Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, II-122-720/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-13
Bylos Nr.: II-122-720/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00337-2020-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Tatjana Butkienė (pirm.)
Pareiškėjas: G. D.
Institucija: Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK

Kategorijos

7.1Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas (ANK 108 str.)

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-122-720/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00337-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1.; 19.20.; 21.8.1.; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Santai Golovkaitei,dalyvaujant pareiškėjai G. D.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato įgaliotai atstovui P. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. P. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), kurioje nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal G. D. pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. D. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. P. 2020 m. sausio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal G. D. pareiškimą dėl D. C., B. P., D. V. ir M. V. veiksmų, ir bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenos pradėjimui.

Skunde nurodė, kad ji kreipėsi į Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK su pareiškimu dėl to, kad jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune ((duomenys neskelbtini), Kaune), gyveno trys merginos, kurios nemokėjo nuomos mokesčių, vengdavo susitikti ir neįsileisdavo jos į butą, telefonu tvirtindavo, jog ji iš viso net nėra buto savininkė, dėl ko G. D., atvykusi ir eilinį kartą neįleista į jai nuosavybės teise priklausantį butą, kvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo faktą, kad bute gyvena nuomininkės ir nustatė ten gyvenančių merginų tapatybes. Po to tos nuomininkės savavališkai pakeitė durų spyną ir nepranešė apie tai buto savininkei, vėl ignoravo buto šeimininkę. Tada G. D. kreipėsi pagalbos į antstolius ir, dalyvaujant pakviestam antstoliui (kuris faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo rastą savavališką buto spynų pakeitimą), G. D., vis tik buvo įleista į butą. Prie antstolio pateikus nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, merginos atsisakė pasirašyti nuomos sutartį, bet prižadėjo: sumokėti nuomos mokestį už visą pragyventą laikotarpį, sumokėti visus komunalinius mokesčius, išsikraustyti iš buto, tik dalyvaujant G. D., perduoti butą, dalyvaujant pakviestam antstoliui, kuris surašys buto perdavimo-priėmimo aktą, pilnai atsiskaičius, visus raktus perduoti asmeniškai G. D.. Tačiau, vėliau jos savavališkai pasišalino, nesumokėjusios nuomos mokesčių bei neperdavusios namų 4 raktų komplektų, apdaužę buto sienas, savavališkai pakeitę spynas, dėl ko pareiškėjai buvo padaryta žala. G. D. manymu, jos padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 str. ir ANK 518 str. 2019-11-28, raštu tikslinant aplinkybes, G. D. papildomai nurodė, kad jos atžvilgiu savavaldžiauja ne tik bute gyvenusios merginos, bet ir namo bendraturtis M. V., kuris neturėdamas teisės, savavališkai, prisistato ne tik buto, bet ir viso namo savininku. Neturėdamas teisės, jis paėmė iš merginų visus buto raktų komplektus, juos kategoriškai atsisako grąžinti G. D., apie ką pats pareiškė pasirašytinai apklausos metu pas tyrėją, todėl jo neteisėti veiksmai turi būti užkardomi ir jis privalo būti patraukiamas atsakomybėn ir atlyginti pareiškėjai padarytą žalą. Taip pat jis suklaidino visus 1 ir 6 butų 7(septynis) nuomininkus ir, jiems meluodamas, sukurstė nesantaiką. 2019-12-10 Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos (toliau nutarimas). Neaišku, kodėl pareigūnas J. G., vykdęs tyrimą G. D. pareiškimo pagrindu, buvo nušalintas, o pareiškimo nagrinėjimą perėmė M. V. gerai pažįstantis pareigūnas P. P., kuris elgėsi akivaizdžiai šališkai: neapklausė G. D., nors ji raštu buvo išreiškusi aiškią valią duoti parodymus, bei išvis nenagrinėjo patikslintame G. D. pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir teiginių dėl visų 7 (septynių) nuomininkų, kurie yra apgauti ir įtakoti M. V. įžūlaus melo, netinkamo elgesio ir 7 (septyni) nuomininkai tiesiog ignoruoja G. D., kaip butų savininkę. Pareigūno sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, motyvuojamas tuo, kad pareiškėja su D. C. ir B. P. nebuvo sudariusi nuomos sutarties, pareiškėja turi nuosavybės teisę bendrojoje nuosavybėje, kuri nėra atidalinta, todėl minėtos merginos pagrįstai perdavė iš M. V. gautus raktus M. V., o ne G. D., kuri dabar yra M. V. turto dalies perėmėją. Pareigūnas nenustatė savavaldžiavimo požymių nei M. V., nei merginų – D. C., B. P., D. V. veiksmuose ir šališkai rėmėsi ne G. D. pateiktais oficialiais dokumentais, o tik tuo, ką neteisingai ir nepagrįstai nurodė M. V.. Nesutikdama su minėtu nutarimu, G. D. pateikė skundą. 2020 m. sausio 13 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. P., išnagrinėjęs G. D. 2019-12-30 skundą dėl 2019-12-10 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ROIK (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 13 d. nutarimu, nutarė: Iš dalies sutikti su G. D. skundu ir panaikinti 2019-12-10 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ROIK (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ANK 625 str., šiame nutarime išdėstytais argumentais ir ANK 591 str. 1 d. 1 p. nepradėti ANK 108 str. ir 518 str. numatytų administracinių nusižengimų bylų teisenos dėl D. C., B. P., D. V. ir M. V. veiksmų. Pažymi, kad tyrėjas iš esmės netyrė ir nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, tiesiog formaliai panaikindamas skundžiamą nutarimą ir priimdamas lygiai tokį pat nutarimą, kurį pats ir panaikino – nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, motyvuojant tuo, kad tarp asmenų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie spręstini civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pareiškėja G. D. su nutarimu nesutinka, todėl, nepraleidusi nustatyto termino, teikia skundą. ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas formuojamoje praktikoje atkreipia dėmesį, jog pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės <...> (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 518 straipsnį Savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Straipsnio analizė, nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o, vykdant teisę sukelti neigiami padariniai, nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais Būdais (Civilinio kodekso 1. 137 str. 2-3 d., 1. 138 str.). Pažymi, kad pareiškėja G. D. ne kartą kreipėsi į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuomininkes nurodydama, kad ji yra buto savininkė, pateikė asmens bei nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, tačiau nuomininkės atsisakė su ja sudaryti nuomos sutartį ir sumokėti nuomos mokestį, nurodydamos, kad jos bute gyvena M. V. leidimu. Pažymi, kad G. D., tapusi minėto buto savininke, įgijo teisę ir į nuomos mokestį bei kitas teises pagal sudarytas Nuomos sutartis. Pažymi, kad apklausta D. C. nurodė, kad buvo sutarta, kad nuomos mokestį jos sumokės naujajam buto savininkui už visą laikotarpį, kai paaiškės savininkas. Dėl šių priežasčių, nuomininkės D. C., B. P. ir D. V. savavališkai, neperspėję buto savininkės - pareiškėjos G. D., slapta išsikraustė iš buto. Buto lauko ir buto kambarių durų raktų komplektų neatidavė buto savininkei, o visus buto raktus savavališkai perdavė pašaliniam asmeniui, kuris nėra buto savininkas, t. y., M. V., nors nuomininkėms, dalyvaujant antstoliui, aiškiai buvo nurodyta, kas yra buto savininkas ir kam konkrečiai bei kokia tvarka turi būti perduotas butas ir visi buto raktų komplektai. Todėl akivaizdu, kad jos pasielgė neteisėtai ir savavaldžiavo. Kaip buvo minėta, G. D., ne kartą atvykusi prie jai nuosavybės teise priklausančio buto, nebuvo įleista apžiūrėti buto, dėl ko pareiškėja buvo iškvietusi policijos pareigūnus, o po to, praėjus porai savaičių, 7 val. ryte atvyko dar ir su antstoliu, kuris užfiksavo neteisėtus veiksmus, spynų pakeitimą bei nuomininkių informavimą, kad G. D. yra turto savininkė. Be to, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), Kaunas), buvusios nuomininkės, be buto savininkės G. D. sutikimo, net neinformavę buto savininkės, savavališkai pakeitė minėto buto spynas, o vėliau, žinodamos, nes buvo informuotos valstybės įgalioto asmens - antstolio, kad buto savininkė yra G. D., slapčia pasišalino, visus raktus atidavę pašaliniam asmeniui M. V., tokiais bendrais veiksmais apribojo G. D., kaip teisėtos buto savininkės, teises, taip padarydamos administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 str. Svarbu pažymėti, kad pareigūnas skundžiamame nutarime nurodė, kad tarp nuomininkių ir G. D. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Tačiau pažymi, kad 2 nuomininkės bute gyveno pasibaigusių sutarčių pagrindu, o pareikalavus sumokėti nuomos mokestį, pasirašyti nuomos sutartis, nuomininkės tai atsisakė padalyti, o vėliau, nepranešusios ir pakeitusios spyną, slapčia išsikraustė, buto raktus perduodamos pašaliniam asmeniui. Akivaizdu, kad nuomininkės, netinkamai vykdydamos pareigas, nesilaikė įstatymų, negerbė buto savininkės teisių ir geros moralės principų bei neveikė sąžiningai, slapčia pasišalino iš buto, raktus perduodamos pašaliniam žmogui, kad nereiktų perduoti raktų buto savininkei, kad užkirsti jai kelią apžiūrėti buto būklę, siekiant neatsiskaityti už vienerių metų laikotarpio buto nuomą ir neatlyginti padarytos žalos nuostolių. Akivaizdu, kad nuomininkės elgėsi neteisėtai. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas (ir (duomenys neskelbtini), Kaunas) pagal nustatytą (notariškai patvirtintą) naudojimosi tvarką ir įregistruotą viešajame nekilnojamojo turto registre, kaip juridinis faktas, priklauso G. D.. Naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2003-03-28 M. V. dovanojant butą tėvui M. V. ir tai yra konkrečiai aiškiai apibrėžta dovanojimo sutartyje. Pakeitus buto spynas, nuomotojos savavališkai apribojo savininkės teises į butą, apribojo G. D. teisę naudotis jai priklausančiu turtu: apribojo savavališkai, nesilaikydamos įstatymų nustatytos tvarkos. Pakeitus spynas, tikėjosi ir toliau bute gyventi, nemokant nuomos bei ignoruojant savininkę tol, kol susiras naują būstą ir tiesiog slapčia pasišalins, nemokėjusios už nieką ištisus vienerius metus laiko, o raktus perduos M. V., kuris juos neteisėtai pasisavins, kaip viskas jau ir vyko pagal šį scenarijų - pirmoji slapčia pasišalino D. V., o kitos gi dvi per Facebook’ą skubiai ieškojo naujų namų nuo 2019-10-07. Tačiau jos neįvertino to, kad G. D. 7 val. ryte ateis su antstoliu ir iš dalies užkirs kelią dar likusių dviejų nuomininkių savivalei ir planui pabėgti, ateityje teigiant, jog jos neva jau senai tame bute nebegyvena ir net nėra skolingos G. D.. Antstoliui užfiksavus faktines aplinkybes, kas konkrečiai gyvena G. D. priklausančiame bute, merginos nebegalės paneigti šio fakto. Pažymėtina, jog M. V. gyvena ir dirba Vilniuje, todėl akivaizdu, jog merginos su M. V. veikė grupėje išvien iš anksto susitarę, visus veiksmus aptardavo ir suderindavo, bendraudami telefonu. G. D. įsitikinimu, M. V. sąmoningai apgavo visus 1-o ir 6-o butų nuomininkus ir pasinaudojo 6-o buto nuomininkėmis, žinodamas, kad G. D. yra neįgali, turi sudėtingų sveikatos problemų, turėdamas tikslą psichologiškai ją terorizuoti ir palaužti, kad ji atsisakytų perimtos M. V. turto dalies jo naudai ir jam palankiomis sąlygomis - būtent taip jis elgėsi ir su testamentine paveldėtoja, kol pastaroji nepadovanojo paveldėto tėvo turto dalies G. D.. Savavaldžiaudamas M. V. įkalbėjo nuomininkes praturtėti G. D. sąskaita, kas yra akivaizdu - nuomininkės, nemokėję metus laiko, tiesiog slapčia pasišalino, o buto raktus paliko būtent M. V., kuris retai atvažiuoja į Kauną, o net ne šalia nuolat gyvenančiam su šeima trečiam namo bendraturčiui G. K.. Taip pat pažymi, kad M. V. veiksmuose taip pat yra savavaldžiavimo požymių, kadangi jis, nebūdamas 1-o ir 6-o butų savininkas, aiškiai žinodamas, kad jis nėra butų savininkas, žinodamas, kad tarp bendra turčių yra nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią G. D. naudojasi butais Nr. 1 ir 6, neteisėtai paėmė iš nuomininkių buto lauko ir vidaus durų raktus ir kategoriškai atsisako juos grąžinti teisėtai savininkei. Pažymi, kad pareigūnas, atlikęs tyrimą, net neapklausė G. D., nors ji to prašė ir žodžiu ir raštu, o nutarimą atsisakyti pradėti teiseną iš esmės grindžia ne G. D. pateiktais oficialiais dokumentais, o, būdamas itin šališkas, tik M. V. niekuo nepagrįstais melagingais teiginiais ir parodymais, kuriuose jis pats, nuomodamas visus jam priklausančius butus, melagingai nurodo, kad yra neaišku, kas kuriuo butu naudojasi, kad nėra aiški naudojimosi tvarka, kad butai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems namo bendraturčiams, kad dėl to G. D. neturi teisės naudotis, valdyti bei nuomoti 1-o ir 6-o butų, tačiau pats nuomoja visus jam priklausančius butus be jokių abejonių. Dėl tokių veikų G. D. negali disponuoti savo butais ir jau antrus metus patiria materialinius nuostolius bei moralinę žalą, o 6 (šešių) durų spynos dėl buvusių nuomininkių savivalės, neteisėtai perduodant visus turėtus raktus pašaliniam ir piktavaliui asmeniui, dabar turi būti nediskutuotinai keičiamos, kas G. D. dar papildomai kainuos mažiausiai 300-500 Eur. