Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovės atstovams V. B., L. Ž., advokatui Nedui Šilaikai, atsakovės atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėta 2002-12-09 sutartis Nr. 20-68/2002Ž-111 buvo pakeista 2003-09-02 sutartimi Nr. 20-52/2003ž. Uosto kapitono 2003-12-29 įsakymu Nr. UK-8 prie atsakovės nuomojamo žemės sklypo krantinių Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 buvo nustatytos naujos didesnės maksimalios leistinos laivų grimzlės, tai turėjo tiesioginės įtakos nuompinigių padidėjimui. Ieškovė parengė ir 2004-12-29 pateikė atsakovei pasirašyti uosto žemės nuomos sutarties Nr. 20-68/2002Ž-111 pakeitimo sutartį, kurią atsakovė atsisakė pasirašyti. 2003-11-05 buvo patvirtinti nauji krantinių Nr. 145, Nr. 146, Nr. 147, esančių prie atsakovei pagal Nr. 20-69/2002Ž-112 sutartį išnuomoto žemės sklypo, techniniai pasai, dėl to buvo nustatyti nauji šių krantinių ilgiai. Nauji šių krantinių ilgiai buvo nustatyti Uosto kapitono 2002-12-31 įsakymu Nr. UK-7 „Dėl leistinos laivų grimzlės (esant nuliniam vandens lygiui) Klaipėdos uoste“. Tokie patys krantinių ilgiai buvo nustatyti ir vėlesniuose Uosto kapitono įsakymuose. Vadovaudamasi šia aplinkybe ieškovė 2006-10-20 parengė ir pateikė atsakovei sutarties Nr. 20-69/2002Ž-112 pakeitimo sutartį Nr. 20-369/2006Ž, kurią atsakovė atsisakė pasirašyti. Dėl žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo už 2004–2008 metų laikotarpį pagal minėtas sutartis ieškovė kreipėsi į teismą, nagrinėjama atskira civilinė byla.

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius atsakovė nurodo, kad atsakovei buvo teikiamos kreditinės sąskaitos, nurodant, kad mažinami mokėjimai už 2008 ir 2009 metus dėl pasikeitusių tam tikrų aplinkybių, todėl atsakovės sumokėtas sumas ankstesniais laikotarpiais ieškovė naudojo be pagrindo. Nustatyti 0,2 proc. delspinigių per metus sudarytų 73 proc., todėl yra aiškiai per dideli ir mažintini iki 0,02 proc. Be to, ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas, todėl bendra netesybų suma sudarytų 78 proc. metinių palūkanų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl nuompinigių dydžio už 2009 ir 2010 metų laikotarpį pagal šalių sudarytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nuomos sutartis 2002-12-09 Nr. 20-68/2002ž-111 ir 2002-12-09 Nr. 20-69/2002ž-112 (t. 1, b. l. 10–24, 55–68) ir jas pakeitusias sutartis atitinkamai 2010-08-10 Nr. 20-48/2010ž ir 2010-08-31 Nr. 20-71/2010ž (t. 3 b. l. 16–40, 46–70). Uosto žemės nuomos mokestį reglamentuoja CK 6.545 str. 2 dalis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, šalių pasirašytos sutartys, taip pat ginčo laikotarpiu galiojusio (iki 2010-12-31) Susisiekimo ministro 1997-07-24 įsakymu Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka (toliau – Tvarka). Atsakovės nuomone, apskaičiuodama nuompinigių dydį ieškovė neteisingai taikė nuompinigių apskaičiavimo tvarką trimis aspektais:

1) apskaičiuojant nuompinigių dydį į apskaičiavimo formulę turi įtraukiamas ne krantinės ilgis švartavimui ar darbinis ilgis, kuris nustatomas Uosto kapitono įsakymu, o krantinės ilgis iš techninio paso (krantinės Nr. 146–147);

2) ieškovė nepagrįstai krantines skaidė į dalis pagal leistiną maksimalią laivų grimzlę kiekvienai daliai suteikdama skirtingą subklasę, nuo kurios priklauso žemės nuomos mokesčio dydis (krantinės Nr. 7–9, 13, 15). Atsakovės nuomone, krantinė negali būti dalijama į dalis, o visai krantinei turi būti suteikiama viena subklasė pagal taikomą mažiausią krantinei leistiną laivų grimzlę;

3) apskaičiuojant nuompinigių dydį ginčo laikotarpiu turėjo būti skaičiuojamas sumažintas lengvatinis koeficientas dėl sumažintos leistinos apkrovos į krantinę (krantinės Nr. 7–9).

