Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamą vietą prie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, išsilavinimas specialus vidurinis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2014-05-19 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. bei 145 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2014 m. kovo 10 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio peiliu dūrė J. G. į pilvo sritį ir padarė durtinę - pjautinę kiauryminę pilvo dešinės pusės žaizdą su kepenų sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdė J. G. sveikatą.

Be to, A. G. 2014 m. kovo 10 d. apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai peiliu sužalojo J. G., atėjus į butą nukentėjusiosios dukrai D. G. elgėsi agresyviai, sudavė vieną smūgį kumščiu D. G. į veido sritį, kėsinosi suduoti dar ir sakydamas, kad tuoj užmuš ją, grasino nužudyti D. G., o D. G. pabėgus į vonios kambarį ir jame užsirakinus, bandė išlaužti duris, jas apie kelias minutes daužydamas bei spardydamas ir grasindamas, kad nukentėjusioji „gyva iš ten neišeis“, šiais veiksmais nukentėjusiajai D. G. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tyčia sužaloti nukentėjusiąją nenorėjo. J. G. pažįsta apie metus ar kiek daugiau laiko, su ja bendravo labai artimai, tačiau bendro šeimyninio gyvenimo bei bendro turto neturėjo, ateities kartu neplanavo. Nakvodavo dažniau pas J. G., tačiau jo drabužiai bei kiti daiktai buvo pas motiną. Materialinės pagalbos jai neteikė, buvo labiau jos išlaikomas. Savo bendravimą su ja vertina ne kaip santykius tarp sugyventinių, o kaip su artima meiluže. Su ja kartais konfliktuodavo.

2014 m. kovo 10 d. prieš pietus abu su J. G. buvo nuėję į barą, kur išgėrė alaus. Po to su ja išsiskyrė, o apie 18 val. ar kiek vėliau jis grįžo pas J. G.. Ji buvo išgėrusi, apsvaigusi, o kambaryje ant stalo dar buvo pusė butelio alaus. Kadangi jis pats jautėsi blaivus, nes be dviejų bokalų alaus, išgertų apie pietus, daugiau negėrė, supyko ant J. G.. Bendraujant jis netyčia ją pavadino savo geros draugės V., kurią J. G. manė esant jo meiluže, vardu ir prasidėjo konfliktas. J. G. pradėjo keiktis, mėtyti ant stalo buvusius jo daiktus – piniginę, telefoną. Paėmė ir jo ant stalo padėtą atlenkiamą peilį, kurį jis nešiodavosi savigynai. Nors paėmusi peilį J. G. jam juo negrasino, tačiau pamanęs, kad ji gali pulti jį, jis puolė prie jos ir norėdamas atimti peilį sugriebė už rankos, kurioje buvo peilis, bei užlaužė ją. Tuomet peilis, dar būdamas J. G. rankoje, įsmigo jai į dešinį šoną. Tai jis pats matė. Tada ji peilį paleido, o jis jį ištraukė ir numetė ant lovos. Traukiant peilį G. surėkė. Dūrio momentu abu buvo vienas priešais kitą. Po to jis susinervino ir išėjo parūkyti. Grįžęs pamatė, kad J. G. valė žaizdą ir persirenginėjo. Tuo tarpu jis atsisėdo ant lovos ir gal nualpo, nes nieko nebeprisimena. Atsigavęs prie durų pamatė J. G. dukrą D.. Pradėjo pyktis ir su ja. Jis liepė D. pasitraukti nuo durų, o šiai to nepadarius jis sudavė smūgį ranka jai į veidą. Ar smūgiavo kumščiu, ar alkūne – neprisimena. D. nuo smūgio parkrito ant grindų. Tada jam iš už nugaros pribėgo J. G. ir bandė jį nuo dukros atitraukti, o pati D. atsistojo ir nubėgusi į vonios kambarį užsirakino. Jis pradėjo smarkiai belsti į duris, prašė jas atidaryti, nes norėjo atsiprašyti už smūgį. D. durų neatidarė, girdėjo jos verksmą. Užmušti ar nužudyti D. jis nenorėjo ir tokių žodžių jai nesakė, nors iš pykčio išdavoje jo pasakytų žodžių, tame tarpe keiksmažodžių, jai galėjo susidaryti įspūdis, kad tai padaryti jis grasino. Taip pat dėl išsakytų žodžių ji galėjo suprasti ir tai, kad jis ketina suduoti daugiau smūgių jai. Išlaužti vonios durų jis taip pat neketino, nes norėdamas galėjo tai padaryti. D. neatidarius durų jis nuo jų pasitraukė, išėjo parūkyti, tačiau pasidarė silpna ir atsisėdo ant lovos. Po kurio laiko jį pažadino D. draugė, su kuria jis apsipyko ir susirinkęs savo daiktus, tame tarpe ir peilį, išėjo. Nuvyko pas V., papasakojo jai apie konfliktą. Ji jam pasiūlė pagyventi jos prižiūrimame name (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jis ir gyveno iki suėmimo. Be to, po įvykio jis parašė SMS žinutę D. ir pagrasino problemomis su teisėsauga, kad jos „ramiai negyvens“.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad su A. G. pažįstama virš metų laiko. Tvirtina kartu su juo negyvenusi, savo sugyventiniu jo nelaikanti. Dalį laiko A. G. praleisdavo su ja, o kitu laiku kažkur išvykdavo. Lankydavosi pas motiną bei tėvą, turėjo ir kitų moterų. Bendro turto su juo neturėjo, išlaikymo vienas kitam neteikė, nebent jam pagamindavo valgį. Kadangi juo pasitikėjo, buvo davusi buto raktą.