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai: NT Registro išrašas, kuriame aiškiai yra nurodyta, kad notariškai įteisinta ir patvirtinta naudojimosi tvarka yra įregistruota, kaip juridinis faktas viešajame registre, nuo 2003 m.; Dovanojimo sutartis, kurioje aiškiai išskirtos, nurodytos dalys ir yra konkrečiai aišku, kokiais butais, kuriomis patalpomis naudosis apdovanotasis M. V. (G. D. yra M. V. turto dalies perėmėja); Paties M. V. atstovų advokatų “S. K., K. ir partneriai” kontoros raštai, siųsti M. V. reg. paštu ir per antstolį, kuriuose M. V. aiškiai apibrėžia dalis, t. y. kategoriškai nurodo, kurios namo dalys, kurie konkrečiai butai name nuosavybės teise priklauso tik jam pačiam ir kuriuos butus konkrečiai jis - M. V., valdo ir naudoja; Taip pat, teikia Kauno miesto savivaldybės 2003 m. spalio 6 d. Nr. 4-S Garantinį Dokumentą, kuriame aiškiai apibrėžta, kad M. V., kaip savininkui (garantijos turėtojui), priklauso ir buvo grąžinami būtent butai Nr. 1 ir 6. Pagal minėtą garantinį raštą, garantija išlieka ir M. V. turto perėmėjams. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad M. V. elgiasi neteisėtai ir, pasinaudodamas tuo, kad namas priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, ignoruodamas faktą, kad buvo sudaryta ir viešajame registre įregistruotu naudojimosi tvarka ir ji privaloma visiems bendraturčiams (CK 4.81 str. 1 d., 2 d.), taip prisidengdamas savo tariama teise į G. D. priskirtus naudotis butus, elgiasi nesąžiningai, neteisėtai apriboja G. D., kaip M. V. turto dalies perėmėjos, teises naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. elgiasi nesąžiningai. Neteisėtai savivaliauja, savavaldžiauja, piktnaudžiauja savo tariama teise, darydamas G. D. visapusišką žalą. Nuo 2003 metų kovo mėn. iki tėvo M. V. mirties 2018 m. gruodžio mėn., t. y. šešiolika metų M. V. jokių pretenzijų dėl naudojimosi butais Nr. 1 ir 6 nereiškė ir negalėjo reikšti. M. V. vardu buvo sudarytos visos komunalinių paslaugų teikimo sutartys su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, o dabar šios sutartys sudarytos su G. D., ko pasėkoje jai, G. D., kyla pareiga apmokėti komunalinius mokesčius už šildymą, elektrą ir pan. už 1 ir 6 butus, tačiau naudotis butais ji negali dėl to, kad M. V., elgdamasis piktavališkai besiekdamas pasisavinti jai priklausantį turtą bei juo naudotis, neteisėtai pasisavino jos buto raktus, kuriuos kategoriškai atsisako grąžinti, nurodydamas išgalvotas ir neteisingas aplinkybes, taip pat kursto nesantaiką ir sąmoningai vykdo psichologinį smurtą tam, jog G. D. nebūtų įmanoma nuomoti ir gauti pajamų iš perimto M. V. turto dalies ir, esant tokiai situacijai, tiesiog negalima nei nuoma, neįmanomas ir turto pardavimas. M. V. asmenims, kurie gyvena bute Nr. 1 ir gyveno bute Nr. 6 nurodo neteisingas aplinkybes, kad jis yra butų savininkas, ko pasekmėje, nepaisant nuomininkams rodomų nuosavybės teisės dokumentų, jie gyvena G. D. priklausančiame turte ir atsisako sudaryti su ja nuomos sutartis, nes savininku laiko M. V., kadangi netiki, jog taip įtikinamai žmogus gali jiems visiems meluoti. Akcentuotina ir tai, jog po tėvo M. V. mirties, M. V. net du kartus apsimestiniais pareiškimais (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei E. K., dirbtinai stabdė paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą paveldėtojoms, tokiu būdu sąmoningai vilkino paveldėjimo dokumentų išdavimą, siekdamas tuo metu laimėti laiko, kad užvaldytų 1 ir 6 butus, o nepasisekus to padaryti psichologiniu spaudimu, nuo vasaros ėmė manipuliuoti G. D. per nuomininkus - gudraudamas ir meluodamas jiems, kurstydamas tarp žmonių nesantaiką bei keldamas tiek moralinę, tiek materialinę žalą, kas privalo būti užkardyta. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad D. C., B. P., D. V. ir M. V. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 str., 518 str. požymiai, todėl administracine teisena turėjo būti pradėta ir kalti asmenys patraukti atsakomybėn. Dėl šių priežasčių, skundžiamas nutarimas privalo būti panaikintas ir kalti asmenys patraukti atsakomybėn, dėl ko privalo būti pradėta administracinė teisena (b. l. 1-6).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas, atsiliepimu į skundą prašė G. D. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. sausio 13 d. Kauno apskrities Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriuje, išnagrinėjus pareiškėjos G. D. 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškimą „Dėl negrąžinamų buto raktų“, šiame pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimo metu surinktus duomenis ir 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėjos G. D. skunde dėl 2019 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos išdėstytus argumentus, buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nutarimas priimtas vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, nustačius, kad pareiškėjos skundžiami D. C., B. P. ir D. V., o taip pat ir M. V. veiksmai negali būti vertinami kaip administraciniai nusižengimai. Surinkti duomenys rodo akivaizdų turtinio pobūdžio nesutarimą (civilinį ginčą), kilusį tarp G. D. ir M. V. dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Kaune, esančiu gyvenamuoju namu. Pareiškėja Kauno apylinkės teismui pateiktame skunde apeliuoja į civilinės teisės normų pažeidimus, kuriuos nepagrįstai prašo ginti administracinės teisės priemonėmis. Esant tokioms aplinkybės mano, kad G. D. skundas yra nepagrįstas, todėl prašo teismo jo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja G. D. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. P. 2020 m. sausio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir prašo priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nutarimas neteisingas. Pareigūnas tyrimą atliko šališkai, rėmėsi melaginga informacija. Ji metus laiko į tuos butus buvo neįleidžiama, nuomininkai ignoruoja ją kaip savininkę, 1-am bute gyvena 4 vyrai, o 6-am bute gyvena 3 merginos. Pareigūnas P. P. 2019 m. gruodžio 10 d. buvo priėmęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes tai civiliniai santykiai. Kada ji parašė skundą, P. P. panaikino tą nutarimą ir priėmė 2020 m. sausio 13 d. nutarimą, iš esmės tokį patį, kad tai civiliniai santykiai. Ji kreipėsi į policiją, nes jai priklausančiame bute gyvena žmonės, kurie su ja netinkamai ir chamiškai elgiasi, ją ignoruoja. Butai yra (duomenys neskelbtini), butai 1-as ir 6-as. Senas adresas (duomenys neskelbtini), numeris ir dabar ten priklijuotas. Tie butai jai atiteko po tėvo mirties, ir dalį jai padovanojo tėvo sutuoktinė ir duktė. Tie butai jai atiteko – paveldėjo 2019 m. gegužės 9 d., dovanojo 2019 m. liepos 15 d. M. V. yra bendraturtis, jos tėvo kitos santuokos sūnus. Ten grąžintos namo dalys, grąžino butais ir yra nustatyta naudojimosi tvarka. Ji vasarą, liepos mėnesį pradėjo eiti pas nuomininkus, sakė, kad dabar ji savininkė, norėjo pratęsti nuomos sutartis. Pirmiausiai atėjo į 1-ą butą, tai keturių kambarių butas, ten gyveno M. B., M. V., G. Š. ir R. K.. R. K. dabar jau yra miręs. Jie buvo labai pasimetę, kai ji prisistatė ir parodė nuosavybės dokumentus, suko kalbą nuo mokėjimo ir sutarties perrašymo. Metus laiko jie iš viso nebuvo atsiskaitę. Jie buvo mandagūs, bet M. B. skaitydamas dokumentus drebėjo, prašė administracinio dokumento, tada ji suprato, kad jis norėjo jos paso. R. K. pradėjo aiškinti, kad jos tėvui čia niekas nepriklausė, kad čia viskas M. V.. Bet žadėjo atsiskaityti. Su jais atsisveikino, pasakė, kad ateis po dviejų dienų, jie sumokės ir viską surašys. Tada nuėjo į 6-ą butą, ten trijų kambarių butas, gyveno B. P., D. C. ir D. V., kuri buvo pažadėjusi, kad perkalbės su merginomis ir jos pareiškėjos lauks. Bet tada jos niekas neįleido ir ji išėjo. Tada skambino merginom, bet jos pradėjo sakyti, kad savininkas M. V., butai nepadalinti, jie priklauso visiems. Joms taip įteigta, kad po tėvo mirties vyksta bylinėjimasis. Ji atsivedė antstolį, kuris ją pristatė kaip savininkę, tačiau merginos keitė spynas, ji negali įeiti, merginos pabėga. Ji buvo išsikvietusi vienos iš merginų tėvą, sakė, kad kreipsis į mokymo įstaigą, bet tėvas irgi jai aiškino, kad viskas priklauso M. V., kad ji nemoka mokesčių. Ji kvietė policiją, bet merginos, nors buvo įsipareigoję atsiskaityti, pabėgo. Jos pakeitė spyną, pasakė „kad čia visokios nevaikščiotų“. Paskui ir vyrai neatsiliepdavo telefonu, neįsileido jos, pakeitė spyną. Ji dabar negali nuomoti tų butų, nors juos paveldėjo, bet su ja nesiskaito, tarsi ji būtų pašalinis asmuo. M. V. meluoja, kad teisme yra ginčas dėl civilinės teisės, kad teisme vyksta procesas. Dabar jis iniciavo bylą dėl skolos už tariamus remonto darbus. M. V. iš merginų, kurios slapčia pabėgo, pasiėmė raktus ir net negalvoja jų grąžinti, meluoja, kad ten nuorinimo taškas. Tam bute nėra nuorinimo taško, o net jei būtų, ten jos nuosavybė ir niekas negali ten įeiti. Mano, kad tai yra savavaldžiavimas. Nuomos sutartys buvo sudarytos su jos tėvu, su kuriuo pats M. V. bendravo tik per advokatus ir antstolius. Ji kreipsis į teismą su civiliniu ieškiniu, bet negali taip būti, kad taip elgtųsi su ja, nesupranta kodėl esant nustatytai ir viešajame registre įregistruotai naudojimosi tvarkai taip išeina, kad tie butai yra visų ir priklauso bendrosios nuosavybės teise. Ji kalba apie visų keturių asmenų netinkamą elgesį, raktų atidavimą svetimam asmeniui, jos, kaip savininkės, negalėjimą naudoti savo butais ir net į juos įeiti. Palaiko savo skundą ir prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. P. 2020 m. sausio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Tai, kad Registrų centre įregistruotos patalpos, o ne butai, esmės nekeičia, jai kaip tėvo turto dalies perėmėjai, priklauso 1-o ir 6-o buto patalpos, M. V. po tėvo mirties neturėjo teisės absoliučiai nieko paveldėti. Tai yra jos nuosavybė, niekas neturėjo teisės atiduoti jos raktų svetimam žmogui, dabar reikės keisti visas spynas. Tai yra savivalė, mergaičių pabėgimas, ji žinutėse nurodė, kad turėjo būti perduota dalyvaujant antstoliui, surašant buto perdavimo aktą, juolab, kad paliktos suspardytos buto sienos. Nebuvo jokio teismo proceso dėl butų dalybų, teismo procesas inicijuotas prieš porą mėnesių dėl neva jos skolos dėl komunalinių mokesčių, stogo remonto. M. V. savivalė yra ta, kad jis meluoja, jauni žmonės apgauti. D. V. tik vengė atsiliepti į skambučius, tačiau akių nedraskė, o D. C. ir B. P. elgėsi negražiai, kai ji buvo atėjus į butą su antstoliu, ji su merginomis net nekalbėjo, nes merginos buvo ją labai įžeidę, tik prašė antstolio viską užfiksuoti. M. V. nuskriaudė ne tik ją, bet ir tas mergaites, nes jos turėjo ieškotis kito buto. Mano, kad tai savavaldžiavimas, ji turėjo patirti daug streso, tai M. V. psichologinė kova, kadangi jis negavo tų butų. Mergaitės taip pat negražiai elgėsi, bjauriai kalbėjo, todėl savavaldžiavo.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas P. P. su skundu nesutinka, parodė, kad jis priėmė skundžiamą nutarimą. Akivaizdu, kad tarp pareiškėjos ir M. V. yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas. Vietoje to, kad pareiškėja spręstų ginčą civilinio proceso tvarka, ji nori, kad policija pradėtų tariamai padaryto administracinio nusižengimo teiseną, tačiau pareigūnai nenustatė administracinio nusižengimo sudėties, nenustatė, kad merginos pavogė raktus – jos atidavė raktus M. V., jos vadovavosi turimomis žiniomis ir negalėjo tinkamai įvertinti, kokie yra pareiškėjos ir M. V. tarpusavio santykiai, ir priėmė sprendimą išsikraustyti, negalėdamos gyventi tame bute. Visas aplinkybes jis nustatė atlikdamas tarnybines pareigas, norėdamas priimti sprendimą. Mano, kad nei merginos, nei M. V. nepadarė administracinio susižengimo, nes apklaustas M. V. parodė, kad jis ginčija tam tikras G. D. teises, tas rodo civilinio ginčo buvimą. Įrodymų, kad civilinis ieškinys yra teisme, M. V. policijai nepateikė, tačiau mano, kad tai nekeičia tarpusavio nesutarimo buvimo fakto. Taip pat nustatė, kad M. V. kokių nors savavališkų veiksmų neatliko, G. D. pati posėdyje nurodė, kad nemato reikalo su juo kalbėtis. Be to, G. D. merginoms raktų neperdavė. Jis apklausė merginas, mano, kad jos galėjo nesuprasti, kokia yra tiesa, kam kurios dalys priklauso, sakė, kad iki to bendravo su M. V., todėl jų elgesys yra visiškai paaiškinamas. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad G. D. pati sakė, kad merginos išsikeltų iš buto, merginos pažadėjo, kad išsikraustys, jos tą ir padarė. Iš antstolio protokolo dar mato, kad nėra jokių įrodymų, kad merginoms buvo pateikti dokumentai, įrodantys nuosavybę, kad joms buvo išaiškinta dėl nuosavybės, su jomis buvo tartasi. Po šio įvykio paaiškėjo, kad merginos išsikraustė. Posėdžio metu paaiškėjo, kad ir po šio įvykio G. D. su M. V. nebandė spręsti nesutarimų, nebendravo, nesitarė kaip toliau naudotis turtu. Tokiems klausimams sureguliuoti yra Civilinis kodeksas. Akivaizdu, kad tai yra turtinio pobūdžio nesutarimas, kurį bandoma išspręsti per administracinių nusižengimų kodekso normų taikymą, kad prieštarauja administracinių nusižengimų kodekso paskirčiai. Prašo nutarimą palikti nepakeistą.