Dėl pirmo.

Teismas sutinka su ieškovės argumentais krantinių ilgio sąvokos klausimu. Nuomos mokesčio dydžiui įtaką darančio vidutinio uosto žemės sklypo nuomos koeficiento apskaičiavimas atsakovės nurodytu būdu, t. y. taikant krantinės ilgį iš techninio paso, prieštarautų žemės nuomos mokesčio esmei. Uosto kapitono įsakymuose nustatytas krantinės ilgis švartavimui ar darbinis krantinės ilgis apima tik tą krantinės dalį, kuri yra tinkama įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti: laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 str. 10 d.). Bendras krantinės ilgis, be paminėtų, apima ir tas krantinės dalis, kurių tiesiogiai laivų švartavimo ar krovos funkcijoms panaudoti nėra galimybių. Lietuvos apeliacinis teismas 2007-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-241/2007 tarp tų pačių šalių išaiškino, kad apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokestį turi būti vertinama reali uosto infrastruktūra, realios naudojimosi uosto žeme ir krantinėmis sąlygos. Atsakovei vienintelei iš uosto žemės nuomininkų naudinga skaičiuoti žemės mokestį pagal techniniame pase nustatytą krantinių ilgį dėl kelių sutampančių aplinkybių: atsakovė naudojasi 15 krantinių, kurių leistinos maksimalios laivų grimzlės yra labai skirtingos (nuo 6,5 iki 12,5 m), tik keleto atsakovės naudojamų krantinių ilgiai pagal techninius pasus yra didesni nei Uosto kapitono rodomi krantinių darbiniai ilgiai, pastarųjų krantinių leistina maksimali laivų grimzlė yra palyginti maža, t. y. krantinėse su mažesne grimzle yra daugiau ilgio, kuris nėra panaudojamas laivų švartavimui, o krantinių su didele maksimalia grimzle tiek darbinis, tiek bendras darbinis ilgis sutampa, todėl Tvarkos 5.3 punkto nustatytu būdu apskaičiuojant vidutinį uosto žemės sklypo nuomos koeficientą naudojant didesnį, nei ieškovės apskaičiavime, krantinių su nedidele leistina grimzle ilgį, sumažėja vidutinis uosto žemės nuomos koeficientas, kuris atitinkamai sumažina vieno kvadratinio metro uosto žemės nuomos mokesčio dydį (Tvarkos 3 p.) ir metinį nuomos mokestį (Tvarkos 2 p.). Tuo tarpu kitiems uosto žemės nuomininkams, kurie naudojasi viena krantine ar keliomis krantinėmis, kurių maksimalios leistinos laivų grimzlės nesiskiria ar nėra kitų anksčiau nurodytų atsakovei palankių aplinkybių, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas pagal techniniame pase nurodytą visą, o ne naudingą (švartavimui, krovai ar keleivių įlaipinimui ir išlaipinimui), krantinės ilgį, būtų nepalankus, neprotingas ir nesąžiningas. Atkreiptinas dėmesys, kad Susisiekimo ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. 3-426 buvo patvirtintos naujos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžių taisyklės, kurios buvo žymiai detalesnės nei 1997 metų, jose krantinės ilgio sąvoka nuomos mokesčio skaičiavimuose buvo pakeista krantinės darbinio (švartavimo) ilgio sąvoka (Taisyklių 2 p.), taip pat ir analogišku 1997 metų Tvarkos 5.3 punkto atveju, t. y. kai krantinės, kurios ribojasi su uosto žemės nuomininko nuomojamu sklypu, pagal grimzlę yra skirtingos kategorijos (Taisyklių 7 p.). Nors šios taisyklės taip ir neįsigaliojo, jose nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo metodika atskleidžia teisės akto leidėjo ketinimus, t. y. kad apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokestį būtų vertinamas ne formalus krantinės ilgis pagal techninį pasą, o tas, kurį nuomininkas gali realiai panaudoti. Susisiekimo ministro 2010-11-15 įsakymu Nr. 3-671 patvirtintose (įsigaliojo 2011-01-01) naujose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo taisyklėse krantinės darbinio (švartavimo) ilgio sąvoka išliko, į nuomos mokesčio apskaičiavimą įeina mokesčio už konkrečios grimzlės 1 m darbinio (švartavimo) ilgio eksploatuojamą krantinę ar jos dalį dydis. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokestį turi būti taikomas darbinis krantinių ilgis, kuris apibrėžia realias naudojimosi krantinėmis galimybes.

