Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-01-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-863-445/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-27
Bylos Nr.
e2YT-863-445/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
A. S.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 27 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės “Turto bankas”, J. S., V. S., D. N., D. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. S., nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvas Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties palikimą priėmė motina B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai turėjo penkis vaikus: A. S., D. N., D. Č., J. S. ir V. S.. Po sutuoktinio Z. S. mirties B. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo mirusiojo sodybą, žemės sklypus, pinigines lėšas ir investicinius čekius. Dalis nacionalizuotų žemės sklypų Z. S. buvo sugrąžinti jau po jo mirties, todėl jie liko neįrašyti į Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Motina B. S. priėmė sutuoktinio palikimą vienu iš jo priėmimo būdų - padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir viena priėmė visą Z. S. palikimą.

Iki savo mirties B. S. valdė paveldėtus sutuoktinio Z. S. žemės sklypus, sodybą (duomenys neskelbtini) kaime ir kitą jam priklausiusį turtą. Kai mirusiosios motinos vaikams tapo žinoma, kad seneliai iki nacionalizacijos turėjo žemės, iš karto kreipėsi į žemės grąžinimą vykdančias institucijas dėl jų valdytos žemės susigrąžinimo. Tam tikslui pasiekti surinko reikalingus dokumentus, dalyvavo žemės matavimo ir sklypų ribų ženklinimo procese. Kai grąžintini žemės sklypai buvo paženklinti, pradėjo juos prižiūrėti ir tvarkyti. Dažnai važiuoja į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), prižiūri tėvams priklausiusį turtą, saugo jį nuo neteisėto trečiųjų asmenų poveikio, rūpinasi miško ugdymu – išpjauna sausuolius, vėjovartas, surenka ten paliktas šiukšles, atnaujina riboženklius.

Mirus B. S. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė jos palikimą vienu iš priėmimo būdų - faktiniu valdymu. Po motinos mirties ne tik rūpinosi jos nekilnojamuoju turtu, bet ir paėmė ir pasidalino jos daiktus – austas lovatieses, žemės ūkio padargus, įrankius, pinigines santaupas. Po palikėjos B. S. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 str.)) priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti jos turtą ir rūpindamiesi žemės grąžinimo reikalais. Motinai po tėvo mirties priklausančiais žemės sklypais, jos asmeniniais daiktais naudojosi ir valdė, kaip savo. Kitu būdu gauti nuosavybę patvirtinančių dokumentų į paveldėtą turtą ji negali, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą neprieštarauja dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

Suinteresuoti asmenys D. N., D. Č., J. S., V. S. pateikė atsiliepimus į pareiškimą ir su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad A. S. po motinos B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime nurodyti paaiškinimai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos tėvas Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o motina B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina Z. S. mirties liudijimas ((duomenys neskelbtini) bei B. S. mirties įrašas ((duomenys neskelbtini)).

Gimimo liudijimu bei santuokos liudijimu patvirtinama, kad pareiškėjos A. S. (iki santuokos sudarymo A. S.) tėvas – Z. S., motina- B. V.-S.

Alytaus apskrities viršininko administracijos 2010-01-08 sprendimas Nr.38-25993, patvirtina dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. L. į nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą su bendrasavininkais – ir Z. S. – 1 ha (miško) ploto.

Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro Raimundo Miknevičiaus 2019-12-03 pažymoje Nr.S-61 nurodyta, kad paveldėjimo byla po B. S. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėta vesti. Testamentų registre B. S. palikimo priėmimo faktas neįregistruotas.

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai įrodyta, kad pareiškėja A. S. po motinos B. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Kasacinis teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt„ bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Bylos duomenimis patvirtinama, kad pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė ir palikimą nustatytu terminu priėmė, mirusiosios turtą pradėdama valdyti. Pareiškime nurodyta, kad paveldėtą motinos turtą pareiškėja visą laiką laikė jai priklausančiu turtu: šiuo turtu rūpinosi, atkūrus nuosavybės teises ir grąžinus žemės sklypą, prižiūrėjo ir tvarkė šį sklypą, saugo jį nuo neteisėto trečiųjų asmenų poveikio, rūpinosi miško ugdymu – išpjauna sausuolius, vėjovartas, surenka ten paliktas šiukšles, atnaujina riboženklius.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro nekilnojamas turtas žemės sklypas (miško sklypas), faktiškas jo valdymas reiškia šio palikimo priežiūrą, saugojimą ir rūpinimąsi daikto išlaikymu bei atkūrimu.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš pareiškime nurodyto paaiškinimo (pareiškėjos nurodytų veiksmų), rašytinių įrodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad po motinos B. S. mirties, likusį palikimą priėmė jos dukra, pareiškėja A. S.. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra. Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas pareiškėjos prašymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Dalis Žilionis