Liudytoja B. P. nurodė, kad pareiškėją žino. Jai skambino iš policijos, kvietė parašyti pasiaiškinimą dėl negrąžintų buto raktų. Pasiaiškinimą parašė. Adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomojo butą, butą jai išnuomojo 2015 metais M. V., tai trijų kambarių butas. Gyvendavo bute 3 arba 4 merginos. 2019 m. liepos mėnesį bute gyveno ji, D. C. ir D. V.. 2018 m. gruodžio mėnesį sulaukė skambučio iš M. V. dukros E., jos pavardės nežino, kuri vėliau buvo atėjusi į butą ir pasakė, kad M. V. blogai su sveikata, jos nuomos mokestį sumokėjo iki sausio mėnesio. 2019 m. sausio mėnesį pas jas atvyko M. V. su mirties liudijimu, gimimo liudijimu ir pasakė, kad šiuo metu neaišku kam turtas teisėtai priklauso, žmogus iš kurio išsinuomojo butą, mirė, kad jos gali ten toliau gyventi ir mokėti komunalinius mokesčius, o kai paaiškės savininkas, jos jam sumokės nuomą. Ji žino M. V. nuo 2015 m., jis M. V. sūnus, jei būdavo kokių problemų su butu, neužsidarydavo langas ar pan., jos skambindavo M. V., toks buvo susitarimas. Vienoje pirmųjų sutarčių jis buvo įgaliotas M. V. sudaryti nuomos sutartį, atstovavo tėvą. Nuomos mokestį jos atiduodavo M. V.. Jos bute toliau gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius, ta vasara taip ir praėjo. 2019 m. rugsėjo 16 d. joms telefonu paskambino pareiškėja, pakeltu tonu pasakė, kad ji yra buto savininkė, kad nesvarbu, ką M. V. sako, ar ji prisistatė vardu ir pavarde, neprisimena. Jos sakė, kad nieko nežino, kad M. V. yra tas žmogus, kurį jos žino, jis buvo atėjęs su dokumentais, kad dar vyksta procesai ir jos neprivalo mokėti nuomos pinigų, kol viskas nesusitvarkys, tuomet pareiškėja šaukė, kad ji savininkė ir merginos turi klausyti jos. Neprisimena, ar tą pačią dieną, ar praėjus kelioms dienom gavo žinutę, kada pasiruošę sumokėti nuomą, kad ta moteris nori atvažiuoti. Jos paskambino M. V., jis pasakė, kad dar ta situacija neišsisprendusi, todėl ji atrašė, kad jos nežino, kas ta moteris ir be oficialių sutarčių, dokumentų pinigų, ypač grynaisiais, niekam nemokės. Pareiškėja buvo atėjusi į butą rugsėjo pabaigoje iš pat ryto, sukėlė konfliktą, reikalavo pinigų už nuomą, ji atidavė jai vieną komplektą raktų ir iš karto apie tai informavo M. V.. Po to konflikto, jos atidavė raktus M. V., nes jis yra buvusio savininko sūnus, išsikraustė iš buto, ir pasakė, kad kol vyksta tarp jų konfliktai, jos tame bute negyvens. Apie įvykį dėl rakto pakeitimo, ji tik girdėjo iš D. C., pati tuo metu buvo atostogose. Jai pasakojo, kad D. C. grįžo namo ir pamatė, kad namuose kažkas buvo, spyna buvo pažeista. Ji pati iš buto išsikraustė spalio 25 d. Jos buvo informuotos, kad buvo neaišku, kam turtas priklauso, todėl laukė, kad joms pateiktų nuosavybės teisę į 6-ą butą patvirtinančius dokumentus. G. D. sakė, kad M. V. meluoja apie teismo procesą, tačiau nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento joms nepateikė.

