- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 2-9625-727/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- S. F.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
dalyvaujant ieškovui S. F., jo atstovui Vežėjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovui Petrui Grėbliauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl darbo užmokesčio priteisimo už nušalinimo nuo darbo laiką,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
S. F. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti jam iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovas, darbdavys, įmonė) darbo užmokestį už laiką, kai nuo 2015-03-08 iki 2015-03-11 jam nebuvo leista dirbti (t.1, b. l. 2–3, 162–163).
Ieškinio pareiškime ieškovas nurodė ir teismui teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju–remontininku. 2015-03-08 19 val. 11 min. nušalinimo nuo darbo akto pagrindu jam nebuvo leista dirbti dėl to, kad jis 2015-03-07 nepateikė sveikatos paso. Tarp jo ir atsakovo kilo ginčas, kur turi būti laikomas sveikatos paso originalas. Teigė, jog neatsisakė nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, ją buvo pasitikrinęs dar vasario 5 dieną ir apie tai atsakovui negalėjo būti nežinoma, nes jis jį siuntė tikrintis sveikatą, už tai buvo sumokėjęs Naujininkų poliklinikai, sveikatos pasitikrinimo laiką atsakovas sumokėjo ieškovui vidutinį darbo užmokestį. Be to, apie tai galėjo pats pasiklausti Naujininkų poliklinikoje, kur visi atsakovo darbuotojai centralizuotai tikrinasi sveikatą pagal šios įstaigos ir atsakovo pasirašytą susitarimą. Ieškovas teigė 2015 m. vasario 6 ar 7 dieną nuvykęs į atsakovo Personalo skyrių ir atsakovo darbuotojai I. O. buvo parodęs sveikatos paso originalą, ji pasidarė jo kopiją, tačiau originalo jai ieškovas nepaliko, nes galvojo, kad turėti sveikatos paso originalą pas save namuose bus saugiau, kadangi jau tuo metu tarp ieškovo ir atsakovo buvo įtempti santykiai, konfliktai. Po to ieškovas gavo atsakovo raštą dėl paso pateikimo. Ieškovas sutiko grąžinti sveikatos paso originalą, tačiau nei 2015-02-28, nei 2015-02-29 niekas iš atsakovų neatvyko jo pasiimti, o vėliau ieškovas išvyko į Baltarusiją. Namo sveikatos paso originalo neišsinešė, paliko jį ieškovo darbo vietoje esančioje drabužių spintelėje, iš kurios sveikatos paso originalas dingo. Drabužių spintelę galima labai lengvai atidaryti, tinka kitų spintelių raktai. Mano, kad kažkas sąmoningai paėmė jo dokumentą, o jį patį apkaltino nepagrįstai ir nuo darbo jį nušalino nepagrįstai, nušalinimas, anot ieškovo, yra niekinis, negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl jam turi būti išmokėtas darbo užmokestis už nušalinimo laiką, kuris, jo teigimu, yra apie 250 Eur. Mano, kad atsakovas piktnaudžiauja nušalinimo teise dėl aktyvios ieškovo profsąjunginės veiklos. Ieškovas prašė atnaujinti ieškinio padavimo senaties terminą, nurodydamas, kad atsakovas nepaisė LR DK 4 str. 4 d. ir 35 str. 1 d. įtvirtintos prievolės darbdaviui, įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, veikti sąžiningai, laikytis teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo posėdžio metu ieškovas akcentavo, kad anksčiau į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) nesikreipė, kadangi rašė diplominį darbą, atostogavo, buvo užimtas kitose bylose, kur atstovauja save ar savo profsąjungos narius.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, akcentavo ieškinio senaties taikymą (t. 1, b. l. 135–139, 162–163).