2014 m. kovo 10 d. apie pietus su A. G. buvo nuėjusi į barą, kur abu išgėrė po 2 bokalus alaus. Po to abu išsiskyrė. Ji parduotuvėje dar nusipirko litrą alaus ir namuose išgėrė bokalą. Jautėsi jau apsvaigusi. Apie 18 val. grįžo A. G.. Jis buvo kiek išgėręs, tačiau ne girtas. Dukros D. dar nebuvo. Bekalbant su juo A. G. ją pavadino V. vardu. Jos nuomone, ši moteris, kuriai jis kiekvieną dieną skambindavo, buvo jo meilužė. Dėl to ji supyko, abu apsižodžiavo. Ji liepė A. G. išeiti, tačiau šis nėjo. Tada ji, ketindama išmesti į koridorių, nuo stalo sugriebė visus jo daiktus, tame tarpe ir peilį. Tuomet A. G., bandydamas atimti paimtus daiktus, užlaužė jos rankas ir susistumdymo metu peilis įsmigo į jos dešinį šoną. Ištraukęs peilį A. G. pasitraukė nuo jos. Ji pareikalavo jo išeiti, tačiau A. G. liko. Jis buvo pasimetęs. Žaizda nebuvo didelė, kraujas beveik nebėgo, tik kiek sušlapo megztinis. Apie 19 val. grįžo dukra D. ir ji dukrai pasakė apie jos sužalojimą. Kaip tai įvyko nepasakojo. Dukra labai supyko, liepė A. G. išeiti. Tolesnius įvykius ji prisimena tik su pertrūkiais. Kažkuriuo metu dukra jai pasakė, kad A. G. sudavė į veidą. D. užsidarė vonios kambaryje, kuriame yra užraktas iš vidaus. Ji (J. G.) bandė atidaryti duris, tačiau jos neatsidarė. Duris bandė atidaryti ir A. G.. Jis reikalavo jas atidaryti, daužė ranka bei spardė koja. Jai atitraukus nuo durų A. G. dukra išbėgo iš namų. Grįžo su drauge, kuri taip pat pareikalavo, kad A. G. išeitų. Tik tuomet jis susirinko savo daiktus ir išėjo. Po to ji su dukra nuvyko į ligoninę, kur ją operavo. Vėliau iš G. gavo kelias SMS žinutes, kuriose jis nurodė, kad viskas baigta. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė supratusi tai kaip grasinimą, tačiau šiuo metu taip negalvoja. Taip pat nemananti, kad A. G. ją sužalojo tyčia, tai yra galvoja, kad sužalota buvo netyčia, grumtynių metu A. G. bandant iš jos atimti peilį.