Liudytoja D. C. nurodė, kad pareiškėją vieną kartą yra mačiusi. Žino, kad yra pakviesta dėl buto raktų. Ji nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. gyveno bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Butą jai išnuomojo M. V.. 2019 m. vasarą gyveno bute trise – ji, B. P. ir D. V.. Nuomos mokestį mokėdavo M. V., tačiau 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesio nuomos mokestį mokėjo M. V. dukrai E., kadangi ji buvo atvykusi ir sakė, kad M. serga. Jos žinojo, kad E. yra M. dukra, todėl jokių klausimų dėl mokėjimo joms nekilo. Gruodžio mėnesį paskambino M. V. sūnus M. V. ir pasakė, kad M. V. mirė, kad nori susitikti. Jis atvažiavo su savo sūnumi L., atsivežė segtuvą dokumentų, paaiškino situaciją, pasakė, kad 6-as butas ir 1-as butas, yra tie du butai, kurie priklausė M. V., o dabar „kabo ore“, dėl jų vyks teisminiai procesai dėl paveldėjimo, todėl nei jis, nei E. negali imti iš merginų nuomos mokesčio. Buvo žodinis susitarimas, kad jos gyvens toliau ir mokės komunalinius mokesčius, palaikys ryšį su M. V., o kai paaiškės, kad savininkas, jos sumokės tam žmogui nuomos mokestį. Jei kas nors atsitikdavo, jos kreipdavosi į M. V.. 2019 m. balandžio mėnesį joms paskambino E., pasiteiravo, ar jos dar gyvena, ar moka komunalinius mokesčius ir ar kam nors moka nuomą. Ji pasakė, kad gyvena, moka komunalinius, o nuomos nemoka, nes taip kalbėjo su M.. Vasarą ji buvo išvykusi. Rugsėjo 12 d. sulaukė skambučio iš nepažįstamo numerio, tačiau tuo metu negalėjo atsiliepti. Rugsėjo 26 d. apie 21-22 val. vėl sulaukė skambučio iš moters, kuri sakė, kad yra buto savininkė, kad atidarytų duris, arba ji pati atsidarys, ir kad iškvies policiją. Ji buvo prieš tai kalbėjusi su M., nes jis paskambino pranešti, kad išvyksta į komandiruotę, kad dėl visų reikalų kreiptis į jo sūnų, kad dėl butų vyks teisminiai procesai, nes nesusitaria vieni su kitais. Apie kitą buto savininkę M. joms nieko nesakė, todėl buvo šokas, jai paskambino iš nežinomo numerio, moteris neprisistatė, ją apšaukė. Ji pasakė, kad gali kviesti policiją. Grįžusi apie 23 val. grįžusi pamatė, kad apgadinta spyna, ji išsigando ir pasimetė, visų kambarių durys buvo atidarytos, nors taip nebuvo palikta. Buvo taip padaryta, kad matytųsi, jog kažkas buvo bute. Ji paskambino M., bet buvo vėlu ir jis neatsiliepė. Paskambino jo sūnui L., jis irgi nekėlė, bet netrukus perskambino. Ji bijojo eiti į vidų, visa drebėjo, nes nežinojo, ko tikėtis. Kadangi niekas nebuvo dingę, policijos nekvietė ir į policiją nesikreipė. Po to priėmė sprendimą pasikeisti spyną dėl savo ir savo turto saugumo. Spalio 25 d. ryte, apie 7 val., prabudo nuo durų skambučio ir beldimo bei bandymo atrakinti. išsigandę atrakino duris, atėjo pareiškėja su kažkokiu vyru, kuris sakė, kad yra antstolis, tačiau neprisistatė ir neparodė jokio pažymėjimo. Pareiškėja joms sakė, kad jos čia nepageidaujamos ir juo greičiau išsikraustytų. Ji neprisistatė, tik tas vyras pasakė jos vardą. Pareiškėja sakė, kad ji buto savininkė, rodė kažkokius du dokumentus, kurie joms neatrodė tikri. Susitarti nepavyko. Joms nebuvo skirtumo, kad yra buto savininkas, joms ten patiko gyventi, viskas tiko, tačiau ta situacija, kai ryte įsiveržia ir liepia išsikraustyti, nepriimtina, todėl jos davė raktą nuo tos pakeistos spynos, jie išėjo, o jos tą pačią dieną susirinko savo daiktus ir išėjo iš to buto. Pranešė apie tai M. V.. O vakare gavo žinutę, turbūt iš pareiškėjos, kad jos turi iki lapkričio 1 d. išsikraustyti. Paskutinį kartą tame bute buvo spalio 30 d. Butą paliko tvarkingą. Raktus kartu su buto knygutėm ir kitais dokumentais atidavė M. V.. Jį vienintelį jos pažinojo ir jis paaiškino situaciją, kas apskritai vyksta. Iš pareiškėjos po lapkričio 1 d. jokių žinių nesulaukė, niekas jai nerašė ir neskambino – nei prašė, nei tarėsi dėl raktų ar kitų dokumentų atidavimo, todėl M. V. buvo vienintelis žmogus, kurį jos pažinojo ir juo pasitikėjo. O pareiškėja joms neįrodė, kad ji savininkė. M. V. su jomis daug kalbėdavo, pasakojo, kad didžiuojasi savo vaikais, pasakojo apie M. ir E.. Joms buvo naujiena, kad yra ir daugiau vaikų.

