Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs Švenčionių r. sav., įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, gyvenantis Didžiojoje B. L., (duomenys neskelbtini) O. C., kaltinamas pagal LR BK 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. U. kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą – 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 15.50 val. Švenčionių rajono savivaldybės kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas I. U. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimas Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“) 119 p. numatytą reikalavimą, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto – važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešiniąja puse, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, sudarydamas kliūtį jam iš priekio priešinga kryptimi važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S., judėjimui, dėl to transporto priemonės susidūrė.

1) automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. S. padaryta žaizda kairėje kaktos pusėje, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu; dešinės akies viršutinio ir apatinio voko žaizdos, dešinės akiduobės vidinės sienos lūžis, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą (kaulų lūžių gijimas užtrunka ilgiau nei 10 d.) vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; poodinė kraujosruva krūtinės kairėje viršutinėje dalyje, kairės pusės I, II, III, VI šonkaulių lūžiai su plaučio pažeidimu, oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, plaučių užpakalinių paviršių sumušimas, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 p. vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu; dešiniojo kulnakaulio skeveldrinis lūžis, dešiniojo kubakaulio ir dešinės čiurnos abiejų kulkšnių lūžiai, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 p. (kaulų lūžių gijimas užtrunka ilgiau nei 10 d.) vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; koma, toniniai-kloniniai traukuliai, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, kurie pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 p. vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

2) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė D. T. patyrė daugybinius kūno sužalojimus – daugybinius abipusius šonkaulių lūžius (I, IV, V, VI, VII, XII dešinės pusės ir I-XI kairės pusės), krūtinkaulio kūno lūžj su abiejų plaučių sumušimu ir oro į kairę krūtinplėvės ertmę ir į krūtinės ląstos minkštuosius audinius prasiveržimu, padaryta kraujosruva (hematoma) kairėje krūtyje; patyrė daugybinius stuburo lūžius (krūtinės 7-o slankstelio keterinės ataugos, 8-o slankstelio kūno ir 12-o dešinės skersinės ataugos bei juosmens 1-5 slankstelių dešinės pusės ir 2, 4, 5 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų), kairiojo žastikaulio kūno lūžį su stipininio nervo pažeidimu, dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį su dilbio kaulų išnirimu, kryžkaulio kairės pusės masės ir kairio gaktikaulio abiejų šakų bei dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžius, muštines žaizdas ir nubrozdinimus kaktoje ir viršugalvyje, kurie visumoje dėl daugybinių kaulų lūžių ir plaučių sumušimo, sukėlusių sunkią sveikatos būklę, ir dėl daugybinių dubens kaulų lūžių, suardžiusių kaulinį dubens žiedą, atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 p.);

3) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei J.V. padaryta galvos plaukuotosios dalies kaktinės srities muštinė žaizda, dešiniojo šlaunikaulio distalinio galo ir kairiojo šlaunikaulio pogūbrinės dalies lūžiai su dislokacija, pohemoraginė anemija, sužalojimai, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 ir 6.6.15 p., visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

4) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei J. V., gim. (duomenys neskelbtini)., padaryti dauginiai odos nubrozdinimai kaktoje, dešinės akies vokuose, dešiniajame skruoste, dauginės muštinės žaizdos galvoje, dešiniajame skruoste, nosyje, minkštųjų audinių kraujosruvos kaktos kairėje ir veido dešinėje pusėse, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; kairiojo gaktikaulio apatinės šakos lūžis, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d.;

5) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei I. U. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies voke, krūtinės ląstoje, pilve, dubens dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai krūtinės ląstoje ir dubens dešinėje pusėje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžis, krūtinkaulio kūno lūžis, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d.

V. U. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3587/2018(01) (II t., b. l. 27-29) nustatyta, kad eismo įvykio metu I. U. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies voke, krūtinės ląstoje, pilve, dubens dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai krūtinės ląstoje ir dubens dešinėje pusėje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžis, krūtinkaulio kūno lūžis, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d.

18. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 81/2019(01) (III t., b. l. 77-78) nustatyta, kad eismo įvykio metu V. U. padaryti sąnarinis dešinio stipinkaulio atokiojo galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai bei pilvo sumušimas (poodinė kraujosruva). Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl dilbio kaulų lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Po eismo įvykio ir po gydymo stacionare V. U. tiriant VšĮ Vilniaus UL Santaros klinikų Konsultacijų poliklinikoje 2018 m. rugsėjo 12 d. jam nustatytas sąmonės netekimo – apalpimo (sinkopės) epizodas, įvardintas kaip vazovagalinė sinkopė, todėl, atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes, liudytojo ir įtariamojo parodymų duomenis, tokios vazovagalinės sinkopės pasireiškimo (sąmonės netekimo) galimybės 2018 m. rugpjūčio 11 d. V. U. vairuojant automobilį, pilnai atmesti negalima.