Nukentėjusioji D. G. parodė, kad kaltinamąjį A. G. pažįsta apie metus laiko kaip mamos draugą. Jis dažnai pas mamą nakvodavo, tačiau nuolat negyveno, jo drabužių bei kitokių daiktų bute nebuvo. 2014 m. kovo 10 d. apie 19 val. grįžus į namus prie jos pribėgo mama ir pasakiusi – „žiūrėk, ką A. padarė“ – parodė dešiniame šone apie 2 cm dydžio žaizdą. Ties ta vieta golfas (džemperis) buvo kiek kruvinas. Tuo metu mama buvo pasimetusi, šoko būsenoje. Ant grindų tarp virtuvės ir koridoriaus buvo į kraują panašios dėmės. Peilio nepastebėjo. Nesiaiškindama mamos sužalojimo aplinkybių ji paprašė A. G. išeiti, tačiau šis į tai tik atsakė, kad tai „ne jos reikalas ir kad jam joks vaikas nenurodinės kaip elgtis“. Jis buvo lyg ir apsvaigęs, jautėsi nestiprus alkoholio kvapas. Jai dar kartą paprašius susirinkti savo daiktus ir išeiti A. G., ją išvadinęs „žiurke“, ranka smogė jai į dešinę veido pusę. Smūgis buvo stiprus, ji nugriuvo ant lovos. Atsikėlusi nubėgo į vonios kambarį ir užsirakino iš vidaus. Bebėgdama paprašė mamos surinkti visus jos daiktus, nes ketino išeiti iš namų. Tai išgirdęs A. G. pasakė – „tuoj aš ją užmušiu“ - ir pradėjo smarkiai trankyti vonios duris. Trankydamas šaukė – „tu, žiurke, gyva neišeisi“. Tai tęsėsi apie 2 - 3 minutes. Tuo metu ji labai išsigando, tikėjosi blogiausio, bijojo, kad gali ir ją perdurti, realizuoti savo grasinimus, tai yra ją nužudyti. Netrukus, pasinaudojusi tuo, kad mama A. G. nutempė į kambarį, ji išbėgo iš vonios į laiptinę. Ten sutiko kelis jaunuolius, kuriems pasakė apie įvykį. Po to ji nubėgo pas savo draugę A., su kuria, prieš tai papasakojusi apie įvykį, grįžo į namus. Tuo metu A. G. gulėjo lovoje. A. paprašius A. G. išeiti, šis išsitraukė prieš ją peilį ir pareikalavo jam nieko neaiškinti. Vis tik netrukus jis susirinko savo daiktus ir išėjo. Po to mama nuvyko į ligoninę, kur ir liko. Ji pati medicininės pagalbos nesikreipė, nors veido sumušimas buvo matomas bent tris dienas. Apie įvykį policijai nepranešė, nes to nedaryti prašė mama. Po šio įvykio su A. G. nebendravo, bijojo, kad jis gali grįžti į namus, nes buvo pasilikęs buto raktą. Be to, mamai jis buvo atsiuntęs kelias SMS žinutes, kuriomis grasino ją bei mamą paduoti į teismą ir kad joms geruoju nesibaigs, nes, neva, jos norėjo jį nužudyti.

Liudytoja A. K. (apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją) parodė, kad 2014 m. kovo 10 d. apie 19 val. pas ją atbėgusi draugė D. G., kuri buvo apsiverkusi, patinusiu dešiniu žandu, papasakojo, kad A. (G.) įdūrė jos mamai bei sudavė smūgį jai (D. G.) į veidą. Netrukus jos abi nubėgo pas D. į namus. Jai paprašius D. mama parodė žaizdą dešinėje pilvo pusėje. Po to ji nuėjo į kambarį, kuriame girtas miegojo A. G.. Jai paprašius jo susirinkti savo daiktus ir išeiti A. G. pradėjo ją įžeidinėti, o pradėjęs vaikščioti po butą D. pasakė, kad ši nebegyvens. Matė jį rankoje laikantį peilį ir jai jis pasakė, kad jei ji dar jam pasakys žodį – pabes ir ją. Po to jis pasiėmė maišelį su savo daiktais, peilį įsidėjo į kišenę ir išėjo pro duris. Eidamas dar jai liepė pasitraukti nuo durų ir pagrasino duoti į galvą.

Liudytoja V. T. parodė, kad kaltinamasis A. G. yra jos pažįstamas, draugas. Jos žiniomis jis gyveno pas motiną, o kad jis būtų bendravęs su moterimi vardu J. jai nežinoma. 2014 m. kovo mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, pas ją atvykęs A. G. pasakė, kad susipyko su kažkuo iš artimųjų – broliu ar motina – ir paprašė leisti laikinai pagyventi jos prižiūrimame bute. Kitą dieną pasakė, kad sukonfliktavo su kažkokia moterimi. Kas ta moteris buvo nesiaiškino, nes jis bendravo su ne viena moterimi. Konflikto detalių nepasakojo. Kad jo ieško policija taip pat neminėjo.