Liudytoja D. V. nurodė, kad pareiškėjos nėra mačiusi. Ji nuomos sutartį pasirašė 2018 m. gruodžio 1 d. su E. P., nes tuo metu buto savininkas M. V. buvo ligoninėje. Butas (duomenys neskelbtini) g., namo numerio neatsimena, butas Nr. 6. 2019 m. vasarą gyveno bute trise – ji, B. P. ir D. C.. Nuomos mokestį pasirašiusi sutartį ji sumokėjo už 2 mėnesius į priekį ir po to niekam nemokėjo, nes buto savininko sūnus M. V. pasakė, kad buto savininkas mirė ir kad šiuo metu vyksta paveldėjimo procesas, reikės palaukti kol sutvarkys dokumentus, kam priklauso butas. Komunalinius mokesčius mokėjo. Ji pati tame bute vasarą negyveno. 2019 m. vasaros pabaigoje paskambino moteris, kuri prisistatė kaip buto šeimininkė, vardo ir pavardės nepasakė, todėl ji iš pradžių galvojo, kad kalba su E. P.. Ta moteris sakė, kad ji dabar buto savininkė, kad jai turės sumokėti nuomos mokestį. Rugsėjo pradžioje buvo dar vienas skambutis, skambino ta pati moteris, bet neprisistatė, ir ji vis dar galvojo, kad kalba su E.. Ta moteris paprašė perduoti kitoms merginoms, kad keičiasi savininkas ir kad jos pasiruoštų pinigus ir dokumentus, kad susitvarkyti visą šitą dalyką. Ji susiskambino su M. V., jis pasakė, kad buto savininkų dalybos dar nėra pasibaigusios, kad jos niekam neturi mokėti, kol nepasibaigs dalybos ir kad tai nėra E.. Su merginomis apie tai pasikalbėjo. Po to jai pradėjo eiti žinutės su grasinimais, kad bus paskambinta į universitetą, studijų fondą ir pan., kad bus pranešta apie jos neadekvatų elgesį ir pan. Ji į tas žinutes nereagavo. Su pareiškėja jokių konfliktų nebuvo. Tik pirmą kartą kalbant ji paklausė apie dokumentus, o skambinusi moteris įsižeidė, pasakė, kad tai ne jos reikalas, ji šeimininkė. Išsikraustė iš buto rugsėjo pabaigoje savo iniciatyva, nes jai nebereikėjo buto Kaune, ji gyveno Panevėžyje. Išsikraustyti jai niekas neliepė. Pareiškėjos niekada nematė, dabar mato pirmą kartą. Žino, kad jos tėtis buvo susisiekęs su pareiškėja, norėjo išsiaiškinti, sumokėti, bet, kaip tėtis jai sakė, pareiškėja reikalavo pinigų grynaisiais ir nesutiko gauti pavedimu, todėl jis nemokėjo. Raktus ji atidavė D. C., o apie išsikraustymą pranešė M., nes su juo bendravo visais tais reikalais.

