- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-1316-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21753-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- V. I.
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Vilniaus sporto mokyklai, „Tauras“
- Kategorijos
- 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Vilniaus sporto mokyklai „Tauras“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. I. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti senaties terminą ieškiniui pateikti; pripažinti 2008 m. spalio 27 d. darbo sutarties Nr. 268 su juo nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio 2 dalį neteisėtu; panaikinti atsakovo 2014 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. K-19; grąžinti ieškovą į Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ pavaduotojo ugdymui pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; teismo sprendimą dalyje dėl grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.
Nurodė, kad 2008 m. spalio 27 d. pagal neterminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti Vilniaus sporto mokykloje „Tauras“ direktoriaus pavaduotojo pareigose. 2013 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. K-19 buvo patvirtintas atsakovo etatų sąrašas, kuriuo ieškovo pareigybė pervadinta į pavaduotojo ugdymui, o 2013 m. spalio 28 d. atsakovo įsakymu Nr. K-25 buvo pakeisti pareigybių pavadinimai. 2013 m. gruodžio 23 d. ieškovui buvo įteiktas atsakovo pranešimas, kad ne anksčiau kaip 2014 m. balandžio 23 d. jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, o 2014 m. balandžio18 d. įsakymu Nr. K-19 ieškovas nuo 2014 m. balandžio 23 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį.
Ieškovo teigimu, iš darbo jis buvo atleistas neteisėtai, pažeidžiant DK nuostatas bei siekiant su jo susidoroti, susidariusiai konfliktinei situacijai su atsakovo direktoriumi J. P.. Nei atsakovo 2013 m. gruodžio 23 d. pranešime, nei 2014 m. balandžio 18 d. įsakyme nėra nurodyta, dėl kokių svarbių priežasčių naikinama ieškovo pareigybė ir etatas. 2013 m. gruodžio 23 d. pranešime atsakovas tariamai vadovavosi 2013 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1491 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės sporto mokymo įstaigų administracijos ir aptarnaujančio personalo pavyzdinio etato sąrašo tvirtinimo“, tačiau 2013 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. 1-1491 aiškiai nurodyta, kad jis įsigalioja tik nuo 2014 m. sausio 1 d., todėl atsakovas, įteikdamas ieškovui pranešimą apie atleidimą iš darbo, niekaip negalėjo vadovautis šiuo sprendimu. Atsakovas 2013 m. spalio 1 d., t.y. jau esant priimtam, bet dar neįsigaliojusiam, 2013 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimui Nr. 1- 1491, patvirtino savo etatų sąrašą, suderinęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Šiame sąraše ieškovo etatas buvo patvirtintas (egzistavo). Šiuo metu galiojantis atsakovo patvirtintas etatų ir pareigybių sąrašas taip pat neatitinka pavyzdinio sąrašo, t.y. realiai pas atsakovą etatų skaičius padidėjo po ieškovo atleidimo, tačiau darbo krūvis nepasikeitė. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad pavyzdinio etatų sąrašo privalomumas atsakovui nėra esminis. Atsakovo įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalyje nustatytų turinio reikalavimų, svarbi priežastis atleisti ieškovą iš darbo neegzistavo. Pranešime kategoriškai neteigiama apie atleidimą, o minimas tik galimas atleidimas. Ieškovas negalėjo būti atleistas dėl struktūrinių pertvarkymų. Dar galiojant paties atsakovo 2013 m. spalio 1 d. patvirtintam etatų sąrašui, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad būtų įvestas specialisto etatas, kuris iš principo vykdys tas pačias funkcijas (dalį jų), kurias vykdė ieškovas, ir šis etatas buvo įsteigtas. Jau 2013 m. gruodžio 11, t.y. dar iki pranešimo ieškovui įteikimo dienos, Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1595 dėl atsakovo reorganizavimo, prijungiant prie jo dar vieną sporto mokyklą, kuris bus baigtas 2014 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 30-1416 nustatyta, jog atsakovo administracijos ir aptarnaujančio personalo etatų skaičius yra 23, todėl, ieškovo nuomone, akivaizdu, jog tariami atsakovo struktūriniai pertvarkymai yra fiktyvūs.