Liudytoja G. G. parodė, kad kaltinamasis A. G. yra jos sūnus. Sūnus pas ją negyveno, tačiau jo drabužiai bei kiti daiktai buvo pas ją. Sūnus bent pora kartų į savaitę užeidavo, nusimaudydavo, persirengdavo. Ji skalbdavo jo drabužius. Užeidavo jis ir pas tėvą. Iš jo kalbų žinojo, kad sūnus turi merginų. Kaip draugę buvo pristatęs ir moterį vardu L.. Kad su ja gyventų pastoviai neminėjo. Praėjus apie dvi savaites po sūnaus suėmimo ji kelis kartus bendravo su L., teiravosi, kaip jos sveikata. L. jai pasakojo, kad tarp jos ir sūnaus A. kilo konfliktas dėl to, kad sūnus ją pavadino kitos moters vardu. Pradžioje ji kalbėjo, kad apie įvykį daugiau nieko neprisimena, tačiau pretenzijų A. neturi. Vėliau L. pasakojo, kad kilus konfliktui tarp jos ir A. ji išmėtė sūnaus daiktus, pagriebė nuo stalo jo peilį ir abu susistumdė. Tada ji ir buvo sužalota. Taip pat L. kalbėjo, kad pradžioje ji jos sūnų A. apkalbėjo, pamelavo teismui, nes norėjo jį pasodinti į kalėjimą.

Liudytojas I. Š. parodė, kad ikiteisminio tyrimo šioje byloje metu jis apklausė nukentėjusiąją D. G. bei dalyvavo tyrėjai M. V. atliekant nukentėjusiųjų D. G. bei J. G. parodymų patikrinimą vietoje. Atliekant šiuos procesinius veiksmus niekas nukentėjusiosioms jokio spaudimo nedarė. D. G. bendravo labai noriai ir be jokių prašymų papasakojo jai žinomas įvykio aplinkybes. Nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje metu abi nukentėjusiosios taip pat laisvanoriškai pakartojo ir patvirtino savo parodymus apie įvykio aplinkybes, o protokoluose bei jų prieduose tai ir buvo užfiksuota. J. G. dar pasakė, kad bijo A. G., klausinėjo, ar jis jau pagautas ir sulaikytas.

Liudytoja M. V. parodė, kad ji kaip tyrėja byloje atliko kelis ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tokiu būdu ji bendravo su nukentėjusiąja J. G. – ją apklausė, atliko jos parodymų patikrinimą vietoje. J. G. jai paaiškino, kad A. G. ją pavadinus kitos moters vardu ji liepusi jam išeiti, o jis, tai yra A. G., pakilęs iš fotelio peiliu ją sužalojo. Atliekant nukentėjusiųjų parodymų patikrinimą vietoje, kuomet A. G. dar nebuvo sulaikytas, tiek D. G., tiek D. G. akivaizdžiai jo bijojo, joms buvo patarta kaip elgtis, jei A. G. paskambintų ar atvyktų pas jas. Jokio spaudimo nukentėjusiosioms nebuvo daroma. J. G. buvo išaiškinta tiek atsakomybė, tiek teisė neduoti parodymų prieš A. G., tačiau ji tai daryti sutiko.

Iš 2014-03-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastas ir paimtas juodos spalvos, megztas, stačia apykakle bliuzelė (džemperis), kurios apatinėje priekinėje dalyje yra iki 1 cm skersmens kiauryminė anga, aplink kurią yra drėgna, lipni, tamsios spalvos dėmė (1 t., b. l. 7-10).

Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus rašte nurodoma, kad 2014-03-10 20.12 val. bei 20.13 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauti skambučiai (prisistatė D. G.) prašant susisiekti su greitąja medicinos pagalba (t. 1 b. l. 81-82).

2014-03-20 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G451/14 (05) nustatyta, kad J. G. padaryta durtinė - pjautinė kiauryminė pilvo dešinės pusės žaizda su kepenų sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiai - pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2014-03-10. J. G. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės - pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su kepenų sužalojimu jos sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Sužalojimas J. G. padarytas vienu smūgiu (1 t., b. l. 111).