Liudytojas M. V. nurodė, kad pareiškėją pažįsta, yra kelis kartus matęs, jų tas pats tėvas, bet jie nebendrauja. Dėl ko pakviestas liudyti, žino. Namas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra jo senelio K. V. iš mamos pusės, kuriam buvo grąžintos nuosavybės teisės. Senelis paliko savo dukrai – jo mamai, o mama paliko jam. Namas nemažas, apie 1200 kv. m. bendro ploto, patalpas vadindavo butais, bet įregistruotas kaip patalpos, butai neatidalinti. Jo tėvui M. V. priklausė 23/100 dalys namo, kurias jis jam pats padovanojo 2001-2002 metais. Jis pats dabar gyvena Vilniuje jau apie 15 metų, bet anksčiau gyveno tame name. Dabar jam priklauso 73/100 namo, G. K. 4/100 namo ir M. V. priklausė 23/100 namo. M. V. mirė (duomenys neskelbtini). Patalpos butais nėra išdalintos, bet ant durų yra užrašyti butų numeriai. Ten yra 12 butų ir palėpė. Butuose 2019 m. gyveno nuomininkai. Taip pat name gyveno G. K.. Su tėvu žodžiu buvo susitarę, kad tam tikros patalpos buvo tėvo ir likusios jo, išskyrus aišku G. K.. 1-ą ir 6-ą butus nuomojo ir jis pats, ir tėvas. Kol tėvas buvo geresnės sveikatos, jis pats tvarkydavosi. 6-am bute gyveno šitos merginos. Sutartį sudarė jo tėvas. Jie turėjo šablonus nuomos sutarčių, ir būdavo, kad jie atstovavo vienas kitą ir atskirai. Po tėvo mirties merginos gyveno toliau, jis joms pranešė apie tėvo mirtį, sakė, kad kol kas nuomos niekam nemokės, kol nebus išspręsti paveldėjimo reikalai. Tie reikalai šiai dienai dalinai išspręsti, vyksta dar teismai. Su pareiškėja jokio bendravimo nebuvo. Jis po tėvo mirties yra kelis kartus kalbėjęs su pareiškėja. 6-as kambarys, t. y. buto dalis po tėvo mirties atiteko lygiomis dalimis paskutinei tėvo žmonai ir jų dukrai. Merginos kambario jau nenuomoja, po to, kai gal spalio mėnesį pas jas pradėjo veržtis, siųsti žinutes net neprisistačius. Jis iš karto nesuprato, kas merginoms rašo žinutes, pagalvojo, kad gal E. P.. Merginos joms sakė, kad atėjo nepažįstama moteris ir pradėjo reikalauti nuomos grynais pinigais, prisistatė savininke. Jis nesupranta kokia naudojimosi tvarka nustatyta nuo 2003 metų ir apie kokią dalį ten kalbama. Merginoms jis patarė kreiptis į policiją, jos sakė, kad grįžę rado, kad bute buvo kažkas užėjęs. Merginos jautėsi nesaugiai, klausė ar galima pakeisti spynos šerdelę, jis sutiko, kad pasikeistų. Sakė, kad turi būti nuomos sutartis, o komunalinius mokesčius kad mokėtų. Tada jis nesuprato, apie kokią moterį merginos kalba, suprato berods spalio mėnesį, jo advokatai tada parašė G. D. raštą. Merginos išsikraustė, pasakę, kad tokiomis sąlygomis gyventi joms netinka ir kad jos išeina. Raktus padavė jam. Nuo senų laikų jis turi raktus nuo visų patalpų. Paėmė tuos raktus dėl to, kad merginom jų nebereikia, jos nebegyvena. Merginos žinojo jį kaip M. V. sūnų. Dėl konfliktų tarp pareiškėjos ir merginų, jis žino tiek, kad anksčiau vėlai vakare jam skambino merginos, sakė, kad kažkokia moteris reikalauja pinigų. G. D. su juo niekados nėra kalbėjusi, jie nebendravo, apie buto nuomą nekalbėjo. Mano, kad jo susitarimas su tėvu G. D. negalioja, nes jis su ja nieko nesitarė. Su tėvu turėjo bendrą verslą, buvo nuomonių nesutapimo, bet iki teismų nepriėjo. Tarp jų buvo pasitikėjimas, ėmė nuomą vienas kito vardu. Mano, kad nesavavaldžiavo, neatliko jokių veiksmų, į butą nesiveržė. Su G. D. jokių nesutarimų dėl butų perėmimo nebuvo. Jis yra namo bendrasavininkas, jam priklauso 73 proc., todėl mano, kad galėjo paimti raktus. 6-as butas jo nuomone dar niekam nepriklauso. Su tėvu buvo žodine tvarka susitarę kas kam priklauso, tėvas buvo priėmęs sprendimus dėl kitų patalpų, tada buvo nesutarimų. Teismo procesas vyksta dabar.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir pareiškėjos skundas atmestinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Be to, įstatymas numato, jog, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. sausio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal G. D. pareiškimą (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 46-48).

