- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-241/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė (pran.)
- Atsakovas
- akcinės bendrovės ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Ieškovas
- valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas ir priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-434-524/2006 pagal ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo bei akcinės bendrovės ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priešieškinį valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutarties pakeitimo sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teismui pateiktu ieškiniu, kuris buvo patikslintas, prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 626 150,07 Lt uosto žemės nuomos mokesčio už 2004-2005 m. bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2002 m. gruodžio 9 d. sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-68/2002ž-111 (toliau – ir Sutartis), kuri buvo pakeista 2003 m. rugsėjo 2 d. Pasikeitus leistinai maksimaliai laivų grimzlei prie atsakovo naudojamų uosto krantinių, ieškovas parengė minėtos žemės nuomos sutarties pakeitimo sutartį, tačiau atsakovas sutarties pakeitimą atsisakė pasirašyti ir nemokėjo ieškovui padidėjusio žemės nuomos mokesčio. Atsakovo žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2004-2005 m. sudaro 626 150,07 Lt, todėl ieškovas, remdamasis Uosto įstatymo 11 straipsnio 4, 5 punktais, 25 straipsnio 1 dalimi, CK 6.200 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.545 straipsniu, CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prašė šią pinigų sumą priteisti iš atsakovo.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją sudaryti nuomos sutarties pakeitimo sutartį, nustatant apskaičiuotą uosto žemės nuomos užmokesčio dydį už 2005 metus – 3 232 141,445 Lt bei įpareigoti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją sudaryti nuomos sutarties pakeitimo sutartį, apskaičiuojant uosto žemės nuomos užmokesčio dydį už 2004 metus, įvertinus krantinės Nr. 7 ilgio sumažėjimą po rekonstrukcijos iki 171,40 m, krantinių Nr. 7, 8, 9 grimzles skaičiuoti taikant minimalią leistiną grimzlę visai krantinei bei įvertinus krantinių Nr. 7, 8, 9 leistinų apkrovų sumažėjimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis pats atliko skaičiavimus, įvertindamas krantinių Nr. 7, 8, 9 maksimalių leistinų apkrovų sumažėjimą, krantinės Nr. 7 ilgio sumažėjimą 8,6 metrais. Taip pat buvo apskaičiuotas vidutinis žemės nuomos 2005 m. koeficientas - 61,94 (ieškovo skaičiavimais jis yra 66,33). Be to, buvo apskaičiuotas ir lengvatinis koeficientas (0,9564), kurio visiškai netaikė ieškovas, o tai įtakojo metinį uosto žemės nuomos užmokesčio dydį. Apskaičiuotas uosto žemės nuomos mokestis už 2005 metus yra 3 232 141,445 Lt, vietoje ieškovo apskaičiuotų 3 619 008,37 Lt. Atsakovas nurodė, kad analogiški skaičiavimai turi būti atlikti ir apskaičiuojant uosto žemės nuomos užmokestį už 2004 metus, įvertinant krantinės Nr. 7 sutrumpėjimą po krantinių Nr. 5, 6 rekonstrukcijos, krantinių Nr. 7, 8, 9 apkrovų sumažėjimą bei ieškovo neteisingai skaičiuojamas krantinių Nr. 7, 8, 9 maksimalias leistinas grimzles. Be to, ieškovo reikalavimas sumokėti 17 964,90 Lt dydžio uosto žemės nuomos mokestį už 2004 metus nėra pagrįstas pateiktu skaičiavimu. Pagal 2003 m. rugsėjo 2 d. žemės nuomos sutartį Nr. 20-52/2003ž žemės nuomos mokestis už 2004 metus – 3 093 155,69 Lt, jį atsakovas jau yra sumokėjęs ir jokių kitų perskaičiavimų ar siūlymų perskaičiuoti iš ieškovo nėra gavęs. Be