Dėl antro.

Teismas atmesdamas atsakovės atsikirtimus sutinka su ieškovės argumentais Tvarkos 5.3 punkto aiškinimo klausimu, t. y. kad minėtas punktas nedraudžia vienos krantinės dalims nustatyti skirtingas subklases pagal maksimalią leistiną grimzlę. Subklasės nustatymas visai krantinei pagal mažiausią leistiną grimzlę neatsižvelgiant į krantinės dalių faktinio panaudojimo didesnės grimzlės laivams galimybę būtų neprotinga ir nesąžininga nuomininko atžvilgiu. Iš ieškovės pateiktos suvestinės (t. 2, b. l. 17–18) matyti, kad atsakovė prie krantinių švartavo didesnės grimzlės laivus, nei leistina grimzlė subklasės, kuri, jos manymu, turėtų būti nustatyta visai krantinei. Atsakovė šios ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės neginčijo. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad anksčiau nebuvo atsižvelgiama į faktinę krantinių dalių panaudojimo galimybę ir nebuvo nustatomos atskiros subklasės krantinių dalims, yra teisiškai nereikšminga ir neturi įtakos ieškovės reikalavimų pagrįstumui. Atsakovės argumentas, kad laivo švartavimas per 2 krantines užkerta galimybę išnaudoti likusių abiejų krantinių dalių, nes laivas užima dvi krantines, yra nelogiškas, nes nesant fizinio krantinių atskyrimo, nėra skirtumo, kur laivas švartuojamas – formaliose vienos krantinės ribose ar per dviejų krantinių ribą, švartavimo galimybė priklauso tik nuo krantinėje ar viena po kitos einančiose skirtingų krantinių dalyse nustatytos leistinos maksimalios grimzlės ir vienodos grimzlės nepertraukiamos atkarpos ilgio. Formalių krantinės ribų (nurodytų techniniame pase) nustatymo nelemia tik tam tikros grimzlės vieno laivo švartavimo galimybė, nes prie tos pačios krantinės gali būti švartuojami keli skirtingų grimzlių laivai, jei atskirų krantinės dalių subklasė ir ilgis suteikia tokią galimybę. Atsakovės argumentą, kad krantinė yra nedalomas hidrotechninis įrenginys ta prasme, kad atskiroms jos dalims negali būti nustatoma skirtingos subklasės, paneigia ir šiuo metu galiojančios Susisiekimo ministro 2010-11-15 įsakymu Nr. 3-671 patvirtintos naujos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo taisyklės, kuriose apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokesčio dydį įvertinama laivų grimzlė ne vien visoje krantinėje, o ir jos dalyje, taisyklių 9 punkte nustatyta, kad leistina laivų grimzlė prie krantinės ar jos dalies (esant nuliniam vandens lygiui) ir krantinių ar jų dalių darbinis (švartavimo) ilgis tvirtinami uosto kapitono įsakymu. Likusiose krantinių dalyse, t. y. su kita subklase, gali būti švartuojami tai subklasei atitinkamos grimzlės laivai. Atsakovė neįrodinėjo, kad skirtingos subklasės nustatytos per trumpoms krantinių dalių atkarpoms, kuriose nėra galimybės švartuoti nustatytą grimzlę atitinkančios klasės laivų. Be to, ir ginčo metu galiojusios Tvarkos 5.2.2 punkte nustatyta, kad subklasės nustatomos pagal Uosto kapitono įsakymu patvirtintas leistinas maksimalias laivų grimzles. Uosto kapitonas kontroliuoja uosto akvatorijos gylį, laivų grimzlę, uosto krantinių būklę, kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant, jo sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Saugios laivybos įstatymo 7 str. 4 d., 8 str. 3 d. 3–5 p.). Ieškovė apskaičiuodama nuomos mokestį neturi teisės netaikyti Uosto kapitono nustatytos leistinos maksimalios grimzlės ir jos pagrindu nustatytos krantinės ar krantinės dalies subklasės, atsakovė Uosto kapitono įsakymų įstatymo nustatyta tvarka neskundė.