Ieškovo teigimu, atsakovas jo neinformavo, kad atleidimą iš darbo galima skųsti per vieną mėnesį nuo įsakymo apie atleidimą iš darbo gavimo dienos. Ieškovas nėra teisininkas, todėl per klaidą ginčą su atsakovu vertino kaip individualų darbo ginčą, dėl kurio skundas gali būti pateikiamas per tris mėnesius. Senaties terminas praleistas nežymiai, o ieškovas santykyje su atsakovu yra silpnesnioji šalis, todėl praleistas ieškinio senaties terminas teismo turėtų būti atnaujintas.
Atsakovas BĮ Vilniaus sporto mokykla „Tauras“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas 2014 m. balandžio 18 d. susipažino su Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. K-19 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. I.“, todėl ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. balandžio 18 d. Ieškinys teismui pateiktas 2014 m. birželio 27 d., t.y. praleidus vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, nustatytą DK 300 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo struktūros pertvarkymas, dėl kurio buvo panaikintas ieškovo etatas ir ieškovas atleistas iš darbo, buvo realus ir nulemtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-1491 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės sporto mokamo įstaigų administracijos ir aptarnaujančio personalo pavyzdinio etatų sąrašo tvirtinimo“ pagrindu vykdomo Vilniaus sporto mokyklų pertvarkymo ir veiklos optimizavimo. BĮ Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ 2013 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. K-19 „Dėl mokyklos etatų sąrašo, darbo užmokesčio fondo ir koeficientų, trenerių darbo krūvio apmokėjimo tvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ 2013 m. etatų sąrašas. Vilniaus sporto mokykloje 2013 m. spalio 8 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 1-1491 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės sporto mokymo įstaigų administracijos ir aptarnaujančio personalo pavyzdinio etatų sąrašo tvirtinimo“. Atsakovas 2013 m. spalio 16 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento raštą Nr. A51-106022 (3.3.2.4-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo, vadovaujantis pavyzdiniu etatų sąrašu ir siekiant optimizuoti darbo krūvius, atsakovas buvo įsipareigojęs iki 2013 m. lapkričio 1 d. suderinti naujus etatų sąrašus, nurodant įsigaliojimo datą nuo 2014 m. sausio 1 d., taip pat iki 2013 m. lapkričio 5 d. įteikti įspėjimus apie atleidimą iš darbo darbuotojams, kurių pareigų neliks naujuose etatų sąrašuose ir kuriems nebus galimybės pasiūlyti kito darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, arba kurie nesutiks dirbti sumažėjusiu darbo krūviu. Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. K-28 „Dėl Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ 2014 metų etatų sąrašo“ buvo patvirtintas etatų sąrašas 2014 metams, kuris įsigaliojo 2014 m. sausio 21 d. Šiame etatų sąraše, suderinus su Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriumi, buvo atitinkamai įsteigtos Pavyzdinį sąrašą atitinkančios pareigybės bei panaikintas vienas pavaduotojo ugdymui etatas. Atitinkamai BĮ Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. K-26 „Dėl pareigybių panaikinimo“ nuo 2014 m. sausio 20 d. panaikintos pavyzdinio etatų sąrašo neatitinkančios pareigybės ir 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. K-27 „Dėl naujų pareigybių įvedimo“ nuo 2014 m. sausio 21 d. įsteigtos pavyzdinį etatų sąrašą atitinkančios pareigybės (pakeisti pareigybių pavadinimai bei panaikintas vienas pavaduotojo ugdymui etatas). BĮ Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. K-ll „Dėl naujos pareigybės įvedimo“ nuo 2014 m. sausio 21 d. buvo įsteigta nauja specialisto pareigybė. Atsakovo BĮ Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ prašymui įsteigti šią papildomą specialisto pareigybę buvo pritarta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo rengiamo pasitarimo sporto klausimais, vykusio 2014 m. sausio 20 d., metu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. K-12 „Dėl Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ 2014 metų etatų sąrašo“ buvo pakeistas 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. K-28. Atsakovas nurodo, kad įsteigta pareigybė kaip laisvas etatas buvo siūlyta ieškovui, tačiau, jam nesutikus, atsakovas 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. K-18 „Dėl darbo sutarties sudarymo su M. V.