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovas nuo darbo buvo nušalintas laikotarpiu nuo 2015-03-08 iki 2015-03-11, todėl į teismą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 300 str. 1 d. turėjo kreiptis iki 2015-04-08, tačiau ieškinį teismui pateikė tik 2015-08-18, jokių svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio pateikimo terminas, nenurodė, todėl mano, kad toks jo prašymas neturėtų būti patenkintas. Dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo paaiškino, kad 2015-01-22 raštu Nr. 2(VRSS)-149 informavo ieškovą, kad jis 2015-02-05 yra siunčiamas į Vilniaus m. VšĮ Naujininkų polikliniką atlikti neeilinę medicinos apžiūrą. Ieškovas po 2015-02-05, kai turėjo atlikti neeilinę medicinos apžiūrą, atsakovo Vilniaus regiono stočių skyriaus Personalo skyrių apie tinkamumą atlikti darbines pareigas informavo žodžiu, tačiau nepateikė sveikatos paso originalo, kuris pagal atsakovo generalinio direktoriaus 2015-01-19 įsakymu Nr. Į-55 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų privalomų profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkos aprašo 15.3 p. privalo būti pateiktas struktūrinio padalinio vadovui (personalo skyriaus darbuotojui). 2015-02-17 raštu Nr. 2(VRSS)-324 buvo jo paprašyta iki 2015-02-23 pateikti sveikatos pasą Personalo skyriui. Ieškovas 2015-02-23 rašte nurodė, kad jam neaišku, kokiu pagrindu reikalaujama pateikti sveikatos paso originalą, todėl kartu su nurodytu raštu pateikė sveikatos paso kopijos lapą, tačiau iš jo darbdavys negalėjo identifikuoti, ar pateikta sveikatos paso kopija tikrai yra ieškovo. 2015-02-25 raštu Nr. 2(VRSS)-370 ieškovui nurodė lokalinius teisės aktus, kuriuose nustatyta, kad atsakovo darbuotojai privalo pateikti sveikatos patikrinimo dokumentus. 2015-03-08 nušalinimo nuo darbo aktu nušalino ieškovą nuo darbo iki kol darbdavio įgaliotam asmeniui bus pateiktas sveikatos paso originalas su išvadomis pagal DK 265 str. 7 d., nes tam momentui toks būtinas dokumentas nebuvo pateiktas. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys, todėl jis, prieš leisdamas darbuotojui atlikti jo darbines funkcijas, turi įsitikinti, kad darbuotojo sveikata yra tinkama darbinių funkcijų atlikimui, ką patvirtina sveikatos pasas (medicininė knygelė), kuriame yra gydymo įstaigos teikiama išvada. Jei darbuotojas darbdaviui sveikatos paso nepateikia, darbdavys privalo darbuotoją nušalinti nuo darbo. Nagrinėjamu atveju atsakovui duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas yra tinkamas atlikti jam pagal darbo sutartį pavestas darbines funkcijas po 2015-02-05 ieškovui paskirto privalomo sveikatos patikrinimo, nebuvo pateikta, sveikatos paso nepateikimas darbdaviui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra prilyginamas sveikatos nepasitikrinimui, todėl mano, kad ieškovas nuo darbo buvo nušalintas teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl nušalinimo nesumokėtų sumų išieškojimo, ieškinio reikalavimo pateikimo savalaikiškumo, t.y. senaties termino tokiam ieškinio reikalavimui pareikšti taikymo.
DK 123 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
DK 228 str. nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.
DK 260 str. numato pareigą darbdaviui užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys, prieš leisdamas darbuotojui atlikti jo darbines funkcijas, turi įsitikinti, jog darbuotojo sveikata yra tinkama jo darbinių funkcijų atlikimui.
DK 265 str. 7 d. nustatyta, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. 2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas nutarimu Nr. 45 patvirtintoje teismų praktikos apibendrinimo apžvalgoje yra išaiškinęs, jog atsisakymui tikrintis sveikatą, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, gali būti prilyginamas taip pat ir darbuotojo be svarbių priežasčių nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku, praėjus nustatytam sveikatos pasitikrinimo laikui nepateikimas be svarbių priežasčių medicinos knygelės (sveikatos paso) ar medicinos pažymos darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui.
DK 300 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu nustatoma, kad darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų privalomų profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkos aprašas (toliau – tvarka, aprašas) (t.1, b.l. 143-144) numato privalomą darbuotojų sveikatos tikrinimą, įforminant šį tikrinimą asmens medicininės kortelės (sveikatos paso) (forma SS-49 arba Nr. 048/a) pateikimu darbdavio personalo skyriui (minėto aprašo 3.2. p., 15.3. p.). Ši tvarka galioja ir ieškovui, dirbančiam įmonėje jau 20 metų. Nėra jokio pagrindo manyti, kad jis šios tvarkos nežinojo.
Nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015-01-22 raštu Nr. 2(VRSS)-149 (t.1, b. l. 142) ieškovas buvo informuotas, kad 2015-02-05 yra siunčiamas į Vilniaus miesto VšĮ Naujininkų polikliniką atlikti neeilinę medicinos apžiūrą, ieškovas raštą gavo 2015-02-03 pasirašytinai, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Nesulaukęs reikiamos informacijos iš ieškovo dėl atliktos med. apžiūros, atsakovas 2015-02-17 raštu Nr. 2(VRSS)-324 (t.1, b. l. 145) nurodė ieškovui iki 2015-02-23 pristatyti Personalo skyriui ieškovo vardu išrašytą sveikatos pasą. Šį raštą ieškovas gavo pasirašytinai 2015-02-19, šios rašto gavimo aplinkybės neginčijo. Ieškovas faksu 2015-02-23 atsakovą informavo, kad pateikti sveikatos pasą (forma SS-49) nemato reikalo ir pagrindo bei nurodęs, jog jam neaiškus yra tokio reikalavimo teisinis pagrindimas, pridėjo 2015-02-05 VšĮ Naujininkų poliklinikos medikų ekspertinės komisijos išvadą (t.1, b. l. 146, 152, 153, 160).
AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015-02-25 raštu Nr. 2(VRSS)-370 (t.1, b. l. 147) ieškovui nurodė teisės aktus, kuriais remiantis teikė pirminį reikalavimą, bei dar kartą paprašė ieškovą (kaip nurodė atstovas posėdžio metu - dėl to, kad pateiktas išrašas nebuvo informatyvus) pateikti jo sveikatos pasą, pridėjo ieškovui lokalaus akto (įsakymo) kopiją. Šį raštą ieškovas gavo pasirašytinai 2015-02-27, ginčo dėl šios aplinkybės byloje taip pat nėra. Neturėdamas reikiamo dokumento, atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015-03-08 (19 val. 11 min.) nušalinimo nuo darbo aktu nušalino ieškovą nuo darbo iki kol darbdavio įgaliotam asmeniui jis pateiks sveikatos paso originalą su išvadomis (t.1, b. l. 154). Aktą ieškovas gavo tą pačią dieną, nurodė nesutinkąs su juo. Ieškovas 2015-03-12 parašė paaiškinimą atsakovui (t.1, b. l. 89), kuriame nurodė, jog laikė sveikatos pasą savo drabužių spintelėje, iš kur jis buvo pavogtas, po 2015-02-27 gauto raginimo pateikti sveikatos pasą jis negalėjo, nes išvyko mokslo reikalais į Baltarusiją, nušalinimą laiko nesąžiningu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015-03-12 aktu (t.1, b. l. 46) konstatuota, kad ieškovas 2015-03-12 perdavė jo vardu išrašytą sveikatos paso originalą Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininkui V. O., todėl jam leidžiama dirbti pagal patvirtintą darbo grafiką nuo š.m. kovo 12 d..
Byloje surinktų rašytinių įrodymų bei ginčo šalių teiktų paaiškinimų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas.
Sveikatos tikrinimo pareiga darbuotojui besąlyginė, ji, o taip pat sveikatos patikrinimo faktą pagrindžiančių duomenų pateikimas darbdaviui darbuotojui, juolab ieškovui, išdirbusiam įmonėje 20 metų, esančiam profesinės sąjungos pirmininkui, kuriam keliami padidinto budrumo bei sektino pavyzdžio reikalavimai nei eiliniam, tik pradėjusiam dirbti darbuotojui, negali ir negalėjo būti nežinomas.