20. Pagal LR BK 281 str. 3 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio straipsnio 7 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo, todėl įrodinėtinas šių nusikaltimų sudėties požymis yra neatsargi kaltė ir jos turinys. Kaltė yra viena iš veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių ir vien tik kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir kilusių nusikalstamų padarinių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 str., jeigu nenustatoma jo kaltė (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (LR BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalga (Teismų praktika, Nr. 30)).

21. LR BK 16 str. 1-3 d. nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (nusikalstama veika) yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu ją padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu ją padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

22. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 str. nustatytais bei įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 str. numatytą nusikaltimą. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017, 2K-7-1-693/2018).

Motyvuojamoji dalis

23. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir ten susidūrė su nukentėjusiojo A. S. vairuojamu automobiliu, dėl susidūrimo atsirado pasekmės, numatytos BK 281 str. 3 d., tačiau byloje negauta įrodymų, iš kurių būtų galima neginčijamai teigti, kad kaltinamasis, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir susidurdamas su šia juosta važiavusiu automobiliu, buvo sąmoningas ir galėjo valdyti savo veiksmus. Šis klausimas kyla nustatant vieną iš būtinųjų nusikalstamos veikos požymių – kaltinamojo kaltę. Kaltinamasis teigia, kad prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu buvo praradęs sąmonę.

24. Iš byloje esančių dokumentų (III t., b. l. 49-54) nustatyta, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikos Santaros medicinos centre 2018 m. rugsėjo 12 d. atlikus kaltinamojo V. U. tyrimą nustatytas sąmonės netekimo – apalpimo (sinkopės) epizodas, įvardintas kaip vazovagalinė sinkopė. Ikiteisminio tyrimo metu (III t., b. l. 77-78) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistui atlikus minėtų medicininių dokumentų tyrimą, duota išvada, kad neatmetama tokios vazovagalinės sinkopės pasireiškimo (sąmonės netekimo) galimybė V. U. 2018 m. rugpjūčio 11 d. vairuojant automobilį.

25. Teismas, siekdamas patikrinti kaltinamojo nurodomą versiją ir nustatyti, ar pagrįsti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Santaros medicinos centre atlikto tyrimo rezultatai ir padaryta išvada, paskyrė kompleksinę teismo ekspertizę, įtraukiant reikalingus specialistus. Atlikus kompleksinę ekspertizę pateikta išvada:

1. Elektrokardiografiniai kairiojo skilvelio hipertrofijos ir ritmo sutrikimo bei ankstyvos repoliarizacijos požymiai, anamnestiniai nepastovaus padidėjusio kraujospūdžio požymiai, nurodantys į padidėjusio arterinio kraujospūdžio ligą kartu su bronchitu galėjo išprovokuoti sinkopės atsiradimą, kuri galėjo trukti nuo keliolikos sekundžių iki keleto minučių.

2. V. U. VULSK Kardiologijos ir angiologijos centre Širdies aritmijų skyriuje 2018 m. rugsėjo 12 d. atlikto tyrimo metu padaryta išvada – vazovagalinė sinkopė yra teisinga, bet, remiantis 1 p. išdėstytais duomenimis, V. U. galėjo patirti ir mišraus tipo apalpimą, sąlygojusį trumpalaikį sąmonės netekimą. Eismo įvykio metu V. U. patirti sužalojimai, sumušimai ir tyrimo metu buvusi jo psichologinė būsena galėjo įtakoti sinkopės atsiradimą.

3. Vazovagalinę sinkopę V. U. sukėlė somatinė, funkcinė patologija ir provokacinis mėginys.

4. Šios priežastys galėjo būti pakankamos V. U. vazovagalinės sinkopės sukėlimui ir eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini).

5. V. U. daugiau veiksnių, kurie būtų galėję sukelti vazovagalinę sinkopę eismo įvykio metu, pateiktoje medicininiuose dokumentuose nėra.

6. Tipiniu atveju vazovagalinės sinkopės priepuolis, nesant dirgiklių (provokuojančių veiksnių), be prodrominių simptomų įvykti negali. Bet provokuojančių veiksnių mišrūs mechanizmai (kosulys, negydomos arterinės hipertenzijos su širdies ritmo sutrikimais fonas) galėjo išprovokuoti V. U. sinkopę.