Iš 2014-03-17 daiktų pateikimo bei 2014-03-21 daiktų apžiūros protokolų matyti, kad J. G. į savo mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), yra gavusi sms žinutes iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. G.: 2014-03-11 13.42 val. su tekstu – „nu ka katyte prisyzaidei dabar tikrai viskas daugiau nieko. pati norejei“; 2014-03-12 19.37 val. – „as tau pareiksima parasysiu tu mane uzmusti norejei darinukui taip pat uz tai kad sumuset atsimsit“; 2014-03-13 08.19 val. – „Nu lizute teks tikrai jus abydvi paduot i teisma pati zinai uz ka“; 2014-03-13 10.42 val. – „Nu maze tikrai viskas“ (t. 1, b. l. 76,90-95).

2014-03-26 asmens kratos metu pas įtariamąjį A. G., mėlynos spalvos džinsinių kelnių kišenėje rastas ir paimtas baltos spalvos metalo lenktinis peilis (t. 2, b. l. 16).

Iš 2014-03-17 išduoto medicininio pažymėjimo matyti, kad A. G. yra registruotas nuo 2010-07-09 ir jam nustatytas potrauminis sindromas (t. 1 b. l. 149).

2014-03-26 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad A. G. konstatuojamas potrauminis sindromas, tačiau jis galėjo ir gali suvokti savo veiksmų esmę ir gali savo veiksmus visiškai valdyti (t.1 b. l. 154-156).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad A. G. tarpusavio konflikto su J. G. metu durdamas peiliu jai padarė durtinę - pjautinę kiauryminę pilvo dešinės pusės žaizdą su kepenų sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., sudėtį. Durdamas peiliu J. G. A. G. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors šių pasekmių, tai yra sunkaus J. G. sveikatos sutrikdymo, kaip pats tvirtina, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir tvirtino, kad sužaloti J. G. jis nesiekęs, o sužalota ji buvo jam bandant atimti iš jos rankoje buvusį peilį. Būtent J. G. nepaleidžiant iš rankos peilio, o jam bandant jį ištraukti, peilis ir įsmigęs jai į šoną. Nukentėjusioji J. G. teismo posėdyje taip pat tvirtino, kad sužalota ji buvo tuomet, kai jai nuo stalo sugriebus A. G. daiktus, tame tarpe ir peilį, šis, bandydamas juos atimti, užlaužė jos rankas ir susistumdymo metu peilis įsmigo į dešinį jos šoną.

Šią kaltinamojo bei nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu nurodytą J. G. sužalojimo versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma ir teismas ją atmeta. Kartu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. bei nukentėjusiosios J. G. teiginiai apie jai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes, tai yra kaip nelaimingą atsitikimą, nesuponuoja ir neatsargaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo situacijos.