Dėl trečio.

Teismas sutinka su ieškovės argumentais ir atmeta atsakovės atsikirtimus lengvatinio koeficiento dėl sumažintų maksimalių leistinų apkrovų krantinėse Nr. 7, 8 ir 9 klausimu. Tvarkos 6.1 punkte nustatyta, kad uosto žemės nuomos lengvatinis koeficientas taikomas tuomet, kai nuomojamame uosto žemės sklype nuomininkui ribojama veiklos galimybė; uosto žemės nuomos lengvatinis koeficientas taikomas įvertinus veiklos apribojimą, jeigu nuomojamame uosto žemės sklype vykdomi statinių griovimo, statybos arba rekonstravimo darbai (6.1.1 p.) ar yra nuo nuomininko nepriklausančios priežastys (6.1.2 p.), viena iš kurių – uosto infrastruktūros būklė, neleidžiančios efektyviai naudoti nuomojamą uosto žemę. Tvarkos 7 punkte nustatyta, kad uosto žemės nuomos lengvatinis koeficientas apskaičiuojamas įvertinant infrastruktūros santykio koeficientus bei naudingumo koeficientus žemei, krantinėms ir geležinkelių keliams. Tvarkos 7.1.2 punkte nustatyta, kad krantinių, kurių naudojimo galimybės ribotos dėl pablogėjusios techninės būklės, naudingumo koeficientas krantinei nustatomas pagal laikančiosios galios liekamąjį procentinį dydį. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės ieškinį remiasi leistinų apkrovų sumažėjimo aplinkybe, t. y. ne tvarkoje nustatytu kriterijumi. Tvarkos 7.1 punkte nustatyta naudingumo koeficientų nustatymo tvarka, kurios atsakovė nesilaikė, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad ši tvarka buvo aptarta sudarytose sutartyse (priedų prie sutarčių 4 p., t. 1, b. l. 14, 59, t. 3, b. l. 27, 62), ji atsakovei buvo žinoma ir ji ne kartą ja pasinaudojo (t. 1, b. l. 35, 39, 45, 46, 69–71). Atsakovė atsiliepime (t. 3, b. l. 119) nurodė, kad 2005-01-13 raštu Nr. 03300-2047 dėl krantinių Nr. 7, 8, 9 leistinų apkrovų kreipėsi į ieškovę tik paaiškinimų dėl apkrovų neatitikties projektinėms. Ieškovei neatsakius į paklausimą, atsakovė užėmė pasyvią poziciją lengvatinio koeficiento nustatymo klausimu ir nesilaikė sutartyje ir Tvarkos 7.1 punkte nustatytos ginčų sprendimų tvarkos – nesikreipė į teismą, o pati įvertino sumažėjusias apkrovas krantinių Nr. 7, 8, 9 dangoms ir pokraniniams keliams (t. 3, b. l. 120), t. y. iš esmės nustatė net kelis lengvatinio koeficiento apskaičiavimui reikšmingus dydžius, bei savavališkai sumažino ieškovei mokėtiną žemės nuomos mokestį. Teismo nuomone, Tvarkos 7.1.2 punkte numatytam laikančiosios galios liekamajam procentiniam dydžiui turi įtakos leistinų apkrovų krantinėms sumažėjimas, tačiau šioje byloje atsakovė minėtu pagrindu ieškovei priešinių reikalavimų nereiškė, laikančiosios galios liekamojo procentinio dydžio vertės, naudingumo koeficientų dydžio bei lengvatinio koeficiento dydžio ir taikymo pagrindo skaičiuojant uosto žemės mokestį neįrodė (CPK 178 str.).

