Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, teistas:

1) 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

2) 2023 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimą namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei skiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 130 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 7 mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bei draudimą - visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų);

3) 2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 19 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus ir draudimą: toliau tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei draudimą – visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos atliktos bausmės, ar jų dalys, pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir 2023 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuosius įsakymus ir jais įskaitytus laikotarpius, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2022 m. gruodžio 13 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) namo prieangyje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebęs rankomis nukentėjusiajam J. B. už drabužių, pastūmė nukentėjusįjį, kuris nuo pastūmimo parkrito – tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. B. fizinį skausmą.

Be to, E. V. 2022 m. gruodžio 13 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugadino svetimą, J. B. priklausantį turtą – išdaužė namo prieangio durų stiklus 60 eurų vertės, koridoriaus lango stiklą 20 eurų vertės, virtuvinio lango stiklo paketą 165 eurų vertės ir sulaužė namo durų rankeną 15 eurų vertės – tuo padarė nukentėjusiajam J. B. bendrą 260 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis E. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį J. B. pažįsta, buvo jo kaimynas, iki įvykio bendravo. 2022 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiuoju susitiko kitos kaimynės gimtadienyje, išgėrinėjo, abu išgėrė 0,7 litro labai stipraus 50 laipsnių stiprumo alkoholio. Buvo stipriai apsvaigęs. Baigėsi gimtadienis, nuėjo namo. Jam grįžus, namuose kilo konfliktas su jo moterimi. Ji nubėgo pas kaimyną J. B. ir užsirakino duris. Būdamas apsvaigę ir būdamas piktas nuėjo pas kaimyną. Neatsidaręs durų, tyčia sugadino nukentėjusiajam J. B. priklausantį turtą. Pripažįsta, kad išdaužė namo prieangio durų stiklus 60 eurų vertės, koridoriaus lango stiklą 20 eurų vertės, virtuvinio lango stiklo paketą 165 eurų vertės, ir sulaužė namo durų rankeną 15 eurų vertės. Pripažįsta, kad tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. B. 260 eurų turtinę žalą. Prie prieangio durų pamatė einantį link jo J. B.. Nukentėjusysis ėjo link jo rėkaudamas, keikdamasis. Pamatęs, kad nukentėjusysis agresyviai eina link jo, nuo nukentėjusiojo atsistūmė, nukentėjusysis parkrito ant žemės. Pilnai pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nepamena, kaip nuėjo iki kaimyno, už drabužių jis jo nesugriebė. Dėl turto sugadinimo prisipažįsta, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, jo neatlyginęs. Pirminiuose parodymuose buvo nurodyta, kad nukentėjusiajam sudavė, atlikus ekspertizę sudavimo jau nebuvo.. Blogai vertina savo elgesį, gailisi.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinamojo E. V. kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2022 m. gruodžio 13 d., apie 16.30 val. buvo namuose, sėdėjo namo prieangyje. Žmona B. B. buvo kieme ir krovė malkas. Netrukus pamatė atbėgančią kaimynę (duomenys neskelbtini), kuri šaukė „gelbėkit“. Jų namo lauko durys buvo atviros. (duomenys neskelbtini) pro jas įbėgo į namą ir užsirakino. Netrukus, (duomenys neskelbtini) iš paskos atbėgo jos sugyventinis (duomenys neskelbtini). J. I. vadino necenzūriniais žodžiais. B. B. sudrausmino (duomenys neskelbtini), tada jis sugriebė ją už drabužių ir sviedė į žemę, sakė, kad ji neaiškintų ką jam daryti. B. B. nukrito ant žemės (duomenys neskelbtini) atbėgo į prieangį ir pradėjo daužyti namo lauko duris, nulaužė lauko durų rankeną, išdaužė durų langų stiklus. Kai jis pasakė (duomenys neskelbtini), kad nelaužytų ir stojosi nuo fotelio, tada (duomenys neskelbtini) rankomis suėmė jį už drabužių ties krūtine ir stipriai pastūmė, dėl ko jis nukrito į kampą. (duomenys neskelbtini) jam tiesioginio smūgio nesudavė, tik pastūmė nuo savęs. Tuo metu jis pajuto skausmą krūtinės srityje (duomenys neskelbtini) pasakė „žinau kaip įeiti“ ir išėjo iš prieangio. Jis išgirdo dūžtantį stiklą. (duomenys neskelbtini) atsirakino duris ir išbėgo, o (duomenys neskelbtini) nubėgo jai iš paskos. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Dėl krūtinės sumušimo jį išvežė į Kauno klinikas. Po apžiūros iš Kauno klinikų jį nuvežė į Jonavos ligoninę, kur iki 2022 m. gruodžio 20 d. jis buvo gydomas traumatologinio skyriaus stacionare. Jam buvo diagnozuoti dviejų šonkaulių sumušimai (duomenys neskelbtini) išdaužė ne tik virtuvinio plastikinio lango stiklus, bet ir lango, esančio namo pirmoje patalpoje už prieangio, stiklus. Anūkė atvykusi po įvykio visus išdaužytus stiklus nufotografavo ir nusiuntė policijai. Vietoje išdaužto lango namo koridoriuje, įstatė plastikinį langą, kurio vertė 150 eurų, seno stiklo vertė apie 20 eurų. Įvykio metu jam buvo padaryta 425 eurų turtinė žala, nes virtuvinio lango pakeitimas jam kainavo 165 eurus, koridoriaus plastikinio lango įstatymas 150 eurų vertės, prieangio durų stiklai 60 eurų (įstatė patys) ir (duomenys neskelbtini) sulaužytą namo durų rankeną įvertino 50 eurų, nes rankenos vertė 15 eurų, bei 35 eurai įstatymo darbai (b. l. 15-18, 54, 55-58).