Kaltinamojo A. G., nors tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigusio savo kaltę, parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklaustas įtariamuoju (t. 2 b. L. 6-8) A. G. tvirtino, kad nežinia dėl kokių priežasčių J. G. pagriebė ant stalo buvusį jo peilį ir ištiestoje dešinėje rankoje laikydama jį puolė jo (A. G.) link bei bandė jam durti. Siekdamas atimti peilį jis sugriebė už rankos ir ją užlaužė. To laužimo metu peilis ir kliudė J. G. pilvą. Nurodomą įvykio versiją, tai yra kad būtent nukentėjusioji J. G. jį puolė peiliu, A. G. patvirtino ir 2014-04-17 apklausos įtariamuoju metu, ir teismo posėdyje skiriant kardomąją priemonę (t.2 b. l. 12,39-40). Tuo tarpu teisiamajame posėdyje kaltinamasis jau įvardino kitą kilusio konflikto priežastį, tai yra tai, kad jis J. G. per klaidą pavadino V. – kitos savo draugės - vardu. Taip pat jau teigė, kad paėmusi peilį J. G. jam juo negrasino ir nepuolė. Tik jis, norėdamas atimti peilį, pripuolė prie J. G. ir sugriebė jai už rankos, kurioje buvęs peilis ir įsmigo jai į šoną. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes teisiamajame posėdyje, pakeitusi ankstesnius savo parodymus, nurodė ir nukentėjusioji J. G.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. G. tvirtino, kad A. G. ją pavadinus V. ir jai dėl to jam papriekaištavus bei pasiūlius eiti lauk, A. G. pašoko iš fotelio ir nieko nesakydamas bei rankoje laikydamas lenktinį peilį, kurį visada nešiodavosi kišenėje, dūrė jai į dešinę pilvo pusę (t. 1 b. l. 14-15). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji J. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet detaliai paaiškino ir vizualiai pademonstravo savo bei A. G. veiksmus įvykio vietoje, tai yra savo bute (t. 1 b. l. 67-73). Analogiškai sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji J. G. nurodė ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1 b. l. 19-21). Nors ir netiesiogiai, tačiau J. G. parodymus patvirtino ir nukentėjusioji D. G., kuri nuosekliai tvirtino, jog jai grįžus į namus prie jos pribėgo mama ir pasakiusi – „žiūrėk, ką A. padarė“ – parodė dešiniame šone apie 2 cm dydžio žaizdą. Apie jokias grumtynes su A. G. jai mama nesakiusi, o ir pats A. G., tuo metu dar buvęs kambaryje, apie jokius agresyvius mamos (J. G.) veiksmus nekalbėjęs. Liudytoja A. K. parodė, kad nors J. G. sužalojimo ir nematė, tačiau netrukus po to su D. G., kuri taip pat buvo sumušta, nuvyko į jos namus, matė sužalotą, tai yra perdurtą, J. G. bei kambaryje su peiliu rankoje vaikštantį A. G., kuris, jai paprašius jį išeiti, pasakė, kad jei ji pasakys dar žodį, tai pabes ir ją (t. 1 b. l. 49-51). Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad ne J. G., kaip kad ikiteisminio tyrimo metu teigė A. G., o jis pats buvo nusiteikęs itin agresyviai. Netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios J. G. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir kuriuos patvirtino betarpiškai po J. G. sužalojimo įvykio vietoje buvusios nukentėjusioji D. G. bei liudytoja A. K., nėra pagrindo. Būtent J. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas jos sužalojimo aplinkybes patvirtina, o kartu ir jos bei kaltinamojo teisiamajame posėdyje iškeltą versiją paneigia ir objektyvūs duomenys apie J. G. sužalojimą – jai padaryta durtinė žaizda, kurios kanalas tiesus. Toks sužalojimo mechanizmas nėra būdingas kaltinamojo ir J. G. teisminio nagrinėjimo metu iškeltai įvykio versijai, kuomet grumtynių metu nukentėjusysis savo rankoje laikomu peiliu statmenai įsiduria sau į šoną. Tiek iš nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymų, tiek iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nei kitų sužalojimų peiliu, ypač pjautinių, nei nubrozdinimų, kraujosruvų ar kitokių sužalojimų rankose, kurias, kaip teismo posėdyje tvirtino A. G. bei J. G., buvo sugriebęs ir užlaužęs A. G., nėra. Vertinant nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes ir kaltinamojo bei J. G. keliamą versiją atkreiptinas dėmesys ir į akivaizdžiai nelygiavertes konflikto dalyvių fizines galimybes, taip pat tai, kad, kaip tvirtina kaltinamasis, o iš dalies pripažįsta ir nukentėjusioji, J. G. buvo dar ir apsvaigusi. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo teiginys apie jo iš esmės nesugebėjimą ištraukti iš, kaip teigiama jų keliamoje versijoje, nukentėjusiosios rankoje buvusį peilį jo nenukreipiant tiesiai į J. G. kūną, yra neįtikinamas.

Nukentėjusioji J. G. savo parodymų pakeitimą teisminio nagrinėjimo metu argumentavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje ji davusi neteisingus parodymus apie jos sužalojimo aplinkybes, nes buvo supykusi dėl V. ir apkalbėjusi A. G., o vėlesnių procesinių veiksmų metu viską, ką ji turėjusi pasakyti, diktavo tyrėja. Tik susipažinusi su bylos medžiaga ji supratusi, kad ne taip ji pasakiusi, ne taip viskas surašyta. Šie nukentėjusiosios teiginiai nepagrįsti, prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir atmetami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešingai nukentėjusiosios teiginiui apie tai, jog neva neteisingus parodymus sąlygojo noras atkeršyti A. G. už bendravimą ir jos painiojimą su kitomis moterimis, J. G. pirmosios apklausos, vykusios ligoninėje nepraėjus po jos sužalojimo ir parai (t. 1 b. l. 12-13), metu teigė apie įvykį nieko neprisimenanti ir A. G. niekuo, taigi ir sužalojimu, nekaltino. Tuo tarpu vėliau, jau paleista iš ligoninės, nukentėjusioji, kaip jau nurodyta, nuosekliai ir detaliai paaiškino visas įvykio aplinkybes, tame tarpe ne tik apklausiama tyrėjos, o ir teisme. Paaiškinti, kuo pasireiškė jai neva darytas tyrėjos poveikis, J. G. negalėjo, o jos nurodyta aplinkybė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu tyrėja jai darė poveikį duodama medinį peilį ir prašydama „parodyti kaip viskas buvo“, negali būti vertinama kaip baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimas. Vertindamas kaltinamojo A. G. bei nukentėjusiosios J. G. teisme duotus parodymus apie jos sužalojimo aplinkybes, kurie atitinka vieni kitus, tačiau prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir yra paneigti, teismas juos atmeta kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą, o nukentėjusiosios siekį palengvinti jo teisinę padėtį.

