- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-2446-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09953-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei R. T. dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovo atsakovei priteisiant 41 000 Lt kompensaciją už atsakovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodė, kad savo turima turto dalimi realiai naudotis neturi galimybės, kadangi butas yra nedalus. Su atsakove susitarti gera valia dėl buto padalijimo nepavyksta. 2008 m. gruodžio 5 d. pareiškimu ieškovas siūlė atsakovei pirkti ieškovui priklausančią turto dalį už 75 000 Lt, tačiau atsakovė į pasiūlymą pirkti buto dalį nereagavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nėra galimybių paskirti naudotis nei vienos izoliuotos patalpos, esančios bute, atsakovė nėra pajėgi išmokėti ieškovui kompensaciją už jos buto dalį, todėl atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas tik išmokant kompensaciją už atsakovės dalį bendrame turte.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad butas turėtų būti paliktas atsakovei, o ji ieškovui sumokės kompensaciją per 5 metus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino - atidalino atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir ją priteisė ieškovui, o iš ieškovo atsakovei priteisė 41 000 Lt piniginę kompensaciją, priteisė iš atsakovės ieškovui 2769 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, kad yra finansiškai pajėgus išmokėti atsakovei 41000 Lt dydžio piniginę kompensaciją; atsakovė turi nepadengtų skolų UAB „Vilniaus energija“, nedirba, paskutinį kartą dirbo 2009 m. (LR CPK 187 str., t. 2 – b.l. 6), duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad atsakovė yra realiai įvertinusi galimybę išmokėti ieškovui 41000 Lt piniginę kompensaciją, su kurios suma sutiko posėdžio metu, teismui nepateikė (CPK 178 str.), ieškovas nesutiko gauti kompensaciją 5 metų laikotarpyje. Teismas sprendė, kad šio ginčo sprendimui yra reikšminga ir ta aplinkybė, kad buto dalis buvo parduota iš varžytinių atsakovei nesumokėjus skolų. Abejonių dėl turto vertės teismui nekilo, nes ieškovas pateikė turto vertinimo pažymas, atsakovė su kompensacijos dydžiu sutiko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. teismas, spręsdamas turto atidalijimą, nepagrįstai suteikė privilegiją kitą būstą ir gyvenamąją vietą turinčiam sveikam žmogui, palikęs ligonį be būsto ir teisingo atlygio už jo dalį. Mano, jog įvertintas turėjo būti visas nekilnojamasis turtas, o ne jo pusė. Teigia, kad toks butas kaip ginčo objektas, kainuoja žymiai daugiau. Mano, kad galėjo būti įvertinta prastesnė buto dalis.
2. Teismas negynė neįgalios atsakovės teisių į vienintelį gyvenamąjį būstą. Atsakovei nesuprantama, kodėl turtingam žmogui, turinčiam gyvenamąjį būstą, negalėjo būti priteista ta pati 41 000 Lt kompensacija, atsakovei priteisiant butą.
3. Teismas priteisė aiškiai per dideles atstovavimo išlaidas ieškovui.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsikirtimus grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. teigia, kad atsakovė realiai nebūtų sugebėjusi sumokėti nustatyto dydžio kompensacijos, nes ji turi invalidumą, nedirba, gyvena iš pensijos, turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, dėl to atsakovės turto dalis ir buvo parduota iš varžytinių. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo galimybes išmokėti 41 000 Lt per penkerius metus. Ieškovo motina M. K. jau nuo 2005 m. įsigijusi šį turtą negalėjo juo naudotis. Dviem savininkams naudotis ginčo butu nėra galimybių.
2. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktas vertinimo ataskaitas, priešingai iš pradžių sutiko su tokia turto verte, kadangi reikalavo turtą natūra priteisti jai. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovės teiginius apie buto pagerinimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo priteistos atstovavimo išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, bei yra protingos, teisingos ir adekvačios suteiktoms paslaugoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Pagal byloje esančius duomenis pradinė ieškovė M. K. (jos procesines teises po mirties perėmė ieškovas A. K., I t., b.l.155, 159-160, CPK 48 str.) pagal 2004-04-20 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0012/04/00786 įsigijo ½ dalį ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.131-133). Kita ½ buto dalis priklauso atsakovei pagal 1998-12-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.13158.
Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. Tokią teisę ji turi pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atidalijimas galimas šalių susitarimu: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant kompensaciją bendraturčiui už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį visus su bendru turtu susijusius klausimus bendraturčiai turi spręsti, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-638/2005). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė pripažino, kad ieškovo ir atsakovės bendras ginčo buto valdymas ir naudojimasis juo yra neįmanomas, atsakovė neginčijo fakto, kad ieškovas negali naudotis šiuo butu, šalių paaiškinimai ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atidalinti šalių dalių natūroje be žalos butui neįmanoma, todėl vienintelis teisingas ir sąžiningas ginčo išsprendimas būtų nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, vienam iš bandraturčių gaunant teisingą kompensaciją už ½ dalį buto. Ginčo dėl to byloje nėra. Atsakovė tik nesutinka su teismo nustatyta atsakovės atidalintos buto dalies rinkos verte bei mano, kad butas turėjo būti priteistas jai, įpareigojant ją sumokti ieškovui kompensaciją už jam tenkančią dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, tokius atsakovės apeliacinio skundo argumentus atmeta.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių ginčą, tinkamai taikė LR CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį – atidalijo atsakovei priklausančią buto dalį iš bendrosios nuosavybės ir priteisė atsakovei piniginę kompensaciją už jai tenkančią jos nuosavybės dalį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nustatant, kuriam iš bendraturčių turi būti priteista kompensacija, būtina atsižvelgti į bylos šalių valią, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybes įsigyti kitą tokį daiktą, galimybę išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nei vienas iš minėtų kriterijų nėra dominuojantis ir viską lemiantis, turi būti vertinami kiekvienas kriterijus atskirai ir visų kriterijų visuma. Nors nagrinėjamu atveju atsakovei šis ginčo butas labiau reikalingas nei ieškovui, nes tai jos vienintelė gyvenamoji patalpa, tačiau ji neturi galimybės sumokėti ieškovui kompensacijos už jam tenkančią buto dalį. Atsakovės argumentai, kad ji per 5 metus gali sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, atmetami, nes tokios galimybės atsakovė neįrodė. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ½ dalį ginčo buto prarado dėl skolų, pardavus butą iš varžytinių, atsakovė ir šiuo metu turi skolų už minėto buto išlaikymą, nuo 2009 metų ji nedirba ir jos pajamas sudaro tik gaunama nedarbingumo pašalpa, duomenų apie jos kitą turtą byloje nėra, todėl akivaizdu, kad ji neturi galimybės sumokėti ieškovui kompensacijos nei dabar, nei per jos nurodomą terminą. Atsakovei nesumokėjus kompensacijos, kompensacijos ieškovui išieškojimas būtų nukreiptas į ginčo butą, o tokiu atveju atsakovė ginčo butą prarastų, o gautų lėšų suma galėtų būti mažesnė nei piniginė kompensacija nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu ieškovas pagal byloje esančius duomenis atsakovei gali sumokėti piniginę kompensaciją, už kurią ji galėtų įsigyti kitą būstą. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovės buto dalies atidalinimas, jai sumokant piniginę kompensaciją, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, labiausiai atitiks abiejų šalių teises ir teisėtus interesus. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-253/2011).
Atsakovė nurodo, kad butas buvo neteisingai įvertintas, kadangi pateiktas tik ½ dalies įkainojimas, kuris yra aiškiai neteisingas, nes turėjo būti įvertintas visas butas. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus. Kaip matyti iš ieškovo pateikto ginčo buto įvertinimo, vertintojas vertinimą atliko lyginamosios vertės metodu, nustatydamas ginčo buto vieno kvadratinio metro vertę ir ją padaugindamas iš atsakovei tenkančios buto dalies (1876 Lt/kv.m. x 22,10 kv.m.). Taigi, vertintojas, nustatydamas atsakovei priklausančios dalies vertę, nustatinėjo viso buto vertę, o vėliau iš jos išvedė ½ dalies vertę. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė sutiko su ieškovo nurodoma buto verte, įrodymų į bylą, jog ieškovo nurodoma buto vertė neatitinka tikrosios buto rinkos vertės, nepateikė, ieškovo pateiktų įrodymų dėl buto vertės nepaneigė (CPK 178 str.). Todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl buto vertės yra nepagrįsti.
Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodydama, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaidas vien iš atsakovės ir priteisė aiškiai per dideles ieškovo atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistos advokato teisinės pagalbos ieškovui išlaidos atitinka CPK 98 str. 2 d. ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų 8.2 ir 8.18 p. nurodytus dydžius, sudaro apie ½ dalį galimos maksimalios sumos. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., pagrįstai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, turto vertinimo išlaidas, advokatės teisinės pagalbos išlaidas) priteisė iš atsakovės. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, nenurodė jokių argumentų dėl teismo sprendimo šioje dalyje neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas patyrė 700 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovui priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės R. T. 700 (septynis šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.