- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- A6.-3-1208/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00062-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Agneta Bulakė
- Pažeidėjas
- J. K.
- Kategorijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Gitanai Beresnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje mažosios bendrijos (toliau – MB) „Pirklio transportas“, juridinio asmens kodas 304413412, buvęs vadovas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas MB „Pirklio transportas“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesant galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės nemokumą, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo) ar imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė, taip pažeisdamas kreditorės VMI interesus.
Šiais savo veiksmais J. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (toliau – ir VMI pareiškimas) nurodoma, kad MB „Pirklio transportas“ yra VMI skolininkė. VMI (duomenys neskelbtini) duomenimis, minėtos įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 6 964,12 Eur dėl nesumokėtų mokesčių už aplinkos teršimą už 2019 m. bei pridėtinės vertės mokesčio už 2019 m. birželio, rugpjūčio mėnesius ir šio mokesčio delspinigių. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo priimti nurodymai ir sprendimai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei turto, tačiau visais atvejais mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo nesėkmingas. VMI, atsižvelgdama į duomenis apie MB „Pirklio transportas“ turtinę padėtį ir įsipareigojimus, kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-128-1043/2023 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą minėtai įmonei, kuri įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. VMI teigimu, J. K., būdamas įmonės vadovu, nuo (duomenys neskelbtini), žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, pažeisdamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatas. VMI nuomone, tinkamai ir laiku neįvykęs JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, vengdamas nemokios Bendrovės bankroto inicijavimo, jis padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 1–5).
(duomenys neskelbtini) balanso duomenimis, MB „Pirklio transportas“ mokestinės prievolės yra: 9 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 6 558,97 Eur – PVM ir 396,15 Eur delspinigiai, viso – 6 964,12 Eur (b. l. 8–9).
(duomenys neskelbtini) buvo priimtas VMI nurodymas nurašyti 3 318,97 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), (duomenys neskelbtini) buvo priimtas VMI nurodymas nurašyti 227,46 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), (duomenys neskelbtini) buvo priimtas VMI nurodymas nurašyti 3 634,30 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), (duomenys neskelbtini) buvo priimtas VMI nurodymas nurašyti 394,30 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), (duomenys neskelbtini) buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti 3 318,78 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, (duomenys neskelbtini) buvo priimtas VMI nurodymas nurašyti 3 329,82 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), (duomenys neskelbtini) buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti 3 645,34 Eur mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 11–12).
(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad MB „Pirklio transportas“ registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 18).
(duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centro“ duomenimis, Bendrovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 19).
Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi Nr. eB2-1028-1043/2023 Bendrovei iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje konstatuota, kad Bendrovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo sąvoką ir šiuo metu Bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl jai keltina bankroto byla. Duomenų apie tai, kad Bendrovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nėra, t. y. byloje nėra duomenų, kad jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) kreditoriams yra laikinas (b. l. 13–16).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad Bendrovė veiklą vykdė nuo (duomenys neskelbtini) Dėl ekonominės padėties buvo blokuotos Bendrovės sąskaitos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaip buvęs vadovas negalėjo vykdyti jokių įsipareigojimų. Šiuo metu įmonės bankroto procedūrą vykdo bankroto administratorius. Pats J. K. negali naudotis įmonės sąskaitomis ir turtu. Įmonė turto neturi. Kadangi antstoliai buvo blokavę J. K. sąskaitas ir turtą, galvojo, kad nieko daugiau negali padaryti. Dėl VMI pareiškimo pažymėjo, kad jame netiksliai nurodyta jo pavardė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu VMI pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė J. K. nubausti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti baudą. Patvirtino, kad VMI pareiškime yra padarytas rašymo apsirikimas, nurodant netikslią J. K. pavardę.
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis).
Teismų praktikoje išaiškinta, jog bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tačiau ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės už įstatyme numatytos pareigos neįvykdymą, t. y. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą pareigą inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą, bet tokia aplinkybė pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti, nepaisant to, ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numatyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Byloje nustatyta, kad J. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo MB „Pirklio transportas“ vadovas, dėl to būtent jam kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, esant tam tikroms sąlygoms inicijuoti nemokumą procesą. Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad antstoliai areštavo Bendrovės sąskaitas ir turtą, dėl ko jis negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju J. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas būtent už tai, kad, žinodamas apie Bendrovės finansinę būseną ir turimus įsipareigojimus, nevykdė pareigos inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą, o tokia pareiga kyla nemokaus juridinio asmens vadovui. Pats J. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įmonė neturėjo turto, jis žinojo apie priverstinį skolų išieškojimą, Bendrovės sąskaitos buvo areštuotos, todėl neabejotina, kad J. K. buvo žinoma apie Bendrovės finansinę padėti ir tai, kad įsipareigojimai kreditoriams negalėjo būti įvykdyti.
Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1028-1043/2023 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta MB „Pirklio transportas“ bankroto byla, konstatuojant, kad Bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, duomenų apie tai, kad Bendrovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nėra, t. y. nenustatyta, kad jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) kreditoriams yra laikinas. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl MB „Pirklio transportas“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši Bendrovė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.
Iš VMI pareiškimo matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 6 964,12 Eur (mokestis už aplinkos teršimą, pridėtinės vertės mokestis). Mokestinė nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini). Mokestinė nepriemoka VMI tik didėjo, buvo skaičiuojami delspinigiai. J. K. teisme pripažino, kad Bendrovės finansinė padėti blogėjo dėl ekonominės situacijos. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartyje, kuria MB „Pirklio transportas“ iškelta bankroto byla, nurodyta, kad Bendrovė (duomenys neskelbtini) turėjo trumpalaikio turto už 154 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 22 078 Eur. Bendrovės pelnas (duomenys neskelbtini) buvo 650 Eur. Taigi, tam, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, J. K. kaip Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto (nemokumo) bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau šios pareigos, įtvirtintos JANĮ, nevykdė, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI teises.
VMI ne kartą priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto ir sąskaitos, tačiau priverstinis išieškojimas buvo nerezultatyvus. Visą šį laiką Bendrovei vadovavo J. K.. Teismo posėdžio metu jis pripažino žinojęs apie susidariusią mokestinę nepriemoką, apie antstolių vykdomą priverstinį išieškojimą. Taigi, J. K. net ir po šių priverstinio išieškojimo veiksmų nesiėmė jokių veiksmų, siekiant atkurti Bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo, todėl VMI, siekdama apginti savo teises, pati pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei.
Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad J. K. kaip MB „Pirklio transportas“ vadovui buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) Bendrovei, nes ši neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o J. K. buvo žinoma apie prastą Bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.
Apibendrinant konstatuotina, kad vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, administracinėn atsakomybėn J. K. traukiamas pagrįstai, jo neveikimas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Kartu sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, kad VMI pareiškime netiksliai nurodoma J. K. pavardė – (duomenys neskelbtini). Tačiau toks netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, nekeičiančiu pareiškimo esmės ir nesudarančius pagrindo administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisena pagal VMI pareiškimą buvo pradėta Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavardė nurodyta tiksliai. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. yra buvęs Bendrovės vadovas, šią aplinkybę patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).
Nenustatyta J. K. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). J. K. dirba, yra vedęs, Administracinių nusižengimo registro 2024 m. sausio 18 d. išrašo duomenimis, per paskutinius 5 metus už administracinių nusižengimų padarymą jis baustas 3 kartus, paskirtas baudas sumokėjo, galiojančių nuobaudų neturi.
Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta J. K. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą. Tokios baudos paskyrimas šiuo atveju atitiktų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir J. K. asmenybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
J. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.
Išaiškinti J. K., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-3-1208/2024 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.