Kaltinamojo A. G. veika – sunkus sveikatos sutrikdymas – buvo kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., tai yra kaip padaryta savo šeimos nario atžvilgiu. Ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. bei J. G. pripažino buvę sugyventiniai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu tikslinant jų tarpusavio santykių aplinkybes tiek A. G., tiek J. G. paaiškino, kad jie iki konflikto buvę geri draugai, artimai bendravo apie metus laiko, A. G. dažnai nakvodavo pas J. G., tačiau tvirtino bendro ūkio nevedę, savęs sugyventiniais nelaikantys. A. G. teigė su J. G. savo ateities nesiejęs, jai paramos neteikęs, jokio bendro turto jie neturėję. Nors A. G. ir turėjo J. G. buto durų raktą, tačiau jame praktiškai jokių savo daiktų ar drabužių, išskyrus higienos reikmenis, nelaikęs. A. G. tvirtinimu, jo drabužiai buvo pas motiną, kuri juos ir skalbdavusi, o jis pats nakvodavęs ne tik pas J. G., bet ir kitas moteris, taip pat pas tėvą. Bent iš dalies nurodomas aplinkybes patvirtino nukentėjusioji D. G., liudytoja G. G.. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamąjį A. G. bei nukentėjusiąją J. G. pripažinti kaip bendrai gyvenančius neįregistravus santuokos (partnerystė) ir tai prilyginti šeimos nariams, kaip tai numato BK 248 str. 2 d., nėra pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo ir kaltinamojo A. G. padarytą sunkų J. G. sveikatos sutrikdymą kvalifikuoti kaip padarytą šeimos nario atžvilgiu, tai yra pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtino ir kaltinimą A. G. grasinimu nužudyti D. G.. Po to, kai peiliu sužalojo J. G., bei D. G. apie tai žinant, elgdamasis agresyviai ir suduodamas smūgį ranka į veidą D. G., sakydamas, kad tuoj užmuš ją, o D. G. pabėgus į vonios kambarį ir jame užsirakinus, bandydamas išlaužti duris, jas daužydamas bei spardydamas ir sakydamas, kad nukentėjusioji gyva iš ten neišeis, A. G. grasino nukentėjusiąją nužudyti, kai jo veiksmai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Šie kaltinamojo A. G. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., sudėtį.

Kaltinamasis A. G. neigė savo kaltę ir tvirtino, kad užmušti ar nužudyti D. G. jis nenorėjo ir tokių žodžių jai nesakė. Kartu jis pripažino, kad iš jo pykčio išdavoje pasakytų žodžių, tame tarpe keiksmažodžių, D. G. galėjo susidaryti įspūdis, kad tai padaryti, tai yra ją nužudyti, jis grasino. Pripažino, kad sudavė D. G. smūgį į veidą, o dėl jo išsakytų žodžių ji galėjusi suprasti ir tai, kad jis ketina suduoti daugiau smūgių. Taip pat pripažino smarkiai beldęs vonios kambario, kuriame buvo užsidariusi D. G., duris, nors išlaužti jų neketinęs. Taigi, A. G. bent iš dalies pripažino esmines įvykio aplinkybes. Tai, kad jis tvirtina nužudyti nukentėjusiąją D. G. nenorėjęs, teisiškai nėra reikšminga ir veikos kvalifikavimui pagal BK 145 str. 1 d. esminės reikšmės neturi.