to, ir ši už 2004 metus mokėtina suma turėtų būti mažesnė, nes krantinės Nr. 7 ilgis jau nuo 2003 m. gruodžio 24 d. buvo ne 180 m, o 171,40 m, o krantinių maksimalios leistinos apkrovos sumažėjo dar 2004 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 626 150,07 Lt uosto žemės nuomos mokesčio už 2004 m. ir 2005 m. bei 13 762 Lt bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad, sprendžiant ginčą dėl uosto žemės nuomos mokesčio dydžio pakeitimo tvarkos, būtina vadovautis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi. Uostas ir uosto žemė priklauso valstybei, todėl mokėtinas uosto žemės nuomos mokestis nustatomas ne šalių susitarimu, o teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas įvertino tai, kad ieškovas uosto žemę valdo patikėjimo teise, kuri įpareigoja ieškovą vykdyti valstybės įgaliotų institucijų sprendimus, susijusius su jam perduoto turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Teismas nurodė, jog tai, kad ieškovas privalo vadovautis paminėtais norminiais aktais ir įvertinti investicijas į uosto infrastruktūrą skaičiuojant ginčo žemės nuomos mokestį, įrodo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) valstybinio audito ataskaitos išvados ir rekomendacijos. Ieškovo skaičiavimų teisingumą įrodo Lietuvos Respublikos valstybinių auditorių atsakovui pateikti skaičiavimai, juos sulyginant su pateiktais ieškovo. Teismas konstatavo, kad iš atsakovo pozicijos matyti, jog šio ginčo esmė yra ta, kad atsakovui yra nepatogu naudotis krantinėmis Nr. 7, 8, 9 po jų rekonstrukcijos, nes nevienoda leistina laivų grimzlė toje pačioje krantinėje apsunkina laivų švartavimąsi. Tačiau teismas nurodė, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas atsisakė ginčo laikotarpiu naudotis krantinėmis, ginčijo rekonstrukcijos darbus ar kitaip gynė savo teises, todėl konstatavo, jog tenkinti priešieškinį nėra teisinio pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo procedūra neprieštarauja Sutarčiai ir CK 6.552 straipsnio 2 daliai. Tai, kad ieškovas įvertino pasikeitusį krantinės Nr. 7 ilgį, įrodo ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas sumažino apskaičiuotą uosto žemės nuomos mokestį. Teismas konstatavo, kad dėl to, jog atsakovas nėra pakeitęs Sutarties, negalima pripažinti, kad šis klausimas sutartimi nebuvo sureguliuotas. Iš uosto kapitono įsakymų nustatyta, jog naujas gylis prie krantinių buvo įteisintas nuo 2003 m. gruodžio 29 d. ir nuo 2004 m. liepos 9 d., todėl pagal nuomos sutarties esmę atsakovas nuo šios datos naudojosi ieškovo pagerintu turtu, už kurį buvo įsipareigojęs mokėti nuomos mokestį Sutarties 34-39 punktų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad nuomos mokesčio perskaičiavimo klausimas yra sureguliuotas Sutarties 42.10, 44, 36 punktuose, numatančiuose, kad jeigu metų eigoje šioje sutartyje nustatyta tvarka pasikeičia nuomos kaina ir nuomos mokestis, tai skirtumas sumokamas nuomotojui iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos, nes sutarties 36 punkte nuomininkas (atsakovas) įsipareigojo mokėti nuomos mokestį lygiomis dalimis kas ketvirtį. Todėl teismas, konstatavęs, kad nuomos mokestis buvo perskaičiuotas įstatymų nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad atsakovas sutartimi skirtumą buvo įsipareigojęs sumokėti ir už praėjusį laikotarpį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos. Nurodė, jog už pirmąjį 2004 m. ketvirtį perskaičiuotas nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas iki antrojo ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos.