Būtino medicininio dokumento pateikimas yra absoliuti darbuotojo pareiga. Akivaizdu, kad ieškovo į nevienkartinius atsakovo raginimus pateikta išvada (t.1, b.l. 153) neinformatyvi, nėra aišku, kieno vardu išduoto, iš kur ir kokio dokumento išrašas, įvardintas ,,formos SS-49 tęsinys“, yra teikiamas. Aprašas nenumato ieškovo darbdaviui pateikto išrašo, kaip ,,formos SS-49 tęsinys“, pateikimo, taip pat nenustatyta, kad šis jo pateiktas dokumentas gali būti laikomas reikiama forma Nr. 048/a, kaip numatyta minėtoje tvarkoje (3.2. p., 15.3. p.). Medicininės kortelės (sveikatos paso) (forma SS-49 arba Nr. 048/a) nepateikimo darbdavio personalo skyriui iki 2015-03-12 aplinkybė akivaizdi ir objektyviai įrodyta byloje surinkta medžiaga. Tą įrodo ir paties ieškovo paaiškinimai bei argumentai, teikti tiek teismui, tiek DGK adresuotuose procesiniuose dokumentuose, tiek paties ieškovo iniciatyva rašytame paaiškinime, kurio darbdavys net neprašė (t.1, b.l. 155) – jis neneigė savalaikio sveikatos paso nepateikimo aplinkybių, mėgino įvairiais argumentais pateisinti tokį savo neveikimą žinant pareigą bei galimas jos nevykdymo pasekmes. Ieškovas, užuot tinkamai ir savalaikiai vykdęs darbdavio teisėtą ir pagrįstą reikalavimą, be jokio racionalaus pagrindo vėlėsi į betiksles diskusijas raštų/paklausimų forma, tuo, teismo manymu, pakankamai įžūliai ignoruodamas jam tenkančios ir akivaizdžios pareigos atlikimą.
Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad darbdavys negalėjo nušalinti jį nuo darbo, kad toks jo veiksmas (nušalinimas nuo darbo) yra niekinis. Teismas mano, kad atsakovas turėjo pagrindą ir visas teisines prielaidas nušalinti ieškovą nuo darbo pastarajam nepateikus dokumentų, jog yra tinkamas dirbti jam pavestą darbą. Pastebėtina, kad tai darbdavys padarė po nevienkartinio raginimo ir aiškinimo – ką ir kaip turi pateikti darbuotojas, nepaisant to, kad turėjo pakankamai tvirtą prielaidą spręsti dėl drausminės atsakomybės jam taikymo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Taigi jokio piktnaudžiavimo, nesąžiningumo ar negeranoriškumo iš atsakovo pusės ieškovo atžvilgiu nebuvo ir nėra, lygiai kaip nėra jokio pagrindo manyti, kad nušalintas ieškovas, kaip teigė pats savo ieškinio pariškime, buvo dėl savo profsąjunginės veiklos.
Ieškovui nepaneigus teisinio pagrindo nušalinimui buvimą, negali būti tenkinamas ir jo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už nušalinimo laiką priteisimo.
Dėl kitų ginčo šalių (iš esmės ieškovo) išsakytų teiginių ir argumentų nepasisakytina, nes jie nėra teisiškai svarbūs nagrinėjamo ginčo dalykui. Taip pat nevertintini kiti ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, nes jokio tiesioginio sąsajumo su nagrinėjamo ginčo byla jie neturi.
Teismas taip pat mano, jog yra pagrindas atmesti ieškinį ir dėl praleistos ieškinio senaties.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015-03-08 (19 val. 11 min.) nušalinimo nuo darbo aktą (toliau – Nušalinimo nuo darbo aktas) gavo 2015-03-08, tai patvirtina jo paties parašas ant Nušalinimo nuo darbo akto su prierašu, kad su nušalinimu nuo darbo jis nesutinka (t.1, b. l. 38, 39, 154). Ieškovas 2015-07-14 prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas apskaičiuoti jam neišmokėtą pinigų sumą dėl minėto nušalinimo nuo darbo (t.1, b. l. 88), 2015-08-11 kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją (t.1, b. l. 5, 82–87), kuri 2015-08-14 sprendimu Nr. DGKS-3306 darbo byloje Nr. APS-36-14374 atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, kaip nepriskirtiną jos kompetencijai (t.1, b. l. 79). 2015-08-18 ieškovas pareiškė ieškinį teisme (t.1, b.l. 2).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šio teisės instituto tikslai yra sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi. Taigi, ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių, t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovo, interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). DK 300 str. įtvirtina objektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijų – atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dieną.
Minėta, Nušalinimo nuo darbo aktą ieškovas gavo 2015-03-08, vadinasi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2007), DK 300 str. 1 d. įtvirtintas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo nušalinimą nuo darbo patvirtinantį dokumentą, tai yra 2015-03-09. Pagal aukščiau pateiktą teisės aktų nuostatų analizę, nagrinėjamu atveju ieškovui paskutinė diena kreiptis į teismą su ieškiniu ginčijant nušalinimą nuo darbo buvo 2015-04-09, tačiau ieškovas į teismą kreipėsi 2015-08-18, tai yra, daugiau kaip keturiais mėnesiais praleidęs ieškinio senaties terminą.