Nukentėjusioji D. G. parodė, kad po to, kai A. G. peiliu sužalojo mamą J. G., jai paprašius jį išeiti A. G. pradėjo elgtis jos atžvilgiu agresyviai, išvadino “žiurke”, stipriai smogė jai į veidą, o jai pabėgus ir užsirakinus vonios kambaryje grasino ją užmušti, pasakęs, kad ji gyva nebeišeis, pradėjo smarkiai trankyti vonios kambario duris. Tai tęsėsi kelias minutes ir ji, būdama labai išsigandusi, tikėjosi blogiausio, tai yra kad A. G. gali realizuoti savo grasinimus ir ją nužudyti. Nukentėjusiosios nurodomos įvykio aplinkybės, kurias bent iš dalies patvirtino ir nukentėjusioji J. G., sudarė D. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, tai yra A. G. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., sudėtis.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad abi nusikalstamas veikas A. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės nepatvirtino byloje surinkti įrodymai. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė įvykio metu buvęs girtas. Jis pripažino apie pietus su J. G. bare išgėręs du bokalus alaus ir daugiau alkoholio iki vakaro, kuomet ir įvyko konfliktas, nevartojo, apsvaigęs nesijautė. Priešingai, konfliktas su J. G. ir kilo iš dalies dėl to, kad ji buvusi apsvaigusi ir jam tai nepatikę. Nukentėjusioji J. G. teigė, kad A. G. girtas nebuvo, nors ir visai blaivus taip pat ne. Nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad konflikto metu nuo A. G. sklido nestiprus alkoholio kvapas, jis buvo lyg ir apsvaigęs. Liudytoja A. K. parodė, kad jos manymu A. G. buvo girtas. Objektyvių duomenų, patvirtinančių A. G. girtumą nusikalstamų veikų padarymo metu, byloje nėra. Pats kaltinamasis teigė, kad įspūdis apie jo girtumą galėjo susidaryti ir dėl jo sveikatos būklės (epilepsijos priepuoliai, potrauminis sindromas). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė apie A. G. apsvaigimą nuo alkoholio nėra neginčytinai nustatyta. BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas ne bet koks asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o tik toks, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Daryti tokią išvadą nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. G. padarė vieną sunkų bei vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.,5 d.). Inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs), tačiau jau padaręs nusikalstamą veiką, už kurios padarymą buvo nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nuosprendžiu, buvo baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 164-168,171-179). Nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo (bedarbis)(t.1 b. l. 145). A. G. yra diagnozuotas potrauminis sindromas, tačiau jis gali suvokti savo veiksmus bei juos valdyti (t. 1 b. l. 154-156). Kitų duomenų apie kaltinamojo sveikatos būklę, galinčių turėti reikšmės skiriant jam bausmę, byloje nėra. A. G. atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į nukentėjusiųjų išreikštą palankią nuomonę kaltinamojo atžvilgiu, teismas daro išvadą, kad A. G. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti jam parenkant laisvės atėmimo bausmes, nesiekiančias BK 135 str. 1 d. bei 145 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmių vidurkio. Kadangi A. G. po šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų buvo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nuosprendžiu nuteistas už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, padaryto 2012-03-18 ir kuris pagal savo pavojingumą labai skiriasi nuo BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, padarymą, skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Byloje pareikštas 10834,46 Lt Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 26-27,29). Ieškiniu prašomas priteisti išlaidas sudaro J. G. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje). Šios išlaidos atsirado dėl A. G. neteisėtų veiksmų, todėl jis privalo jas atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš A. G. paimtas peilis, J. G. džemperis, seilių lyginamieji pavyzdžiai bei biologinės kilmės pėdsakas sunaikinti (BPK 94 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. bei 145 str. 1 d. ir jam paskirti bausmes:

pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams;pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bei 2014-05-19 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirtą ir neatliktą laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę subendrinti jas apimant

ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Į bausmę įskaityti A. G. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. gruodžio 7 d., o bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 8 d.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš A. G. dešimt tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus 46 ct (10834,46 Lt) arba tris tūkstančius šimtą trisdešimt septynis eurus 88 ct (3137,88 Eur) Valstybinės ligonių kasos naudai.

Laikinai apriboti A. G. nuosavybės teisę į jam priklausančius 70 litų, perduotų saugoti Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje pagal kasos pajamų orderio kvitą Nr. 981, ir juos perduoti civiliniam ieškiniui padengti.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti bei nagrinėti – iš A. G. paimtą peilį, J. G. džemperį, seilių lyginamuosius pavyzdžius bei biologinės kilmės pėdsaką sunaikinti.

A. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.