G. D. 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškime Žaliakalnio policijos komisariatui nurodė, jog jai nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno trys merginos, kurios elgėsi įžūliai, nebendravo, nemokėjo nuomos mokesčio, dėl ko ji patyrė žalą, 2019 m. lapkričio 7 d. ji pastebėjo, kad merginos slapčia išsikraustė, pasisavinę raktus, nors žinojo, kad turi perduoti butą ir palikti raktus (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 1).

Atliekant tyrimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate, buvo apklaustos B. P. ir D. C., buvo paimti jų paaiškinimai: abi merginos parodė, kad nuomos sutartis buvo sudarę su M. V., žinojo, jog jis turi sunų M. V., su kuriuo visada bendravo ir būtent į jį kreipdavosi, kai iškildavo kokių nors problemų dėl buto; kai M. V. joms pranešė, kad mirė M. V., jie sutarė, kad kol butas nėra oficialiai padalintas ir neaiškus tikrasis savininkas, jos mokės tik komunalinius mokesčius, o nuomą sumokės vėliau, kai paaiškės buto savininkas; kad merginos gyvena tame bute ir moka komunalinius mokesčius, o paaiškėjus savininkui, jam sumokės nuomą, žinojo ir M. V. dukra E. P.; 2019 m. rugsėjo 16 d. B. P. paskambino nepažįstama moteris, kuri savo vardo ir pavardės nepasakė, tik prisistatė buto savininke ir reikalavo pinigų už nuomą; ta pati moteris rugsėjo pabaigoje atėjo į butą, sakė, kad merginos neturi teisės čia gyventi, reikalavo pinigų už nuomą, paprašius parodė kažkokius lapus, kuriuose buvo nurodyta, kad ji turi dalį nuosavybės name, bet kad jai priklauso tas butas, nebuvo nurodyta; M. V. sūnui L. leidus (M. V. buvo komandiruotėje ir pranešė, kad dėl buto ūkio dalykų jos bendrautų su jo sūnumi) jos pakeitė spynos šerdelę, nes kažkas buvo užėjęs į butą; 2019 m. spalio 25 d. anksti ryte į butą atėjo ta pati moteris su kažkokiu vyru, kurį pristatė kaip antstolį, pradėjo reikalauti, kad jos išeitų iš buto, merginoms paklausus moters vardo ir pavardės, antstolis ją pristatė kaip G. D.; merginos padavė moteriai vieną kopiją raktų ir apie tai informavo M. V. bei pasakė jam, kad išsikrausto; tą pačią dieną ir išsikraustė, kadangi visą laiką, kol nuomojosi butą iš M. V., bendravo su jo sūnumi M. V., jam atidavė buto raktus ir visus turimus buto dokumentus ir sąskaitas (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 4, 5-6).

Liudytoja D. V., apklausta teismo posėdyje, nurodė, kad pareiškėjos G. D. nėra mačiusi, nuomos sutartį pasirašė 2018 m. gruodžio 1 d. su E. P., nes tuo metu buto savininkas M. V. buvo ligoninėje, vėliau buto savininko sūnus M. V. pasakė, kad buto savininkas mirė ir kad šiuo metu vyksta paveldėjimo procesas, buto dalybos, reikės palaukti kol sutvarkys dokumentus, jos niekam neturi mokėti nuomos mokesčio, kol nepasibaigs turto dalybos. Su pareiškėja jokių konfliktų ji neturėjo, tik pirmą kartą kalbant paklausė apie dokumentus, o skambinusi moteris įsižeidė, pasakė, kad tai ne jos reikalas, ji šeimininkė. Išsikraustė iš buto rugsėjo pabaigoje savo iniciatyva, nes jai nebereikėjo buto Kaune, raktus ji atidavė D. C., o apie išsikraustymą pranešė M. V., nes su juo bendravo visais nuomos klausimais.

