- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- II-148-426/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01565-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. G. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
E. G. 2009 m. spalio 30 d. su pareiškimu (b. l. 20) kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK dėl policijos pareigūnės L. S. 2009 m. spalio 30 d. apie 9 val. 45 min. galimai padarytų KET pažeidimų įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos vidiniame kieme, Žygimantų g. 1, Vilniuje, ir ten paliekant stovėti minėtą automobilį.
Vilniaus apskrities VPK KPV įgaliotas pareigūnas 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimu (b. l. 18-19) nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.
Šalies argumentai
E. G. prašo panaikinti minėtą nutarimą.
Skunde (b. l. 2) paaiškino, kad pareigūnė L. S. 2009 m. spalio 30 d. tarnybiniu automobiliu (v. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo pro pakeliamą užtvarą, kuris buvo atidarytas (pakeltas) įvažiuoti į Žygimantų g. 1-o ir 2-o namo vidinį kiemą. Pareigūnė įvažiavo į Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos kiemą. Ties įvažiavimu yra lentelė „Įvažiavimas tik su leidimais“. Kaip matyti iš fotonuotraukų, administracinio teismo kiemo vartai yra atrakinti ir įvažiuojant į Žygimantų g. 2-o namo kiemą apribojimų nėra. Tačiau L. S. savavališkai be leidimo įvažiavo į Žygimantų g. 1-o namo įmonės teritoriją ir sustojo. Stovėdama užėmė dvi stovėjimo vietas. Mano, kad tuo ji pažeidė KET, ATPK 124¹, 132 str., taip pat pažeidė kelio servitutą.
Teismo posėdyje E. G. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Prašė panaikinti 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimą, nubausti pažeidimą padariusį asmenį, informuoti apie pažeidimą darbovietę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Pagal ATPK 124¹ str. 2 d. kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 L iki 100 Lt.
Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties elemento, negalima konstatuoti, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos vieni iš uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).
Šios bylos nagrinėjimo dalykas - tai, ar 2009 m. spalio 30 d. L. S. galimai įvykdytų KET pažeidimų vairuojant automobilį „Mitsubishi Pajero Sport“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Žygimantų g. 1, Vilniuje, atžvilgiu buvo atliktas tinkamas tyrimas. Todėl teismas nevertina kitomis dienomis (b. l. 15) galimai padarytų KET pažeidimų. Pareiškėjas dėl šiomis dienomis galimai padarytų KET pažeidimų turi teisę kreiptis į policiją su atskirais skundais.
Teismas, nagrinėdamas ATP bylą, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.). Todėl teismas šiuo atveju nevertina, ar L. S. su tarnybiniu automobiliu galėjo vykti į teismo posėdį ir duoti atitinkamus parodymus kaip liudytoja ir pan.
KET 8 p. numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Pagal KET 10 p. nuostatas eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrolės priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti kelio prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos ar kitaip trukdyti prie jų privažiuoti, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
Vilniaus apskrities VPK KPV 2009 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 10-10-S18080 „Dėl kelio ženklo išmontavimo“, adresuotame Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktoriui (b. l. 27), nurodė, kad Vilniaus apskrities KPV registre nėra duomenų apie kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“, esančio Žygimantų g. 1/8 namo kieme, Vilniuje, suderinimą su policija. Taigi, akivaizdu, kad kelio ženklas Nr. 3301 „Įvažiuoti draudžiama“, esantis Žygimantų g. 1/8 namo kieme, Vilniuje, nebuvo derintas su policija. Tokiu būdu toks kelio ženklas iš esmės negali teisėtai atlikinėti reguliacinių funkcijų ir už jo reikalavimų nepaisymą vairuotojams negali būti taikytina atitinkama administracinė atsakomybė. Pripažintina, jog policijos nutarime pagrįstai pažymėta, kad asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
KET 3 priedo „Kelio ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.1 p. numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą magistraliniuose keliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Taigi, KET aiškiai pasako, kad siaurą ištisinę liniją galima kirsti, kai ji žymi stovėjimo vietą. Taip pat teismas pažymi, kad iš E. G. pateiktų fotonuotraukų (b. l. 21) nematyti, ar automobilis „Mitsubishi Pajero Sport“ buvo paliktas stovėti ant ženklinimo linijos 1.1.
Be to, nesant objektyvių duomenų, kad L. S. pastatytas automobilis trukdė įvažiuoti ar išvažiuoti kitoms transporto priemonės, nėra pagrindo tvirtinti, kad jos veiksmuose buvo administracinio teisės pažeidimo požymių (ATPK 9 str. 1 d.).
Teismo nuomone, Vilniaus apskrities VPK KPV 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti, taikant administracinę atsakomybę L. S. atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,
nutarė:
E. G. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.