7. V. U. medicininiuose dokumentuose iki eismo įvykio nebuvo užfiksuota priežasčių, kurios galėjo sukelti sinkopę.

8. Priežastys, leidžiančios įtarti V. U. vazovagalinę sinkopę, yra aiškios ir nurodytos aukščiau.

9. Vazovagalinė sinkopė gali kartotis ir gali įvykti tik vieną kartą, bet dėl jos nelieka liekamųjų reiškinių;

10. Dažniausiai vazovagalinė sinkopė turi prodrominius simptomus, tokius kaip temimas akyse, silpnumas, ūžimas ausyse.

Iš ekspertizės akto ir jo išvadų, teisiamajame posėdyje apklausto eksperto J. M. P paaiškinimų nustatyta, kad po eismo įvykio nustatyti V. U. sveikatos sutrikimai – elektrokardiografiniai kairiojo skilvelio hipertrofijos ir ritmo sutrikimo bei ankstyvos repoliarizacijos požymiai, anamnestiniai nepastovaus padidėjusio kraujospūdžio požymiai, nurodantys į padidėjusio arterinio kraujospūdžio ligą, kartu su bronchitu galėjo eismo įvykio metu išprovokuoti sinkopės atsiradimą, kuri galėjo trukti nuo keliolikos sekundžių iki keleto minučių. Kaip nustatyta iš eksperto paaiškinimų, pagal pateiktus medicininius dokumentus, minėti sveikatos sutrikimai iki eismo įvykio nebuvo diagnozuoti, tačiau po eismo įvykio nustatyti minėti sutrikimai (kairiojo skilvelio hipertrofija dėl padidėjusio arterinio kraujospūdžio, lėtinio bronchito sukeliami pakitimai) yra lėtinio pobūdžio, pakitimai vystosi ilgą laiką, dėl to nustatyti pakitimai negalėjo atsirasti po eismo įvykio, jie jau buvo iki įvykio. Tipiniu atveju vazovagalinės sinkopės priepuolis, nesant dirgiklių (provokuojančių veiksnių), be prodrominių simptomų įvykti negali, bet provokuojančių veiksnių mišrūs mechanizmai (kosulys, negydomos arterinės hipertenzijos su širdies ritmo sutrikimais fonas) galėjo išprovokuoti V. U. sinkopę. Dėl sveikatos sutrikimų buvo pagrindo tokiai sinkopei vykti. Iš eksperto parodymų nustatyta, kad išvadų 3 p. nurodoma somatinė patologija aptarta išvadų 1 p. Tai pakitimai, susiję su liga, kuri buvo nepastovi su padidėjusiu kraujospūdžiu, galėjusiu būti bronchitu – nustatyti elektrokaligrafiniai pakitimai, sutrikimas ankstyvo reprezacijos požymio. Šie dalykai galėjo būti pagrindu, nes jie galėjo būti ir anksčiau (padidėjęs kraujospūdis, bronchitas buvo anksčiau), todėl visi pakitimai tuo metu galėjo būti provokuojantys, kaip priežastis tuo metu sinkopei atsirasti. Visi funkciniai pakitimai – regeneracijos proceso sutrikimas, kuris gali būti nepastovus, bei įkvėpimo sutrikimas. Šie veiksniai – somatinė, funkcinė patologija ir provokacinis mėginys, kuriuo galėjo būti kosulys, negydomos arterinės hipertenzijos su širdies ritmo sutrikimais fonas, galėjo prieš eismo įvykį sukelti V. U. vazovagalinę sinkopę. Tipiniu atveju vazovagalinės sinkopės priepuolis, nesant dirgiklių (provokuojančių veiksnių), be prodrominių simptomų įvykti negali, tačiau galimas netipinis atvejis, negalima paneigti varianto, kad be tų visų provokuojančių požymių veiksnių gali įvykti pakitimai. Galimi pakitimai širdyje dėl padidėjusio arterinio kraujospūdžio, pakitimai dėl lėtinio bronchito – gali užeiti kosulys, taip pat pakitimai, kurie pablogina kraujotaką, tuo momentu apsunkina prisotinimą deguonimi. Šiuo atveju galimas tiek vienas, tiek kitas variantas.