Atliekant tyrimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate, buvo apklaustas M. V., paimtas jo paaiškinimas; M. V. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra gyvenamasis namas, kuris įregistruotas kaip vieno buto pastatas, nors jame faktiškai 12 butų; jis su savo tėvu M. V. butus nuomodavo, turėjo verslo liudijimus; namo ūkinius dalykus spręsdavo M. V., kurį laiką tėvas turėjo įgaliojimą jo vardu sudaryti sutartis; 2018 m. gruodžio 5 d. tėvas mirė; po jo mirties paaiškėjo, kad tėvas testamentu paliko savo turtą lygiomis dalimis paskutinei savo sutuoktinei D. V. ir dukrai E. P.; tuo metu jis buvo išnuomojęs dvi patalpas, vienoje iš jų gyveno trys merginos: D., B. ir D.; po tėvo mirties jis atėjo pas merginas ir pasakė joms, kad tėvas mirė, joms nereikės mokėti už nuomą, kol nebus išspręstas turto nuosavybės klausimas; kad dalį nuosavybės name gavo tėvo dukra iš pirmos santuokos G. D., o vėliau jai savo dalis padovanojo D. V. ir E. P., jis sužinojo 2019 m. rugsėjo pabaigoje, kai jam paskambino butą nuomoję merginos ir pasakė, kad atėjo kažkokia moteris, prisistatė savininke ir reikalavo grynųjų pinigų už buto nuomą, jis ne iš karto suprato, kas pas merginas atėjo, todėl nieko negalėjo joms paaiškinti; tik po šio įvykio pasidomėjęs sužinojo, kad D. V. ir E. P. dalys priklauso G. D.; problemos kyla dėl to, kad name esančios patalpos jam ir G. D. priklauso dalimis, kurios nėra tiksliai apibrėžtos, problemos sprendžiamos civilinio proceso tvarka; 2019 m. lapkričio mėnesį B. ir D. grąžino jam raktus nuo patalpos, kurioje gyveno, paaiškino, kad daugiau ten negyvens, kad ten negyvena nuo spalio mėnesio pabaigos; jis paėmė raktus ir seną spyną su raktais, raktai jam reikalingi tam, kad galėtų rūpintis namo šildymo sistema (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 7-8).

2018 m. rugpjūčio 21 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtas gyvenamoji (vieno buto pastatai), nuosavybės teise M. V. priklauso 73/100 pastato, M. V. – 23/100 pastato, G. K. 4/100 pastato (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 9-10).

2019 m. rugpjūčio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtas gyvenamoji (vieno buto pastatai), nuosavybės teise M. V. priklauso 73/100 pastato, G. D. – 23/100 pastato, G. K. 4/100 pastato. Įregistruotas juridinis faktas: sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – 161/1600 pastato (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. 2-4462 pagrindu, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 11-12, 13-25).

2019 m. lapkričio 7 d. 17:06 val. Žaliakalnio policijos komisariate gautas G. D. pareiškimas, kad buto nuomininkės, išeidamos iš buto, išsinešė 6 raktus, pareiškėja rašys pareiškimą dėl pavogtų raktų (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 26-27).

2019 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. P. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi nuomininkių veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 108 straipsnyje ir 518 straipsnyje sudėties – nuomininkės patalpos raktus atidavė M. V., su kuriuo iki tol bendravo, t. .y jos raktų nepavogė, patalpose gyveno nuomos sutarties pagrindu, savo iniciatyva jokių veiksmų neatliko, todėl jų veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą nėra pagrindo (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 29-31).

Pareiškėjai G. D. pateikus skundą dėl šio nutarimo ir papildomus dokumentus: 2016 m. spalio 28 d. pranešimą, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 2003 m. kovo 28 d. sutartį, 2019 m. spalio 28 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2018 m. kovo 26 d. nuomos sutartį, 2018 m. rugsėjo 12 d. nuomos sutartį, 2018 m. gruodžio 1 d. nuomos sutartį (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 37-44), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. P. priėmė 2020 m. sausio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta iš dalies sutikti su G. D. skundu, panaikino 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal G. D. pareiškimą dėl D. C., B. P., D. V. ir M. V. veiksmų, kadangi nustatyta, kad M. V. ginčija G. D. teisę naudotis konkrečiais butais, nes name esančios patalpos jam ir G. D. priklauso dalimis, kurios nėra tiksliai apibrėžtos, todėl administracinio nusižengimo tyrimas negali būti pradėtas siekiant išspręsti civilinį ginčą pagrindo (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 46-48).

Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 108 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Nuoseklūs B. P., D. C., D. V. parodymai patvirtina, kad merginos dėl buto nuomos bendravo su pačiu M. V., pažinojo jo sūnų M. V., su kuriuo pagal susitarimą, bendravo daugiausiai ir spręsdavo įvairius buitinius reikalus, pažinojo M. V. dukrą E. P., todėl po M. M. mirties kilus konfliktams ir esant joms neaiškiai ir nežinomai situacijai, išsikraustydamos iš buto raktus atidavė joms žinomam asmeniui – M. V., t. y. jos turto nepasisavino ir tyčia neveikė.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruotas kaip vieno buto pastatas, priklauso keliems bendraturčiams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Net ir nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Kartu pažymėtina, kad esant sutartiniams civiliniams teisiniams santykiams administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta ir vykdoma.

Pagal ANK 518 straipsnį, asmuo gali būti traukimas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia.

Teismas neturi pagrindo išvadai, kad M. V., ar tuo labiau B. P., D. C., D. V. būtų veikę neteisėtai, aktyviais veiksmais neleidę G. D. jai priklausančia nuosavybe, savavaldžiavę ir ignoravę įstatymuose nustatytą tvarką.

Tas faktas, kad B. P., D. C., D. V., nepažinodamos G. D. (kuri, liudytojų teigimu, iš pradžių neprisistatė, neparodė joms nuosavybės dokumentų, kalbėjo pakeltu tonu, jas apšaukė, reikalavo pinigų), išsikeldamos iš nuomoto buto, apie tai pranešė ir raktus paliko joms pažįstamam asmeniui M. V., o prieš tai M. V. leidus, pakeitė durų spynos šerdelę, savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį. Jų veiksmuose nėra aktyvių veiksmų, kaip tyčinio veikimo išraiškos, esamoje situacijoje jos galėjo nesuvokti, kad G. D. atžvilgiu turi atlikti kažkokius veiksmus – perduoti jai raktus ir pan., kadangi G. D. jos nepažinojo ir iki tol nieko apie ją nebuvo girdėję.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp G. D. ir M. V. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, susiję su turtiniais teisiniais santykiais, tačiau nėra duomenų, kad G. D. po M. V. mirties ar po to, kai dovanojimo sutarties pagrindu įgijo dalį nuosavybės, būtų bendravusi ar bent bandžiusi bendrauti ir tartis su M. V. dėl tolesnio turto valdymo, prašiusi duoti jai patalpų raktus ar pan. Šių aplinkybių nepatvirtina nei M. V., nei pati G. D.. G. D. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad į merginų nuomojamą butą atvykusi su antstoliu, pati nebendravo net ir su merginomis, nes jos prieš tai ją buvo įžeidusios. O antstolio faktinių aplinkybių protokole nurodyta, kad buto duris merginos atidarė, t. y. G. D. į butą patekti nekliudė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad G. D. bandė patekti į butą, tačiau M. V., B. P., D. C., D. V. aktyviais veiksmais jos neįleido į butą, nedavė raktų ar kitaip trukdė naudotis jai nuosavybės teise priklausančia buto dalimi. Turtinio pobūdžio ginčai, kurie nėra asmenų išsprendžiami taikiai, yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka, tačiau ne ANK nustatyta tvarka.

Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad G. D., D. C., B. P., D. V. ir M. V. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 108 ir 518 straipsniuose, požymių. Ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia, yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Tarp bendraturčių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl G. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina G. D. interesų, neleidžia skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,

nutaria:

atmesti G. D. skundą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. P. 2020 m. sausio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Tatjana Butkienė