Šalies argumentai
Atsakovas AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas, nustatęs, kad ginčo pagrindą sudaro Sutarties 39 straipsnio vykdymas, nepagrindė fakto, kad nuomotojas pagerino išnuomoto uosto žemės sklypo uosto infrastruktūrą. Šios aplinkybės neįrodinėjo ir ieškovas, o byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad ieškovas ginčuose su Valstybės kontrole įrodinėjo, kad uosto infrastruktūra nėra pagerinta. Teismas apsiribojo formaliu bylos aplinkybių vertinimu, netaikė Sutarties nuostatų, ir tik krantinių gilinimo darbų atlikimo, grimzlės padidėjimo faktą, o ne rezultatą, t. y. ar nuo to pagerėjo žemės sklypo uosto infrastruktūra, nepagrįstai laikė uosto infrastruktūros pagerinimu. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, priteisė ieškovo priskaičiuotą uosto žemės nuomos mokestį nesant įrodytam reikalavimo pagrindui – išnuomoto uosto žemės sklypo uosto infrastruktūros pagerinimui, nesant skaičiavimų už 2004 m.Teismas, tenkindamas ieškinį, nepagrįstai rėmėsi uosto kapitono įsakymais, nes jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nepaskelbti leidinyje ,,Valstybės žinios“, todėl yra negaliojantys ir negali nustatyti, pakeisti ar panaikinti atsakovo teisių ir prievolių. Teismas negalėjo remtis vien uosto kapitono įsakymais, nes uosto kapitonas, kaip ieškovo atstovas, vienašališkai priėmė sprendimus, turinčius esminės įtakos uosto žemės nuomos mokesčio skaičiavimui. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovo negalėjimas naudotis maksimalios laivų grimzlės prie krantinių padidėjimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes pats teismas konstatavo, kad ginčo pagrindą sudaro sutarties 39 straipsnio vykdymas.Teismas neteisingai nurodė, kad klausimas dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo yra sureguliuotas Sutarties 42.10, 44, 36 punktuose, nes atsakovas ginčija ne šias blanketines normas, nukreipiančias į žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarką, o neteisingai apskaičiuotą uosto žemės nuomos mokestį, taikant paminėtą tvarką. Apeliantas nurodo, kad yra trys pagrindiniai nuomos mokesčio skaičiavimo, pateikto atsakovo, skirtumai, lyginant su ieškovo pateiktu skaičiavimu: 1) dėl negalimumo pasinaudoti maksimalios laivų grimzlės prie krantinių Nr. 7-9 padidėjimu, šis padidėjimas atsakovo skaičiavime neįvertintas kaip sąlyga, įtakojanti uosto žemės kategorijos subklasės pasikeitimą (Žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos 5.2.2 p.), nes krantinės išgilintos ne per visą kiekvienos krantinės atskirai ilgį, dėl ko negalima švartuoti laivų su didele grimzle krantinėje; 2) atsakovas taikė uosto žemės nuomos lengvatinį koeficientą k₁=0.9564⁵, vietoje ieškovo taikyto k₁=1, įvertindamas uosto žemės nuomos lengvatinio koeficiento sumažėjimą dėl sumažėjusio naudingumo koeficiento krantinėms; 3) ieškovas, skaičiuodamas nuomos mokestį už 2005 m., neįvertino krantinės Nr. 7 ilgio sumažėjimo 8,6 metrais.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nuomos mokestį perskaičiavo įstatymų nustatyta tvarka, nes 2004 m. skaičiavimų iš viso nėra. Kadangi teismas iš viso netyrė šių bylos aplinkybių, sudarančių priešieškinio pagrindą, laikydamas ne šios bylos dalyku, todėl negalėjo pasisakyti dėl jų teisingumo ar atitikimo įstatymų nustatytai tvarkai.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo skaičiavimų teisingumą įrodo Lietuvos Respublikos valstybinių auditorių pateikti skaičiavimai atsakovui, juos sulyginant su ieškovo pateiktais, kadangi uosto žemės nuomos mokestį skaičiuoja ieškovas, o ne minėti auditoriai, kurių skaičiavimai neturi jokios juridinės galios šiam ginčui.Teismas neargumentavo, kodėl sąskaitas su nurodytu apmokėjimu vertino kaip pagrindą prievolei atsirasti.