Dėl netesybų.

Ieškovės reikalavimas priteisti sutartines netesybas yra pagrįstas, o atsakovės atsikirtimai šiuo klausimu yra atmestini. Aplinkybė, kad šalių ginčas dėl nuomos mokesčio dydžio sprendžiamas teisme, neatleidžia atsakovės nuo nuomos sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) mokėjimo pareigos, jeigu teismas nustato, jog atsakovė apskaičiavo ir sumokėjo mažesnį, negu turėjo sumokėti, nuomos mokestį. Netesybų (delspinigių) dydis buvo nustatyti šalių susitarimu (sutarčių 3 p., t. 1, b. l. 12, 57, sutarčių 32, 44 p., t. 3, b. l. 18, 19, 79–81), todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad netesybų priteisimo pagrindu ieškovė nurodo vien Teisingumo ministro įsakymu (1999-03-02 Nr. 70) patvirtintą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemė nuomos tipinės sutarties formą. Taip pat atmestinas atsakovės atsikirtimo argumentas, kad nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės. Teismas turi teisę netesybas sumažinti, jeigu jos yra aiškiai (neprotingai) per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Atsakovė yra patyręs rinkos dalyvis, byloje nagrinėjamu atveju ji esant ginčui dėl nuompinigių sąmoningai nemokėjo nustatyto dydžio nuompinigių, nors sutartyse buvo numatyta jos pareiga mokėti nuomininko apskaičiuotą nuomos mokestį, netgi tuo atveju, kai nuomininkas atsisako ar vengia pakeisti žemės nuomos sutartį (sutarčių 33 p., t. 3, b. l. 18, 79), todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė įvertino prievolės nevykdymo pasekmes ir sąmoningai prisiėmė sutartinės civilinės atsakomybės pasekmių riziką (CK 6.256 str. 4 d., 6.258 str. 4 d.). Sutartinės netesybos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Tokio pat dydžio sutartinės netesybos nustatytos ir su kitais uosto žemės nuomininkais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo ieškovės reikalaujamų netesybų pripažinti aiškiai ar neprotingai per didelėmis. Atmestini atsakovės atsikirtimai, kad atsakovei teikiamos kreditinės sąskaitos, t. y. atsakovės sumokėtos nuompinigių sumos ankstesniais laikotarpiais panaikina ieškovės teisę reikalauti delspinigių. Nuomos mokesčio permokos susidarė dėl to, kad Susisiekimo ministras nukėlė naujos uosto žemės mokesčio apskaičiavimo tvarkos įsigaliojimą (t. 2, b. l. 61, 62), ieškovė permokų į netesybas neįskaitė, delspinigius skaičiavo pagal jau patikslintas sąskaitas ir tik už paskutinius šešis mėnesius, atsakovė apskaičiuotų sumų (t. 1, b. l. 173, 174) neginčijo, šioje byloje ieškovei reikalavimų dėl palūkanų priteisimo už permokėtų sumų naudojimą nepareiškė. Taip pat atmestini atsakovės atsikirtimai dėl ieškovės reikalaujamų procesinių palūkanų. Atsakovė nepagrįstai sutapatina įstatymo nustatytas procesines palūkanas su sutartinėmis netesybomis. Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 str. 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiami.

Dėl kitų atsakovės atsikirtimų.

Atsakovė nepagrįstai į ieškovės ieškinį dėl nuompinigių priteisimo atsikerta aplinkybėmis, kad ieškovė neteisėtai padidino nuomos mokestį nesant tam sutartyse (39.1 p., 39.2 p., t. 1, b. l. 12, 57) nustatytų pagrindų (nuomotojui pagerinus išnuomoto uosto žemės sklypo uosto infrastruktūrą ar nuomininkui pakeitus su uosto reikmėmis susijusios veiklos pobūdį), kad ieškovė savo paaiškinimuose valstybės auditui pripažino, jog uosto žemės sklypo infrastruktūra nebuvo pagerinta, o šioje byloje savo poziciją pakeitė, kad atlikus uosto rekonstrukcijos darbus nebuvo pasiekti siekti projektiniai krantinių rodikliai ir tuo neva buvo pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai.

