- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- A-3488-552/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00169-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Povilas Vinkleris
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. (S. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. A. (S. A.) (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).
2.1. Užsienietis į Lietuvą atvyko 2021 m. balandžio 1 d. ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu užsienietis apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis 2021 m. balandžio 21 d. buvo sulaikytas kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, išvykstantis su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Migracijos departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio, 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir 2021 m. gegužės 18 d. dar kartą neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos – užsienietis buvo sulaikytas vykstantis automobiliu kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai; pareigūnams paaiškino, kad norėjo išvykti į Vokietiją.
2.2. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad užsienietis atvyko turėdamas tikslą ne gauti prieglobstį Lietuvoje, o tranzitu vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, bandė pabėgti, todėl būtina jam taikyti judėjimo laisvės apribojimą iki skundo išnagrinėjimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės užsieniečiui negali būti paskirtos, kadangi užsienietis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais.
3. Užsienietis su Teikimu nesutiko, paaiškino, kad norėjo išvykti iš Lietuvos, nes jam mėnesiui pragyvenimui duodama tik 6 Eur. Užsienietis pageidauja tuoj pat išvykti į (duomenys neskelbtini). Jis nieko blogo nepadarė, bet gavo neigiamą Migracijos departamento sprendimą. Lietuvoje yra ne vienas centras, kuriame gyvena užsieniečiai, bet tik šiame centre leidžiama išeiti tik dviem valandoms.
4. Užsieniečio atstovas advokatas P. Vinkleris nurodė, kad užsienietis pats nori kuo greičiau grįžti į (duomenys neskelbtini). Jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl jam sulaikymas gali būti skiriamas tik ypatingu atveju. Mano, kad paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, būtų užtikrinti pareiškėjo nurodomi tikslai.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugpjūčio 18 d.
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Teikime nurodytas aplinkybes, vertino, kad šiuo metu egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte: užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje neišnagrinėtas, todėl iki galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimo, aiškinamasi dėl motyvų, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį. Teismas pabrėžė, kad užsienietis, nepriėmus sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, t. y. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, du kartus bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teismo posėdyje užsienietis taip pat patvirtino, kad ketino išvykti iš Lietuvos.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis, jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu būdamas apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, du kartus pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, taip pat du kartus bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, į tai, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, teismas sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimojo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Teismas vertino, kad šiuo atveju užsieniečiui negali būti skiriamos alternatyvios sulaikymui priemonės, todėl, konstatavęs, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant šio straipsnio 5 dalies 7, 10, 11 punktuose nurodytoms aplinkybėms, Teikimą tenkino.
III.
8. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą ir užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliaciniame skunde nurodoma:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Apeliantas su Migracijos departamentu bendradarbiavo ir bendradarbiauja: jis buvo apklaustas ir dalyvavo visose procedūrose, susijusiose su prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
8.2. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai neskyrė apeliantui alternatyvios sulaikymui priemonės. Apeliantas atitinka visas sąlygas, kurioms esant jam gali būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: <...> apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Tokia priemonė apeliantui iki šiol nebuvo paskirta, nes jis Centre buvo apgyvendintas Migracijos departamento sprendimu. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą nuostatą, kad sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), teismas turėjo vertinti ir mažiau griežtų priemonių taikymo galimybę. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė ne tik būtų pakankama apelianto buvimui Lietuvos Respublikos teritorijoje užtikrinti, bet ir proporcingai ir adekvačiau ribotų jo judėjimo teisę, mažiau pažeistų fundamentalią asmens laisvės teisę.
Atsiliepimas
9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą.
10. Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas Teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime į skundą nurodo:
Atsiliepimas
10.1. Užsieniečio bendradarbiavimą su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu reikėtų suprasti plačiau nei, kaip teigia apeliantas, vien tik motyvų, kuriais prašo suteikti prieglobstį, pateikimą. Į bendradarbiavimo sampratą taip pat patenka ir Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų laikymasis, valstybės institucijų priimtų sprendimų vykdymas. Apeliantas neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares prieglobsčio procedūrai dar nepasibaigus, nevykdė Migracijos departamento sprendimo, kurio jis buvo apgyvendintas Centre prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiui, taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.13.1 papunkčio, kuriuo užsieniečiams, turintiems laisvo judėjimo galimybę, buvo nustatytas išėjimo iš Centro laikotarpis – ne ilgiau nei dvi valandos per parą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti ir tokiu būdu sutrukdyti išsiaiškinti prieglobsčio motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje bei jį įvykdyti.
10.2. Įvertinus tai, kad apeliantas neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną slėpėsi negyvenamajame name, neturi jokių asmens tapatybę, pilietybę patvirtinančių dokumentų, jo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas išnagrinėjo skubos tvarka, kadangi apeliantas pateikė nepagrįstą prašymą, nurodydamas tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, taip pat tai, kad jis bandė išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis, nekyla jokių abejonių dėl to, kad apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.
10.3. Tokio apelianto elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, kadangi jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.
10.4. Teismo diskrecinė teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečių atžvilgiu. Apelianto atžvilgiu pirmosios instancijos teismas tais pačiais motyvais nematė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. A. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugpjūčio 18 d.
12. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė užsienietį Centre iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis, jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu būdamas apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, du kartus pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, taip pat du kartus bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, todėl, siekdamas išvengti galimojo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.
13. Užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, taip pat nepagrįstai jam neskyrė alternatyvios sulaikymui priemonės.
14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apelianto apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
15. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
16. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra pateikęs prieglobsčio prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).
17. Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 7, 10, 11 punktų pagrindais. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: ar užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (113 str. 5 d. 7 p.); ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (113 str. 5 d. 10 p.); ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (113 str. 5 d. 11 p.).
18. Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti prieglobsčio užsieniečiui ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos buvo apskųstas teismui ir nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, kadangi galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos ar sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija vertina, kad užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nebuvo galutinai išsiaiškinti. Taigi, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, kad užsienietis du kartus pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.13.1 papunktį), taip pat du kartus bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, pagrįstai sprendė, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, todėl, siekdamas išvengti galimojo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, kad jis buvo apklaustas ir dalyvavo visose procedūrose, susijusiose su prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimu, vienareikšmiškai nepagrindžia jo bendradarbiavimo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad užsieniečio bendradarbiavimą su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu reikėtų suprasti plačiau nei, kaip teigia apeliantas, vien tik motyvų, kuriais prašo suteikti prieglobstį, pateikimą. Į bendradarbiavimo sampratą taip pat patenka ir Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų laikymasis, valstybės institucijų priimtų sprendimų vykdymas.
20. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl užsieniečio nebendradarbiavimo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais padarė įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, o ne vertindamas atskirus įrodymus. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2021 m. balandžio 21 d. užsienietis kartu su grupe (duomenys neskelbtini) piliečių buvo Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų sulaikytas kelyje Vilnius-Kaunas-Marijampolė-Suvalkai netoli sienos su Lenkijos Respublika, taip pat tai, kad Migracijos departamentui 2021 m. balandžio 26 d. priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą prieglobsčio byloje ir nusprendus jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), užsienietis, apskundęs sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2021 m. gegužės 18 d. dar kartą neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos (užsienietis buvo sulaikytas vykstantis automobiliu kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai; pareigūnams paaiškino, kad norėjo išvykti į Vokietiją), neabejotinai įrodo, kad užsienietis siekė išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti, t. y. užsieniečio ankstesnio elgesio, kai jis kelis kartus bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos, negalima vadinti tinkamu bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.
22. Apeliantas teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė yra jo apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti. Šiuo atveju užsieniečio teiginiai apie norą sugrįžti į (duomenys neskelbtini) nekeičia bylos aplinkybių teisinio vertinimo ir nesudaro pagrindo netaikyti jam sulaikymo. Nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.
23. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. (S. A.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.