Liudytoja B. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 13 d., apie 16.30 val. ji savo namo kieme krovė malkas. Sutuoktinis J. B. sėdėjo namo prieangyje. Netrukus pamatė atbėgančią kaimynę (duomenys neskelbtini), kuri gyvena šalia esančiame daugiabutyje. (duomenys neskelbtini) šaukė „gelbėkit“. Jų namo lauko durys buvo atviros ir (duomenys neskelbtini) pro jas įbėgusi vidun užsirakino. N. I. iš paskos atbėgo jos sugyventinis E. V., jis (duomenys neskelbtini) vadino necenzūriniais žodžiais. Ji priėjusi prie E. V., jį ramino, bet jis sugriebė ją už drabužių ir sviedė į žemę, sakė „tu man (duomenys neskelbtini) neaiškinsi ką daryti“. Ji nukrito ant žemės. Buvo daug sniego, todėl nesusižalojo ir fizinio skausmo nepatyrė. E. V. nubėgęs į namo prieangį pradėjo daužyti namo lauko duris. Kas įvyko prieangyje, ji nematė, tačiau girdėjo kaip E. V. pasakė žinantis kaip įeiti ir tuomet išgirdo dūžtančius stiklus. Matė, kaip iš namo išbėgo (duomenys neskelbtini) ir nubėgo namo, E. V. nubėgo jai iš paskos. Nuėjusi į prieangį ji pamatė, kad jos vyras yra nugriuvęs į kampą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai, kuriuos iškvietė (duomenys neskelbtini). Vyrą išsivežė medikai, jam buvo sumušta krūtinė (b. l. 103-106).

Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 13 d., apie 16.30 val. jai paskambino močiutė B. B. ir pasakė, kad seneliams būnant kieme, atbėgo kaimynė (duomenys neskelbtini) ir įbėgusi į senelių namą, užsirakino iš vidaus duris. Netrukus atbėgo (duomenys neskelbtini) sugyventinis E. V., kuris daužė duris, reikalavo, kad (duomenys neskelbtini) jį įsileistų. Močiutei bandant raminti E. V., šis pasakė „sene tylėk“ ir sugriebęs močiutei už drabužių, sviedė ją į žemę, močiutė nukrito. Kai senelis norėjo nuraminti E. V., šis smogė ranka seneliui į krūtinę ir senelis pargriuvo. Tada E. V. pasakė, kad dabar parodys kaip per langus įeit į vidų, ir pradėjo daužyti prieangio durų langus, išdaužė virtuvės langą. Po įvykio senelis gydėsi ligoninėje. Dėl įvykio ji elektroniniu būdu kreipėsi į „ePolicija“ (b. l. 109-112).

2022 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo prieangio durys su devyniais stiklais, sutvirtintais medinėmis pertvaromis – keturi durų stiklai įdaužti, vienas išdaužtas. Namo durų rankena sulaužyta. Iš lauko pusės ant žemės, priešais langą, pabirusios stiklo šukės (b. l. 37-43).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. B. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. K. K. klinikų Skubios pagalbos skyriuje užfiksuotos „nežymios linijinės vertikalios poodinės kraujosruvos“ nėra minimos kitų apžiūrų metu, o linijinė forma poodinėms kraujosruvoms nebūdinga, labiausiai tikėtina, kad drabužių įspaudai buvo klaidingai įvertinti kaip kraujosruvos. Taip pat gydytojas kardiologas aprašo krūtinę be mechaninių sužalojimų (b. l. 89-91).

2022 m. gruodžio 14 d. pareiškėjo, teikiančio skundą, pranešimu apie įvykį per ePolicija nustatyta, kad J. K. pranešė apie adresu (duomenys neskelbtini) įvykusį konfliktą, kurio metu asmuo, vardu (duomenys neskelbtini), sudavė jos seneliui J. B. į krūtinę, išdaužė senelių namo prieangio, virtuvės langų stiklus, sulaužė durų rankeną (b. l. 1-14).

