Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sergel“ ieškinį atsakovei N. G. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė N. G. su pradine kreditore UAB „Bitė Lietuva“ (duomenys neskelbtini) sudarė Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovei buvo suteiktos ryšio paslaugos ir nuolaida įrangai įsigyti (el. b. l. 12, 13, 14, 15, 16, 17-18). Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų ir su pradine kreditore tinkamai neatsiskaičius, pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą TA Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė liko skolinga pradinei kreditorei 206,79 Eur skolos už suteiktas paslaugas ir 1241,17 Eur įsiskolinimą už neišbūtą pagal Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpį operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ tinkle (el. b. l. 21-22). Reikalavimai į atsakovę, kylantys iš minėtų paslaugų teikimo sutarčių, pagal 2018 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleisti iš pradinės kreditorės ieškovei (el. b. l. 8, 9, 10, 11, 24).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniais pranešimais (el. b. l. 23, 25, 26). Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Paslaugų teikimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei.

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku įmokų pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis nemokėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 206,79 Eur skolą pagrįstas ir yra tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1241,17 Eur netesybų už neišbūtą pagal paslaugų teikimo sutartis laikotarpį operatoriaus tinkle. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, jog Paslaugų teikimo sutarties bendrųjų sąlygų 48 punktu atsakovė įsipareigojo, ankščiau laiko nutraukus sutartį, sumokėti netesybas. Netesybų dydis lygus nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai (el. b. l. 18). Ieškovė apskaičiavo ir 2010 m. rugsėjo 1 d. atsakovei pateikė PVM sąskaitą – faktūrą TA Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog atsakovei už neišbūtą laikotarpį operatoriaus tinkle apskaičiuotos 1241,17 Eur dydžio netesybos pagal Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 21-22). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1241,17 Eur netesybas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti 18,61 Eur delspinigius. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Paslaugų teikimo sutarties bendrųjų sąlygų 24 punktu atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (el. b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 18,61 Eur delspinigius už 180 dienų taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas (CK ).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1466,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisia 15 Eur žyminį mokestį ir 0,23 Eur komisinį mokestį, sumokėtą AB „Swedbank“ bankui už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą, viso: 15,23 Eur.

Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), 206,79 Eur (du šimtai šeši eurai 79 ct) skolos, 1241,17 Eur (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt vienas euras 17 ct) netesybų, 18,61 Eur (aštuoniolika eurų 61 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1466,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,23 Eur (penkiolika eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, buveinės adresas: Vilnius, Švitrigailos g. 11B, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0100 0001 9218, AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Įteikti atsakovei N. G. sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu, 2020 m. sausio 29 d., skelbiant interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2020 m. sausio 29 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-993-759/2020 pagal ieškovės UAB „Sergel“ ieškinį atsakovei N. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl 206,79 Eur skolos, 1241,17 Eur netesybų, 18,61 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Atsakovei N. G. procesinių dokumentų įteikti teismui žinomais gyvenamosios vietos adresais nepavyko, todėl atsakovei sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Informacijos teirautis tel. (8 340) 52019.“