Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 21 para arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 14 parų arešto bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio pradėjimo vykdyti areštą dienos.

Civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo V. S. civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kosmelita“ priteista 233,70 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: (duomenys neskelbtini) d. 12.44 val. iš UAB „Kosmelita“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prekių lentynų pagrobė 1 vnt. tualetinio vandens „Carolina Herrera 212 Men NYC“ 30 ml, kurio vertė 59,90 Eur, ir 2 vnt. tualetinio vandens „Carolina Herrera 212 Men NYC“ 50 ml, kurio vieneto vertė – 86,90 Eur, bendra vertė – 173,80 Eur, tokiu būdu padarė UAB „Kosmelita“ bendrą 233,70 Eur turtinę žalą.

2. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nuosprendį, juo paskirtą 14 parų arešto bausmę pakeičiant į baudą, kurią nuteistasis galėtų sumokėti. Apeliaciniame skunde nurodė:

2.1. Tokiu būdu bus sutaupytos valstybės lėšos, nes jų nereiks skirti jo išlaikymui.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, iš esmės neginčija, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę – galutinę 14 parų arešto bausmę pakeisti bauda. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo skundo argumentus, apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

7. BK 178 straipsnio 5 dalies, pagal kurią pripažintas kaltu ir nuteistas apeliantas, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį bei dydį, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

10. Dar kartą patikrinęs, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. V. S. eilę kartų teistas, tame tarpe ir už analogiškos veikos padarymą (b.l. 40-60). Jis daug kartų yra baustas ir už administracinių nusižengimų padarymą (b.l. 36-39). Administracinių nusižengimų registro 2025 m. balandžio 3 d. išrašo duomenimis V. S. nėra sumokėjęs jam skirtų baudų bendrai 5 712 Eur sumai, vengia mokėti net nedideles baudas (2024 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 64-ANR N5837-2024 – 12,00 Eur; 2024 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 64-ANR N-5482-2024 – 35,00 Eur). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinanti, kaip minėta, yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). 2025 m. balandžio 3 d. Duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nuo 2024 m. lapkričio 21 d. nedirba.

11. Nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis nelinkęs keisti savo elgesio, už administracinius nusižengimus skiriamos daugkartinės baudos nėra veiksmingos, jo nuo naujų nusižengimų darymo neatgraso. Tokios aplinkybės rodo aiškų nuteistojo nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų, jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat duoda pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės suvaržymo nebūtų efektyvus.

12. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

13. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnę bausmę negu areštas. Priešingai, bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir jo pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, arešto bausmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą, todėl nelaikytina per griežta ir neteisinga. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atveju proporcingumo principo įgyvendinimą užtikrino, nustatydamas mažesnę arešto trukmę, nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkis.

14. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, keisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.