“ specialisto pareigoms pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2014 m. balandžio 15 d. priėmė M. V.. Atsakovas pažymėjo, kad pavaduotoja ugdymui G. A. 2013 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 01-09-308 buvo informuota, jog nuo 2014 m. sausio 21 d. lieka vienas pavaduotojo ugdymui etatas, todėl jai bus priskiriamos sporto šakos, kurias kuravo ieškovas, taip pat pažymint, jog darbo pobūdis, funkcijos, pareigybės aprašymas ir darbo užmokesčio koeficientas nesikeis. Pavaduotoja ugdymui G. A. su pasiūlymu dirbti likus vienam pavaduotojo ugdymui etatui sutiko pasirašytinai. Atsakovo struktūroje vykdyti pertvarkymai atitinka DK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą ir šios teisės normos prasme buvo pagrįstai laikomi svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva su ieškovu. Atsakovo struktūriniai pertvarkymai atitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje nurodytus struktūrinių pertvarkymų realumo kriterijus. Dėl struktūrinių pertvarkymų BĮ Vilniaus sporto mokykloje „Tauras“ liko vienas pavaduotojo ugdymui etatas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis DK 130 straipsniu, 2013 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 01-09-339 ieškovui buvo įteiktas įspėjimas dėl galimo atleidimo iš darbo. Ieškovas po įteiktais dokumentais nepasirašė, todėl įteikimo faktas patvirtintas 2013 m. gruodžio 23 d. atsakovo sudarytos komisijos aktu. Atsakovas nurodė, kad jis laikėsi DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos siūlyti ieškovui laisvą darbo vietą: 2014 m. sausio 14 d. raštu Nr. 01-09-26 ieškovui buvo siūloma trenerio-sporto mokytojo darbo vieta, kurios 2014 m. sausio 17 d. raštu ieškovas atsisakė; 2014 m. sausio 24 d. raštu Nr. 01-09-44 ieškovui buvo siūlomas naujai įsteigtas specialisto etatas, prašant pateikti atsakymą iki 2014 m. sausio 27 d. Ieškovui nesutikus užimti siūlytų laisvų darbo vietų, vadovaujantis DK 129 straipsnio 2 dalimi, BĮ Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. K-19 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. I.“ teisėtai ir pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo nutraukta darbo sutartis su pavaduotoju ugdymui V. I. nuo 2014 m. balandžio 23 d.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas yra BĮ Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. K-19 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. I.“, su kuriuo ieškovas susipažino 2014 m. balandžio 18 d. pasirašytinai. Teisme ieškovas patvirtino, kad tą pačią dieną jis gavo minėto dokumento kopiją, taigi vieno mėnesio senaties terminas skųsti paminėtą darbdavio sprendimą prasidėjo 2014 m. balandžio 18 d. ir baigėsi 2014 m. gegužės 18 d. Ieškinį teismui ieškovas padavė 2014 m. birželio 27 d., t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovo argumentai, kad jis netinkamai suprato ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, bet ne konstatuojant jo praleidimą.
Teismas nurodė, kad senaties terminas užtikrina teisinių santykių stabilumą, todėl prašymas dėl jo atnaujinimo negali būti sprendžiamas išimtinai įvertinant tik vienos šalies interesus. Tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, nereiškia, kad senaties terminas gali būti atnaujintas dėl subjektyvių priežasčių ar nerūpestingo darbuotojo požiūrio į savo teisių gynimą. Ieškovas dėl pažeistos teisės gynimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisinių paslaugų sutartį su advokatu sudarė tik 2014 m. birželio 9 d., kai ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs. Po 2014 m. birželio 9 d. nebuvo renkami jokie nauji įrodymai, ieškovas atstovui pateikė visus dokumentus, kuriais remiantis buvo parengtas ieškinys, ir kurie buvo pridėti kaip ieškinio priedai. Jokios naujos aplinkybės, kurios patvirtintų darbdavio sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, po darbo sutarties nutraukimo ieškovui nepaaiškėjo. Ieškovas darbo sutarties pas atsakovą nutraukimo metu dirbo dar dviejose darbovietėse, su kito darbo pasiūlymu nesutiko. Dėl minėtų aplinkybių teismas sprendė, kad senaties terminą ieškovas praleido dėl subjektyvaus apsisprendimo dėl savo teisių gynybos, o ne dėl to, kad nesuprato kaip ginti savo teises. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų suklaidinęs ieškovą dėl jo teisių gynybos, ar pasinaudojęs ieškovo nežinojimu. Teismas konstatavo, kad terminas ieškiniui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą.Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. I. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, privalėjo atsižvelgti tiek į subjektyviąsias aplinkybes, t.y. realų ieškovo sugebėjimą įvertinti susiklosčiusią situaciją, elgesį, tiek į objektyviąsias aplinkybes t.y. siekiamą apginti vertybę (šių aplinkybių visumą). Teismas turėjo pasverti, kuri iš vertybių – ieškovo galimybė apginti savo teises kreipiantis į teismą, ar atsakovo neteisėto atleidimo įteisinimas ginantis vien ieškinio senatimi, yra svarbesnė.