Atsiliepimas
Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir atsakovas AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2002 m. gruodžio 9 d. sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį, kuri 2003 m. rugsėjo 2 d. buvo iš dalies pakeista (b. l. 7-24, t. 1). Sutartyje nustatyta (sutarties priedas Nr. 4), kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio dydis yra nustatomas pagal Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintą Jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Sutartimi nustatyta nuomotojo teisė keisti uosto žemės nuomos užmokesčio dydį kiekvieniems ateinantiems metams, atitinkamai perskaičiuojant uosto žemės nuomos koeficientus, jeigu nuomotojas pagerino išnuomoto uosto žemės sklypo uosto infrastruktūrą ar kai nuomininkas pakeičia su uosto reikmėmis susijusios veiklos pobūdį (Sutarties 39 punktas); sutarties 35 punkte numatyta, kad uosto žemės nuomos užmokestis gali būti mažinamas, jeigu dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, sutarties sudarymo metu buvusios žemės nuomos naudojimo sąlygos pablogėjo arba buvo papildomai apribotos, sudarant šios sutarties pakeitimo sutartį. Ieškovas teigia, kad, vykdant uosto rekonstrukcijos darbus, buvo pagerinta uosto infrastruktūra: prie atsakovo nuomojamų krantinių padidintos maksimaliai leistinos laivų grimzlės ir šis pasikeitimas turi esminės reikšmės žemės nuomos mokesčio pasikeitimui (padidinimui). Tuo tarpu atsakovas teigia, kad, padidinus maksimalias laivų grimzles prie nuomojamų krantinių, buvusios žemės nuomos sąlygos pablogėjo, nes laivų grimzlės išgilintos ne per visą krantinių Nr. 7, 8, 9 ilgį ir dėl šios priežasties neįmanoma prie šių krantinių švartuoti laivus su didesne nei 10,6 m grimzle. Atsakovas savo priešpriešinį reikalavimą nedidinti nuomos mokesčio grindžia dar ir ta aplinkybe, kad po krantinių Nr. 7, 8, 9 rekonstrukcijos sumažėjo šių krantinių maksimalios leistinos apkrovos, kurios iki rekonstrukcijos buvo žymiai didesnės ir tai, atsakovo nuomone, pablogino nuomojamos uosto žemės naudojimo sąlygas, buvusias sutarties sudarymo metu. Atsakovo manymu, apskaičiuojant uosto žemės nuomos lengvatinį koeficientą, ši aplinkybė turėtų būti įvertinta, tačiau ieškovas lengvatinio koeficiento apskritai netaiko.
Taigi tarp šalių kilusio ginčo esmė yra ta, ar atlikus uosto rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo pagilintos atsakovo nuomojamų krantinių grimzlės, pagerėjo atsakovo nuomojamo uosto žemės sklypo infrastruktūra, ar atvirkščiai – buvusios žemės naudojimo sąlygos pablogėjo arba buvo papildomai apribotos.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, konstatavo, kad tarp šalių kilusio ginčo esmė yra ta, kad atsakovui po krantinių rekonstrukcijos tapo nepatogu naudotis krantinėmis, nes nevienoda leistina laivų grimzlė toje pačioje krantinėje apsunkina laivų švartavimąsi. Tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad šis ginčas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas atsisakė naudotis krantinėmis, ginčijo rekonstrukcijos darbus ar kitaip gynė savo teises. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas pagal CPK 178 straipsnį turėjo įrodyti, jog dėl nevienodo krantinių gylio realiai sumažėjo darbų apkrovos ir dėl šios aplinkybės būtų galima taikyti kitą koeficientą. Be to teismas nurodė, kad atsakovas nuomos mokesčio skaičiavimo pagrindu nurodo leistinas laivų grimzles iki rekonstrukcijos, kas prieštarauja Susisiekimo ministerijos patvirtintai tvarkai.
Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais negalima sutikti.