26. Ekspertų išvada nėra kategoriška, tačiau šia ekspertizės išvada nepaneigiama VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikos Santaros medicinos centre 2018 m. rugsėjo 12 d. atlikto tyrimo išvada, nurodoma, kad ji teisinga, be to, išvadoje nurodoma, kad V. U. dėl nustatytų sveikatos sutrikimų galėjo patirti ir mišraus tipo apalpimą, sąlygojusį sąmonės netekimą. Nesivadovauti ekspertų išvada nėra pagrindo, nes nenustatyti ekspertizės akto trūkumai, nėra pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, tyrimo eigos ar jo išvadų (tokių neišsakė ir dalyvaujantys byloje asmenys).

27. Byloje negauta įrodymų, iš kurių būtų pagrindo spręsti, kad kaltinamasis, prieš jo vairuojamam automobiliui išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą ir susiduriant su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu, buvo sąmoningas. Kartu su kaltinamuoju važiavusi jo sutuoktinė – nukentėjusioji I. U. – paaiškino, kad ji neprisimena momento, kaip automobilis pasuko į kairę pusę ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kaip įvyko eismo įvykis. Nukentėjusiosios parodymai, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji – sutuoktiniai, vertinami kaip subjektyvūs, jais vadovautis nustatant įvykio aplinkybes nėra pagrindo. Tuo trapu nei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas A. S., nei automobiliu važiavę nukentėjusiosios nenurodė matę, kad į juos atvažiuojančio automobilio vairuotojas vairavo sąmoningai – nukentėjusieji nenurodė, kad būtų atkreipę dėmesį į automobilio vairuotoją. Paskui kaltinamojo vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ važiavęs liudytojas J. P. matė, kaip važiuoja automobilis, tačiau nematė vairuotojo ir jo veiksmų.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra patikimų įrodymų, kuriais būtų paneigiami kaltinamojo paaiškinimai, kad jis, jo vairuojamam automobiliui išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, dėl sveikatos sutrikimo buvo praradęs sąmonę, ir ekspertizės išvada, kad negalima atmesti galimybės, kad V. U. prieš eismo įvykį buvo praradęs sąmonę. Pažymėtina, kad, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 str. turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas).

29. Gautais byloje įrodymais nepaneigus kaltinamojo nurodomų aplinkybių, tik prielaidomis grindžiamas kaltinimas, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį prieš išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, nesilaikė (duomenys neskelbtini) p. numatyto reikalavimo (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nerūpestingumo, t. y. suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams (nusikalstamas nerūpestingumas).

30. Apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kelių transporto priemonę vairavusio asmens kaltė dėl nusikaltimo, numatyto atitinkamoje BK 281 str. dalyje, yra visiškai ir besąlygiškai įrodyta. Negalima kategoriškai teigti, kad kaltinamasis turėjo ir galėjo numatyti, kad įvažiuos į priešingos krypties eismo juostą, kurioje susidurs su atvažiuojančiu automobiliu.

31. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normomis draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio visi požymiai nenustatyti ir neginčytinai neįrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Išteisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) (LAT nutartis Nr. 2K–455/2014).

32. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nenustatyta, kad V. U. veikoje yra BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma, sudaranti baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą, nes nėra pagrindo neabejotinai konstatuoti V. U. kaltės dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidiamo. Baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos. Pagal teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014), todėl V. U. išteisinamas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti jam inkriminuojamo nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

33. V. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama.

34. Nukentėjusioji D. T. pareiškė civilinį ieškinį atsakovams V. U. ir ADB „C. V. I. G.“ dėl 923,37 Eur dydžio turtinės ir 15000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo, taip pat prašė priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos atlyginimo ir priteisti iš civilinio atsakovo V. U. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. D. T. pateikė kvitą apie 500 Eur dydžio išlaidas atstovo pagalbai apmokėti (IV t., b. l. 91).

Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) prašė priteisti jai 1149,22 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 50008 Eur negautų pajamų, 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, priteisti jos atstovaujamai (duomenys neskelbtini) 691,65 Eur dydžio turtinės, 8000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, priteisti išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą, taip pat penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos atlyginimo.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad tik pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo gali būti išieškotos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimas, BPK 115 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, nukentėjusiųjų D. T., (duomenys neskelbtini) ir J. V, atstovaujamos atstovės pagal įstatymą J. Valėnienės, civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. U. pagal LR BK 281 str. 3 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

D. T. civilinį ieškinį dėl 923,37 Eur dydžio turtinės ir 15000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, J.V. civilinį ieškinį dėl 1149,22 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, 50008 Eur negautų pajamų, 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir J. V., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą J.V, civilinį ieškinį dėl 691,65 Eur dydžio turtinės, 8000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.