Šalių sudarytų sutarčių pakeitimuose nėra nurodyta, kad nuomos sutartys pakeistos ir nuomos kaina padidėjo atsiradus sutarčių 39.1 ir 39.2 punktuose nustatytiems pagrindams. Byloje nustatyta, jog sutarčių pakeitimo priežastimis buvo aplinkybės, kad buvo patvirtinti nauji krantinių, esančių prie atsakovei išnuomoto žemės sklypo, techniniai pasai, nustatyti nauji krantinių ilgiai, o nuomos mokestis atsakovei padidėjo tik dėl skirtingų subklasių krantinių dalims nustatymo atsižvelgus į audito išvadas, t. y. krantinėms suteikiant ne vieną bendrą subklasę, kaip buvo anksčiau, o kelias subklases pagal leistiną maksimalią grimzlę krantinės dalims. Aplinkybė, kad ieškovė auditui nurodė prieštaravimus, neturi įtakos ieškovės pozicijai šioje byloje ir ieškinio pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė auditui nurodė krantinių naudojimo apribojimus būtent dėl rekonstrukcijos metu nepasiektų projektinių gylių prie krantinių. Ši (gylio) aplinkybė jau buvo įvertinta apskaičiuojant nuomos mokestį ne pagal siektus projektinius, o pagal faktinius išgilinimus, nustatant atitinkamas subklases, todėl atsakovė negali ta pačia aplinkybe remtis įrodinėdama uosto žemės infrastruktūros pablogėjimą kaip pagrindo padidinti nuomos mokestį nebuvimą, juo labiau, kad, kaip buvo minėta, nuomos sutarties kaina padidėjo dėl techninių perskaičiavimų, o ne uosto žemės infrastruktūros pagerinimo pagrindu. Uosto kapitono pastabos dėl krantinių Nr. 7–9 naudojimo priklausomai nuo laivo užapvalinimo spindulio ar posvyrio kampo nereiškia, kad kitos krantinės apskritai gali būti naudojamos be jokių techninių apribojimų ir kad minėtos kapitono pastabos laikytinos šalių sudarytų nuomos sutarčių sąlygų pakeitimu. Atmestini atsakovės argumentai dėl jos teisėtų lūkesčių pažeidimo rekonstrukcijos metu nepasiekus planuotų krantinių išgilinimo rodiklių. Šalys sudarė nuomos sutartis uosto žemės sklypų, kokie jie buvo sutarties pasirašymo metu (sutarčių 2 p., t. 1, b. l. 10, 55), sutartyse nenumatyti jokie įsipareigojimai atlikti krantinių rekonstrukcijos darbus ir pasiekti tam tikrus krantinių išgilinimo dydžius, t. y. rekonstrukcijos metu siektini krantinių rodikliai nebuvo nuomos sutarčių būtinosiomis sąlygomis, todėl aplinkybė, kad jie nebuvo pasiekti, negali pažeisti atsakovės teisėtų lūkesčių, nes nuomos mokestis apskaičiuotas ne pagal siektus rekonstrukcijos rodiklius, o pagal jos faktinį rezultatą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (LR CPK 185str., CK 6.487 str. 1 d., 6.545 str., 6.551 str., 6.552 str., 6.71 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.256 str. 2 d.).

Iš atsakovės ieškovei, atsižvelgus į bylos kategoriją ir sudėtingumą, bylos nagrinėjimo laikotarpį, teiktų teisinių paslaugų apimtį, priteistina 13 124,92 Lt (t. 4, b. l. 107–109) teisinės pagalbos išlaidų ir 14 010 Lt ieškovės valstybei sumokėto žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

n u sprendž i a:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Iš atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priteisti 770 566,53 Lt nuompinigių, 230 396,74 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (1 000 963,27 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13 124,92 Lt atstovavimo išlaidų ir 14 010 Lt žyminio mokesčio išlaidų ieškovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.