Ieškinyje ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad atsakovas dėl ieškovo profsąjunginės veiklos piktnaudžiavo savo teise nušalinti jį nuo darbo ir dėl nesutarimo, kur turi būti saugomas sveikatos pasas (t.1, b.l. 3). Teismo posėdžio metu šiuo aspektu ieškovas papildomai akcentavo buvimą atostogose, savo užimtumą kitose bylose, išvykas mokslo reikalais į Baltarusiją. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, teigdamas, kad jokių svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas, nėra. Sutiktina su atsakovo pozicija.
Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK 1.131 str. 1 d.). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
Aukščiau teismo nustatyta, kad paskutinė diena ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu ginčijant nušalinimą nuo darbo buvo 2015-04-09, tačiau ieškovas į teismą kreipėsi 2015-08-18, t.y., daugiau kaip keturiais mėnesiais praleidęs ieškinio senaties terminą. Darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies statusas negali būti aiškinamas taip, kad sukeltų jam nepagrįstas privilegijas prieš kitą teisinio santykio šalį. Prieš kreipdamasis į teismą ieškovas 2015-07-14 prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas apskaičiuoti jam neišmokėtą pinigų sumą dėl nušalinimo nuo darbo (t.1, b. l. 88), 2015-08-11 kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją (t.1, b. l. 82–87), kuri 2015-08-14 sprendimu Nr. DGKS-3306 darbo byloje Nr. APS-36-14374 atsisakė nagrinėti jo prašymą, kaip nepriskirtiną jos kompetencijai (t.1, b. l. 79). Jei ieškovas ir klydo kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, tačiau net ir ilgesnį 3 mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą praleido dviem mėnesiais. Matyti, kad nuo pat Nušalinimo nuo darbo akto gavimo 2015-03-08 ieškovas iki pat 2015-07-14, kuomet pateikė prašymą darbdaviui dėl jam neišmokėtos pinigų sumos dėl nušalinimo nuo darbo paskaičiavimo, nurodydamas, kad kreipsis į Darbo ginčų komisiją (t.1, b. l. 88), jokių veiksmų, susijusių su Nušalinimo nuo darbo akto apskundimu, nesiėmė, teismo posėdžio metu pats paaiškino, kad tuo metu rašė diplominį darbą, atostogavo, buvo užimtas kitose bylose, taigi, jokių pagrįstų motyvų, svarbių priežasčių dėl senaties termino praleidimo nenurodė ir tokių aplinkybių buvimo nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais.
Pastebėtina ir tai, kad jau rašydamas prašymą DGK ieškovas nurodė esąs atstovaujamas dviejų atstovų (t.1, b.l. 5), taigi, turėjo visas procesines teisines prielaidas būti tinkamai atstovaujamu. Nagrinėjamu atveju nuo 2015-03-08 darbuotojas galėjo ginti savo teises pats ar per atstovus, jokių darbdavio veiksmų, trukdžiusių jam ar jiems tai daryti, kliūčių tam nenustatyta. Teismas pripažįsta, kad pats ieškovas nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, juolab būdamas profesinės sąjungos pirmininkui ir tuo pagrindu atstovaudamas savo įkurto susivienijimo narių teises (t.1, b.l. 156-157). Daugiau kaip keturis mėnesius nuo Nušalinimo nuo darbo akto gavimo dienos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėms ginti, ieškovo neveikimas ginant savo teises buvo sąlygotas jo paties valios bei galimo atstovų pasyvumo.
Byloje nenustačius jokių svarbių senaties termino praleidimo priežasčių ir ieškovui to neįrodžius, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, o ieškinio senaties termino praleidimas, minėta, yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas (Vilniaus apygardos teismo 2015-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1316-823/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
Pastebėtina tai, kad ieškinio senaties termino praleidimo faktas pripažintas pagrįstu ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi, šį ginčą jau kartą nagrinėjus apeliacine tvarka (t.1, b.l. 198).
Šioje byloje susidarė viso 7,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (t.1, b.l. 1), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Kadangi ši tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra ne mažesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), atmetus ieškinį, ši pašto išlaidų suma priteisiama iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 str.). Teismas neturi pagrindo manyti, kad nuo šių išlaidų kompensavimo ieškovas yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. F., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) valstybės naudai, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (kvitą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.