Šalies argumentai
2) Įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovas gavo 2014 m. balandžio 18 d., tačiau nei jame, nei 2013 m. gruodžio 23 d. įsakyme, įspėjime dėl galimo atleidimo atsakovas nepateikė jokios informacijos, kuria vadovaujantis ieškovas būtų galėjęs ginti savo interesus. Atsakovas nesupažindino ieškovo su esminiais darbo sutarties nutraukimo įsakymais: 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. K-26, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. K-27 ir 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. K-28. Atsakovas per visą sutarties nutraukimo laikotarpį ieškovui taip ir nesuteikė informacijos dėl 2013 m. rugsėjo 25 d. savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1491, kuriuo remiantis buvo vykdyti struktūriniai pertvarkymai, panaikinta pavaduotojo pareigybė ir nutraukta ieškovo darbo sutartis.
3) Byloje pateikta teisinių paslaugų sutartis, sudaryta su advokatu 2014 m. birželio 9 d., patvirtina, kad būtent nuo šio momento ieškovas kreipėsi kvalifikuotos teisinės pagalbos, o sudarius teisinių paslaugų sutartį, advokatui buvo pateikta didelė apimtis dokumentacijos, kurios vertinimui reikėjo pakankamai laiko. Ieškovas, negaudamas informacijos iš atsakovo, buvo klaidingai įsitikinęs, kad neteisėto atleidimo apskundimo terminas yra trys mėnesiai. Atsakovas jokiame dokumente neišaiškino, per kiek laiko ieškovas gali skųsti jo veiksmus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BĮ Vilniaus sporto mokykla „Tauras“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovas 2014 m. balandžio 18 d. susipažino su Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. K - 19 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. I.“, todėl ieškinio senaties termino pradžia teisėtai ir pagrįstai skaičiuota nuo šios datos. Ieškinys teismui pateiktas 2014 m. birželio 27 d., t. y. praleidus vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, nustatytą DK 300 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2) Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog iš darbdavio neva negavo išsamios informacijos apie atleidimo faktą ar aplinkybes, ir dėl to negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Dar 2013 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 01-09-339, laikantis teisės aktų reikalavimų, ieškovas buvo įspėtas apie galimą atleidimą, aiškiai nurodant atleidimo priežastį, šiame rašte taip pat konkrečiai nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu ieškovo pareigybė naikinama. Ieškovas suvokė atleidimo aplinkybes, jam buvo žinomi atleidimo pagrindai, ieškovui buvo tinkamai ir geranoriškai suteikiama informacija. Atsakovas taip pat laikėsi DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos siūlyti ieškovui laisvą darbo vietą, tačiau, atsakovui nesutikus užimti siūlytų laisvų darbo vietų, nuo 2014 m. balandžio 23 d su ieškovų darbo sutartis buvo nutraukta. Skirtingas teisės aktų normų ar jų įsigaliojimo momento traktavimas, nesutinkant su atsakovo pozicija, nelaikytinas informacijos nesuteikimu ar aplinkybe, kliudžiusia ieškovui kreiptis teisminės gynybos. Manydamas, jog atsakovas neturi pagrindo vadovautis ieškovui nurodytu Savivaldybės tarybos aktu, ieškovas turėjo teisę tokį argumentą išdėstyti kreipdamasis teisminės gynybos, kaip vieną iš neva neteisėto atleidimo pagrindų, tačiau tai nelaikytina aplinkybe kliudžiusia ieškovui laiku teikti ieškinį.
3) Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog jis turėjo būti ir nebuvo supažindintas su atsakovo įsakymais: 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. K-26, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. K-27 ir 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. K-28. Šie įsakymai nėra skirti ieškovui, ieškovo teisių ir pareigų konkrečiai neliečia, todėl atsakovas neturėjo pareigos individualiai supažindinti ieškovo su šiais aktais. Šie atsakovo priimti įsakymai ieškovui buvo nurodyti, nebuvo nuslėpti, ieškovui žinomi (nurodyti įspėjime dėl galimo atleidimo). Be to, ieškovas neneigia aplinkybės, jog šiais dokumentais disponavo. Nėra nustatyta aplinkybių, jog atsakovas kliudė ieškovui, neteikė jam informacijos ar reikiamų dokumentų, ieškovas būtų turėjęs šiuos dokumentus išreikalauti ar pan., todėl darytina pagrįsta išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti esant svarbias aplinkybes, objektyviai kliudžiusias ieškovui tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Byloje kilęs ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senačiai darbo teisėje taikomos CK ir CPK nuostatos, jei DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
DK 300 straipsnis įtvirtina specialią nuostatą, pagal kurią darbuotojas, nesutinkantis su atleidimu iš darbo, jis turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, DK 300 straipsnis įtvirtina objektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijų – atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dieną (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2005; 2007 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2007). Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta atsakovo 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. K-19, su kuriuo ieškovas pasirašytinai supažindintas tą pačią dieną (b.l. 27), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį 2014 m. birželio 27 d., į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2014 m. gegužės 19 d.
CK 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, kad tuo atveju, jei atsakovo veiksmai yra neteisėti, ieškinys neturi būti atmetamas remiantis vien ieškinio senatimi. Tokia apelianto pozicija nesuderinama su CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas. Kaip jau minėta, ieškinio senatis - tai laikas, per kurį asmuo gali apginti savo teises priverstinai, t. y. padedamas valstybės. Ieškovui be svarbių priežasčių praleidus ieškinio senaties terminą ir kitai ginčo šaliai reikalaujant jį taikyti, ieškovo galimybė patenkinti savo reikalavimus teismine tvarka išnyksta, nepriklausomai nuo šių reikalavimų pagrįstumo. Ieškinio senaties terminas skatina teisinių santykių subjektus veikti aktyviai, įgyvendinant jų tarpusavio teises ir pareigas, sutartinę drausmę bei abipusę prievolių vykdymo kontrolę. Šis institutas nustatytas abiejų šalių, t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovo, interesais. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties treminas atnaujinamas. Įstatymuose nenurodyta aplinkybių, taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje pažymima, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenustatęs svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Apeliantas ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą remdamasis šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismas neužtikrino vertybių pusiausvyros ir neatsižvelgė į ieškovo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, teisinės padėties ypatumus; 2) iki kreipimosi į teismą ieškovui nebuvo žinomos reikšmingos aplinkybės, susijusios su jo atleidimu iš darbo, kurių žinojimas buvo būtina prielaida ieškovui ginti savo pažeistas teises teisme; 3) ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai; 4) atsakovas neišaiškino ieškovui, per kiek laiko galima skųsti jo veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ieškinio senaties termino praleidimo laikotarpis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl šio termino atnaujinimo atsižvelgiant į ieškinio senaties termino tikslą – užtikrinti teisinių santykių stabilumą, šis laikotarpis negali būti vieninteliu ir lemiamu kriterijumi, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį galimybė atnaujinti ieškinio senaties terminą tiesiogiai siejama su svarbiomis šio termino praleidimo priežastimis. Atsižvelgiant į tai, viena vertus, teismo gali būti atnaujinamas ir ženkliau praleistas ieškinio senaties terminas, jei nustatoma, kad per visą laikotarpį asmuo neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises, kita vertus, be svarbių priežasčių praleistas ieškinio senaties terminas negali būti atnaujinamas vien dėl to, kad jis yra praleistas nežymiai. Ieškinio senaties termino praleidimo trukmės „ženklumas“ yra vertinamoji kategorija, todėl susiejus ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybę išimtinai su šio termino praleidimo trukme, kiltų teisinio neapibrėžtumo pavojus, byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismams skirtingai vertinant, koks ieškinio senaties praleidimo laikotarpis pripažintinas ženkliu, o koks ne (pvz.: ar daugiau nei vieną mėnesį praleistas ieškinio senaties terminas, kurio trukmė – vienas mėnuo, yra praleistas nežymiai, vertinant kalendorinį laikotarpį, ar ženkliai, vertinant tai, kad jis praleistas daugiau nei dvigubai).
