B-FA085.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
1. Iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giriukas“, įmonės kodas 302916009, registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.
2. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Giriukas“ bankroto administratoriumi paskirti Henriką Pupelį, sąrašo eilės Nr. B-FA085, (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), mob. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini).
3. Pranešti apie iškeltą bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiunčiant neįsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją, Juridinių asmenų registrui, šalims, paskirtam bankroto administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Taip pat išsiųsti neįsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją Turto areštų aktų registro tvarkytojui.
4. Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose bei 7 dalies 8 punkte, kartu sudarant galimybę bankroto administratoriui teisme gauti bankroto bylos duomenis pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 9 punktą.
5. Įpareigoti bankroto administratorių gavus duomenis apie antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš atsakovės, apie atsakovės atžvilgiu nagrinėjamas civilines, baudžiamąsias bylas, atliekamus ikiteisminius tyrimus, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.
6. Areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giriukas“, įmonės kodas 302916009, registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat sustabdyti visas pas antstolius esančias vykdomąsias bylas, kuriose iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giriukas“ vykdomas išieškojimas, iki įsiteisės nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą. Nutarties vykdymą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giriukas“ turto arešto pavesti ieškovės pasirinktiems antstoliams CPK nustatyta tvarka ir vykdyti skubiai.
7. Nustatyti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giriukas“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus bankroto administratoriui per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o pirmąjį kreditorių susirinkimą bankroto administratoriui pavesti sušaukti per 15 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
8. Nustatyti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giriukas“ valdymo organai (administracijos vadovas) privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
9. Išaiškinti, kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Taip pat teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu šis asmuo po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengia pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdo procedūroms.
Nutartis dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo yra neskundžiama.