Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajam D. Č., jo gynėjui advokatui A. P., nukentėjusiajai R. M., vertėjams M. R., L. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirba, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1)2020 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2)2021 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme. Bausmę atliko 2022 m. birželio 28 d.

3)2023 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 64¹ str. 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesių terminą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Č. 2023 m. balandžio 11-14 dienomis, vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios dingsties, paėmęs virtuvinį peilį ir juo užsimojęs, kartu su juo gyvenančiai sugyventinei R. M., gestų kalba parodydamas ženklus “nori būti nužudyta pati, ar vaikas būtu nužudytas“, peilį įsmeigė į sofos sėdimąja dalį, bei kitą dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tarpusavio konflikto metu R. M. gestų kalba parodydamas ženklus „nori peilį, kad parodyčiau“, tokiu būdu grasino nukentėjusiajai R. M. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, savo veiksmais sudarydamas nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2023 m. gegužės 20 d. apie 01.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine R. M., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai smūgį į kairę ranką, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai R. M. poodinę kraujosruvą kairiame žaste- tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. M. sveikatą.

2023 m. gegužės 20 d. apie 04.40 val. per messenger programėle iš D. Č. profilio į nukentėjusiosios R. M. profilį išsiuntė grasinančio pobūdžio pranešimą “Bus tau galas“, „ar nori daugiau problemų“, be to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 gegužės 20 d. tikslesnis laikas nenustatytas, parašydamas ant lapo grasinančio pobūdžio pranešimą “Jums bus galas“, taip artimoje aplinkoje grasino nukentėjusiąją R. M. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2023 m. gegužės 20 d. apie 22.30 val., trečios laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie laiptinės durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine R. M., tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiąją už rūbų ties krūtinę, papurtė, kumščiu sudavė smūgį į kairę ausį, o nukentėjusiajai atstumus jį nuo savęs ir pabėgus į lauką, lauke už namo kampo ją pasivijęs, kumščiu sudavė smūgį į kairę ranką, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai R. M. poodines kraujosruvas kairiojo užausio srityje, dešiniame žaste- tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. M. sveikatą.

.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas, Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011). Nukentėjusioji R. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kaltinamasis jos atžvilgiu išsakė grasinančio pobūdžio žodžius: “nori būti nužudyta pati, ar vaikas būtų nužudytas“, ji tai suprato kaip realų grasinimą, ji jo labai išsigando, bijojo, kad jis gali su juo susidoroti. Tačiau po šio pasisakymo ir peilio smeigimo į sofą nukentėjusioji į Policiją nesikreipė, iš namų neišėjo, pagalbos nesikreipė, nors tokią galimybę turėjo. Liko tame pačiame bute ir toliau gyveno su kaltinamuoju. Byloje nesurinkta jokių kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių kaltinamojo kaltę. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta D. Č. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1dalies 1punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu)

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji R. M. buvo sugyventiniai, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusios parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad kaltinamasis 2023m. gegužės 20 d. apie 01.00 val. tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai smūgį į kairę ranką, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai R. M. poodinę kraujosruvą kairiame žaste- tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. M. sveikatą.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad D. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Sužalojimai užfiksuoti specialisto išvadoje. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 str.). Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Kaltinamajam D. Č. inkriminuotas ir smurtavimas prieš nukentėjusiąją 2023 m. gegužės 20 d. apie 22.30 val., t. y. trečios laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie laiptinės durų, tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiąją už rūbų ties krūtine, papurtė, kumščiu sudavė smūgį į kairę ausį, o nukentėjusiajai atstumus jį nuo savęs ir pabėgus į lauką, lauke už namo kampo ją pasivijęs, kumščiu sudavė smūgį į kairę ranką, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai R. M. poodines kraujosruvas kairiojo užausio srityje, dešiniame žaste- tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. M. sveikatą. Sužalojimai nustatyti ir užfiksuoti specialisto išvadoje, nukentėjusioji visada davė nuoseklius parodymus. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į D. Č. padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkūs nusikaltimai), į nusikaltimų padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad D. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veiks padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Vertinant D. Č. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (2 t. b. l. 96-101), administracine tvarka baustas (2 t. b. l. 107-117). VšĮ PSPC įskaitoje neįrašytas (2 t. b. l. 123).

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog D. Č. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam D. Č. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo D. Č. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį D. Č.– per visą bausmės atlikimo laikotarpį: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gegužės 19 d. 22:40 val. iki 2023 m. gegužės 21 d. 14:17 val.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – peilis – sunaikintinas CD laikmena, raštelis, eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas 2023 m. gegužės 20 d. 01.00 val.) ir jį nubausti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas 2023 m. gegužės 20 d. 22.30 val.) ir jį nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

D. Č. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d. (nusikaltimas 2023 m. balandžio 11-14 dienomis), išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

D. Č. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d. (nusikaltimas 2023 m. gegužės 20 d.), išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų paskirta bausme, iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. Č. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti D. Č. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti D. Č. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomųjų priemonių netaikyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gegužės 19 d. 22:40 val. iki 2023 m. gegužės 21 d. 14:17 val.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – peilį – sunaikinti, CD laikmeną, raštelį, eksperimentinius rašysenos pavyzdžius – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.