Ieškovas atsakovui 2004 m. gruodžio 9 d. pateikė jūrų uosto žemės nuomos pakeitimo sutartį Nr. 20-54/2004ž (b. l. 35-37, t. 1) bei 2005 m. rugsėjo 1 d. pakeitimo sutartį Nr. 20-23/2005ž (b. l. 125, t. 1). Iš ieškovo 2004 m. gruodžio 29 d. rašto turinio matyti, kad nuomos sutartis keičiama (didinamas nuomos mokestis) dėl tos priežasties, kad buvo pagerinta išnuomoto uosto žemės sklypo infrastruktūra (prie krantinių padidintos leistinos maksimalios grimzlės). Atsakovas nuomos sutarties pakeitimus atsisakė pasirašyti. Iš atsakovo 2005 m. sausio 13 d. rašto turinio matyti, jog atsakovas nesutinka, kad krantinės Nr. 6-9 infrastruktūra buvo pagerinta. Nesutikimą motyvuoja tuo, kad grimzlės buvo padidintos ne per visą krantinės ilgį, pvz. krantinės Nr. 9 ilgis yra 165 m, o pagilinta iki 10,60 m grimzlė tik dalyje krantinės – 118 m. Šiame atsakovo rašte nurodoma, kad po rekonstrukcijos sumažėjo krantinių apkrovos. Atsakovas 2005 m. rugsėjo 12 d. rašte ieškovui taip pat nurodo argumentus, dėl ko nesutinka su uosto žemės nuomos mokesčio dydžiu: krantinės Nr. 7, 8, 9 nėra išgilintos per visą jų ilgį, leidžiamos apkrovos krantinėse Nr. 7, 8, 9 sumažėjo nuo 10 t/m² iki 6-4 t/m² (b. l. 124, t. 1).
Atsakovas, nesutikdamas su jam pareikštu ieškiniu priteisti padidintą nuomos mokestį, pareiškė priešieškinį. Nesutikimą mokėti didesnį uosto žemės nuomos mokestį atsakovas grindžia aplinkybėmis, kad krantinės Nr. 7, 8, 9 yra išgilintos ne per visą ilgį ir dėl to krantinėje negalima švartuoti laivo su didesne grimzle, pvz. krantinė Nr. 7, kurios ilgis 171 m, išgilinta iki 12,5 m tik 108 m ilgio dalyje; krantinė Nr. 8, kurios ilgis 180 m, išgilinta iki 12,5 m tik 169 m ilgio dalyje. Iš atsakovo atstovų paaiškinimų bei ieškovo pastabų dėl Valstybės kontrolės valstybinio audito matyti, kad dėl nevienodo gylio krantinių negalima švartuoti visų tipų laivų, išskyrus tuos, kurie turi laivo borto žiaunos užapvalinimo atitinkamą spindulį. Atsakovo manymu, aplinkybė, kad negalima pasinaudoti maksimaliomis laivų grimzlėmis, įtakoja nuomojamos uosto žemės subklasės nustatymą (subklasė priklauso nuo to, su kokia maksimalia grimzle galima priimti laivą). Žemės nuomos koeficientas yra nustatomas pagal uosto žemės kategoriją (subklases). Apskaičiuojant uosto žemės nuomos mokesčio dydį pagal Susisiekimo ministerijos nustatytą tvarką, žemės nuomos koeficiento dydis tiesiogiai įtakoja žemės nuomos mokesčio dydį. Atsakovas savo reikalavimą taikyti lengvatinį uosto žemės nuomos koeficientą k=0,9564, vietoje ieškovo taikomo k=1, grindžia tuo, kad krantinių Nr. 7, 8, 9 maksimalių leistinų apkrovų sumažėjimas riboja jo galimybę naudotis krantinėmis, todėl, skaičiuojant nuomos mokestį, turi būti įvertintas uosto žemės nuomos lengvatinio koeficiento sumažėjimas dėl sumažėjusio naudingumo koeficiento krantinėms.