Alkotesterio kvitu nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 13 d. 21.38 val. VšĮ Jonavos ligoninėje E. V. nustatytas 1,53 ‰ neblaivumas (b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį yra galima už žmogui padarytą fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sužalojimą arba susargdinimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad E. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jis nuo J. B. atsistūmė ir nuo pastūmimo nukentėjusysis J. B. nukrito, pripažįsta, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmą. Kaltinamasis pripažįsta, kad norėdamas patekti į J. B. namus, kur buvo užsirakinusi jo sugyventinė, bei bandydamas atidaryti duris sulaužė durų rankeną, išdaužė durų, koridoriaus ir prieangio langus. Sužalojimo ir turto sugadinimo faktą taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti: nukentėjusysis J. B., kuris paaiškino, kad konflikto metu bandant E. V. paėmęs jį už drabužių pastūmė, dėl ko jis nukrito ir jautė fizinį skausmą, o kaltinamajam E. V. nepavykus patekti į namus pro duris, išdaužė jo durų, koridoriaus ir prieangio langus, liudytojų B. B. ir J. K. parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis E. V. 2022 m. gruodžio 13 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) namo prieangyje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebęs rankomis nukentėjusiajam J. B. už drabužių, pastūmė nukentėjusįjį, kuris nuo pastūmimo parkrito – tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. B. fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog jis tyčia, pastumdamas J. B., jam sukėlė fizinį skausmą.

E. V. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Kadangi tarp kaltinamojo E. V. atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. fizinio skausmo sukėlimą J. B., bei svetimo turto sugadinimą.

Taip pat visiškai įrodyta, kad E. V. 2022 m. gruodžio 13 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugadino svetimą, J. B. priklausantį turtą – išdaužė namo prieangio durų stiklus 60 eurų vertės, koridoriaus lango stiklą 20 eurų vertės, virtuvinio lango stiklo paketą 165 eurų vertės ir sulaužė namo durų rankeną 15 eurų vertės – tuo padarė nukentėjusiajam J. B. bendrą 260 eurų turtinę žalą. Atsižvelgiant į naują BK redakciją, galiojančia nuo 2023 m. birželio 1 d., pagal BK 190 straipsnio 1 dalį – žala viršijanti 3 MGL ir neviršijanti 10 MGL laikoma nedidele. Nagrinėjamu atveju E. V. padaryta žala yra 260 Eur (viršija 5 MGL, bet neviršija 10 MGL), todėl nusikalstama veika iš nesunkaus nusikaltimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojama į BK 187 straipsnio 3 dalį, į baudžiamąjį nusižengimą.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

E. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. E. V. atsakomybę lengvina tai, tai jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas, jis padarė būdamas recidyvistu ir veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas, teistas už analogiškas veikas, teistumas neišnykęs (b. l. 151-155), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 20 d., pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 161-170), VŠĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 179-181), dirba UAB „Baltasis pyragas“ (b. l. 171), padaryta reali žala neatlyginta.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų, bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų ir po nusikalstamų veikų padarymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, skiriant laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, parenkant mažesnį nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis – 6 (šeši) mėnesiai, o už BK 187 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, skiriant arešto bausmę, bausmės dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis – 20 (dvidešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedama švelnesnės bausmės dalis. Vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą keičiant viena laisvės atėmimo diena ir E. V. skirtina subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, BK 65 straipsniu, paskirta bausmė bendrintina su 2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme. Vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms ir nustatant E. V. galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytina atlikt bausmė pagal 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir juo įskaityti laikotarpiai.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).

Teismo nuomone, E. V. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nors aplinkybės, kad kaltinamasis praeityje yra 3 kartus teistas, baustas administracine tvarka, nėra palankios nuteistajam, tačiau tai neatima galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad praeities teistumų skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis yra nevedęs, dirbantis, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį, sutinka atlyginti visą nusikalstamai veiksmais padarytą žalą, dirba. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius bei gali apriboti jo galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, be to, nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis tuo kas išdėstyta, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas E. V. atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant įpareigojimus: 1) nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu; 2) per bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) tęsti darbą o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veiksmus materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Civilinis ieškovas J. B. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo E. V. 425 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 64). Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, civilinio ieškinio pagrindas ir dydis nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamojo ieškinio pripažinimu, todėl jis tenkintinas visiškai ir J. B. priteistina iš kaltinamojo 425 Eur suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.248 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 117 straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

2023 m. balandžio 12 d. Nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. V. banko sąskaitas esančias: „Revolut Bank“ UAB sąskaitoje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. spalio 12 d. ( b. l. 190-191), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas galioti iki pilno civilinio ieškinio atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą keičiant viena laisvės atėmimo diena, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridėti švelnesnės bausmės dalį, ir E. V. skirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir E. V. skirti sumažintą – 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, BK 65 straipsniu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir neatlikta bausme, prie 2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti E. V. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir juo įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymą E. V. atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui skiriant įpareigojimus: 1) nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) tęsti darbą o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo J. B. pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš E. V. 425 eurus.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

2023 m. balandžio 12 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. V. banko sąskaitas esančias: „Revolut Bank“ UAB sąskaitoje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. spalio 12 d., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki pilno civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam ši terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).