Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 MGL dydžio bauda.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmę subendrinant su 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bauda – galutinė bausmė 2 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 22 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2023 m. rugsėjo 29 d. nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis teigiama linkme, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka pakankamai kriminogeninių veiksnių tai – nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta. Nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje užsiimti individualia veikla, siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau Komisija nutarė, kad atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė ir išvadų nepadarė. Žymėtina, kad nuteistasis svarstytas Patariamojoje komisijoje dėl įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymo (2023 m. balandžio 7 d.), tačiau nuobauda skirta nebuvo – apsiribota svarstymu, o tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas.

Atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti įstaigos siūlomą darbą, dėl įdarbinimo oficialiai kreipėsi bent du kartus, abu atvejus buvo atsakyta, jog nėra laisvų darbo vietų, taip pat paminėta, jog nuteistasis kreipėsi dėl galimybės dirbti pagal individualią veiklą ir ši galimybė 2023 m. rugsėjo 28 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta – teisės pažeidėjui leista užsiimti bižuterijos gamyba. Nuteistasis į įkalinimo įstaigą yra pateikęs 2023 m. liepos 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju, galės dirbti minėtoje darbovietėje darbininko pareigose.

Gauta (duomenys neskelbtini) pažyma parodanti, kad nuteistasis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) iki bausmės pabaigos. Įkalinimo įstaigoje gautas 2023 m. rugpjūčio 2 d. sutikimas, jog R. S. sutinka savo nuosavame būste esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), priimti gyventi A. N..

Remiantis 2023 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai negauti.

Nuteistojo nusikalstama veika yra siejama su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu. Remiantis 2023 m. liepos 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo 2023 m. gegužės 29 d. baigė AA/AN užsiėmimų programą paremtą 12 žingsnių programa.

Įkalinimo įstaigoje nuteistasis 2023 m. liepos 18-20 dienomis dalyvavo 18 akademinių valandų trukmės mokymuose: „Mano tapatybė“, „Prisitaikymas prie pokyčių, motyvacija“, „Stereotipai ir klaidingi įsitikinimai“.

Nėra duomenų, kad nuteistasis vadovautųsi nuteistųjų subkultūros elementais, tačiau kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos elgesyje pastebimos. Nuteistasis sąmoningai „laužo“ įstatymus, nesilaiko visuomenės normų, teistas 10 kartų, pagal ANK baustas daugiau nei 50 kartų (paskirtų baudų nemoka). Nuteistasis teigia, jog nesilaiko jokių subkultūros elementų. Nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Laisvėje nuteistasis nuolat daro teisės pažeidimus, savo elgesio kritiškai nevertina. Per visą trumpą bausmės laiką nuteistasis nebuvo nei skatintas, nei baustas drausmine tvarka, nors kartą nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių. Teismo metu savo kaltę pripažino ne dėl visų nusikalstamų veikų, vertinamojo pokalbio metu kaltę pripažįsta, dėl savo atlikto elgesio gailisi. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo kriminalinė patirtis/istorija formavosi nuosekliai bei nepaisant jam pačiam sukeltų padarinių (iš pradžių taikytų švelnesnių bausmės skyrimo priemonių), jis negebėjo savo elgesio keisti teigiama linkme ir nusikalsdavo pakartotinai su jam būdingu nusikalstamo elgesio modeliu bei nusikaltimų sunkėjimu. Visgi, nuteistasis, nesugeba priimti jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių ir pateisinti pasitikėjimo, ne kartą pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nuteistojo nuostatos į visuomenę nėra priimtinos, kadangi dažnai vairuoja be teisių, negalvodamas apie galimas pasekmes kitiems žmonėms, apsvaigęs nuo alkoholio naudojo psichologinį bei fizinį smurtą, iš klaidų nepasimoko.

Analizuojant nuteistojo gyvenimo situaciją ir atsižvelgiant į jo turimą kriminalinę patirtį, galima įžvelgti jo nepakankamus gebėjimus išlaikyti prosocialų elgesį, gerbti kitų visuomenės narių teises bei įstatymų normas. Teisės pažeidėjo įvykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamai atsakingą požiūrį į nustatytas taisykles bei visuomenės normas, o nuteistojo nusikalstamas elgesys tiesiogiai susijęs su jo susiformavusiomis netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireškia.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai yra betarpiškai susiję su jo nusikalstama veika. Stebima, kad su A. N. nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savitvardos stoka, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, konkretus mąstymas bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastoje grupėje, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą ir darbą, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, baigė AA/AN užsiėmimą, dalyvavo 18 akademinių valandų trukmės mokymuose: „Mano tapatybė“, „Prisitaikymas prie pokyčių, motyvacija“, „Stereotipai ir klaidingi įsitikinimai“. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. N. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad A. N. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – 2023 m. balandžio 7 d. fiksuotas pažeidimas, nuteistasis nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad buvo nuspręsta nuobaudos už šį pažeidimą neskirti ir apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. N. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. N. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. N. atlieka trečią laisvės atėmimo bausmę, ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo teistas dešimt kartų. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant nuteistojo gyvenimo situaciją ir atsižvelgiant į jo turimą kriminalinę patirtį, galima įžvelgti jo nepakankamus gebėjimus išlaikyti prosocialų elgesį, gerbti kitų visuomenės narių teises bei įstatymų normas. Teisės pažeidėjo įvykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamai atsakingą požiūrį į nustatytas taisykles bei visuomenės normas, o nuteistojo nusikalstamas elgesys tiesiogiai susijęs su jo susiformavusiomis netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškia. Galima teigti, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai yra betarpiškai susiję su jo nusikalstama veika. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. N. neatliktos bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai 3 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. N. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo A. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.