Taigi atsakovas nurodė faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą įpareigoti ieškovą sudaryti nuomos sutarties pakeitimo sutartį ir nustatyti atsakovo nurodytą konkretų nuomos užmokesčio dydį. Atsakovo priešieškinio turinį sudaro atsakovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, ir tai yra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 143 str.). Todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad aplinkybės, ar po krantinių rekonstrukcijos pablogėjo ar pagerėjo uosto infrastruktūra ir uosto žemės naudojimo sąlygos, yra ne šios bylos dalykas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad dėl nevienodo krantinių gylio sumažėjo atsakovo darbų apkrovos. Tačiau kaip jau buvo pasakyta, atsakovas savo reikalavimą grindė aplinkybe, kad po krantinių rekonstrukcijos sumažėjo krantinių leistinos apkrovos, t. y. jeigu iki rekonstrukcijos krantinėse buvo galima krauti krovinius iki 10 t/m², tai po rekonstrukcijos – iki 6–4 t/m². Ši aplinkybė, atsakovo manymu, rodo, kad nuomojamo žemės sklypo infrastruktūra nepagerėjo, bet pablogėjo, nes po rekonstrukcijos krantinėse galima krauti žymiai mažesnį kiekį krovinių ir tai sumažino žemės nuomos naudingumo koeficientą. Pažymėtina, kad ieškovas nepareiškė prieštaravimų, kad po rekonstrukcijos krantinių apkrovos nesumažėjo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendime kalbama ne apie tą pačią aplinkybę, kurią atsakovas nurodė priešieškinyje, t. y. ne apie krantinių apkrovos sumažėjimą, o apie atsakovo darbų apkrovos sumažėjimą. Taigi teismas neatskyrė darbų apkrovų sumažėjimo nuo krantinių apkrovų sumažėjimo.
Ieškovas reiškė pastabas dėl Valstybės kontrolės audito 2006 m. vasario 15 d. ataskaitos (b. l. 41-45, t. 2). Ieškovas pastabose Valstybės kontrolei nurodė, kad dėl netolygių krantinių gylių visiškai negalima išnaudoti atskirų krantinių ruožų ir negalima švartuoti visų tipų laivų, kad galima švartuoti tik kapitono įsakyme įvardinto tipo laivus – turinčius atitinkamą laivo borto žiaunos užapvalinimo spindulį. Tuo tarpu, kaip nurodė ieškovas Valstybės kontrolei, uosto žemės nuomos apskaičiavimo tvarkoje yra akcentuojama tik leistina laivų grimzlė, esanti prie krantinės, o jei žemės sklypas su krantine - galimybė švartuoti tam tikro tipo laivus ir kiti veiklos apribojimai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje neįvardinti. Pirmosios instancijos teismas šių ieškovo argumentų, išdėstytų Valstybės kontrolei, netyrė ir nevertino. Pažymėtina, kad Klaipėdos uosto kapitono įsakymuose (b. l. 51, 55, 59, t. 1) leistinos maksimalios laivo grimzlės yra nustatytos atskirai kiekvienai krantinei. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad, pagilinus krantines, laivus su maksimalia grimzle galima švartuoti panaudojant atskirų krantinių dalis. Šių aplinkybių, kokiu pagrindu galima švartuoti laivus atskirose krantinėse, kai kiekvienai krantinei leistinas, tame tarpe ir maksimalias, laivų grimzles nustatyti kompetenciją turi tik uosto kapitonas, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio ir atsakovo priešieškinio iš esmės neišnagrinėjo ir taip neatskleidė bylos esmės. Teismas neištyręs, ar realiai pagerėjo uosto infrastruktūra, ar nepablogėjo naudojimosi uosto žeme sąlygos, nepagrįstai krantinių gilinimo darbų faktą pripažino uosto infrastruktūros pagerinimu ir priteisė iš atsakovo padidintą nuomos mokestį. Todėl išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama analogiška byla pagal ieškovo Klaipėdos valstybinės uosto direkcijos ieškinį atsakovui AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ dėl uosto žemės mokesčio priteisimo už 2006 m., kurioje paskirta ekspertizė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant bylą iš naujo, svarstytinas klausimas, ar nėra pagrindo šias bylas sujungti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.