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad darbuotojo kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies statusas negali būti aiškinamas taip, kad suteiktų jam nepagrįstas privilegijas prieš kitą teisinio santykio šalį. Ieškinio senaties terminas darbo teisėje negali būti automatiškai atnaujinamas vien dėl to, kad byloje kilęs ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo. Visais atvejais turi būti sprendžiama, ar darbuotojas, atsižvelgiant į jo teisinį statusą, konkrečiu atveju turėjo galimybę ginti savo pažeistas teises per įstatyme nustatytą laikotarpį, įvertinant ir atitinkamus darbdavio veiksmus, galinčius būti reikšmingais darbuotojo teisės į teisminę gynybą realizavimui. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad DK 300 straipsnis, įtvirtinantis objektyvųjį ieškinio senaties termino eigos pradžios kriterijų, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra palankus darbuotojui, t.y. įtvirtina ieškinio senaties eigos pradžios skaičiavimo bendrosios taisyklės išimtį, užtikrinančią, kad ieškinio senaties eiga prasidės tik darbuotojui esant neabejotinai informuotam apie jo atleidimo iš darbo faktą bei tokio atleidimo pagrindą. Elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, kiekvienas darbuotojas, nesutinkantis su atleidimu iš darbo, jau nuo informavimo apie atleidimą iš darbo momento turi imtis reikiamų veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad priežasčių, kliudžiusių ieškovui tinkamai ginti savo pažeistas teises per įstatymo nustatytą laikotarpį, byloje nenustatyta, ir kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, nekartodama su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo motyvų. Apeliacinio skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Apeliantas nurodo, kad atsakovas nesupažindino jo su 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. K-26 (dėl pareigybių panaikinimo), 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. K-27 (dėl naujų pareigybių įvedimo) ir 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. K-28 (dėl Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ 2014 m. etatų sąrašo) , tačiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, šie įsakymai nurodyti dar atsakovo 2013 m. gruodžio 23 d. įspėjime dėl ieškovo atleidimo (b.l. 25), kuris ieškovui įteiktas 2013 m. gruodžio 23 d. (b.l. 75), ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas gavęs įspėjimą ar įsakymą apie atleidimą iš darbo būtų reikalavęs atsakovo šios įsakymus jam pateikti, o atsakovas būtų atsisakęs tai padaryti. Pagal savo pobūdį šie įsakymai nėra tie, su kuriais ieškovas turėjo būti supažindintas asmeniškai ir pasirašytinai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 1-1491, taip pat nurodytas atsakovo 2013 m. gruodžio 23 d. įspėjime dėl ieškovo atleidimo, yra norminis savivaldybės teisės aktas, viešai skelbiamas pagal teisės aktų nuostatas, ir jo turinys prieinamas visiems suinteresuotiems asmenims. Įstatymas taip pat nenumato atsakovo pareigos papildomai informuoti ieškovą apie įsakymo dėl atleidimo iš darbo ginčijimo terminus.
Apeliantas nurodo, kad tik 2014 m. birželio 9 d. jam suvo suteikta kvalifikuota teisinė pagalba, tačiau niekaip nepaaiškina, kodėl, nesutikdamas su atleidimo iš darbo teisėtumu, į advokatą kreipėsi jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, ir kokios objektyvios priežastys sukliudė jam tai padaryti anksčiau, juolab, kad pats pirmosios instancijos teismui nurodė, kad savo atleidimą iš darbo visada vertino kaip neteisėtą (b.l. 112). Įstatymo nuostatų nežinojimas ar neteisingas suvokimas negali būti pripažintas tokia priežastimi (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nors apeliantas nėra teisininkas, jis pas atsakovą ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, kurioms užimti reikalingas aukštasis išsilavinimas, todėl tokie apelianto veiksmai, savalaikiai nesiimant savo pažeistų teisių gynybos, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip nerūpestingumas, nesudarantis pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Apeliacinio proceso paskirtis – ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nepasisakė dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir pagrindo šiam terminui atnaujinti nebuvimo, taip pat atsižvelgdama į tai, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su jo atleidimo iš darbo teisėtumu, kadangi tai neturi įtakos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.