- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-1497-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28265-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rosita Patackienė, Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- A. K., D. K.
- Atsakovas
- MB „Mokslo tvirtovė“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir D. K. ieškinį atsakovei MB „Mokslo tvirtovė“ dėl baudos (netesybų) priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai A. K. ir D. K. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės MB „Mokslo tvirtovė“ (toliau – ir atsakovė) 6 300 Eur baudą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2018 m. sausio 20 d. su atsakove sudarė žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis). Nuomos terminas – nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. Atsakovė 2020 m. gegužės 15 d. pranešė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. nutraukia Sutartį. Sutarties 12.4 punkte nustatyta, kad jeigu Sutarties nutraukimas inicijuojamas nuomininko (atsakovės), tai jis įsipareigoja sumokėti nuomotojui (ieškovams) paskutinių 3 (trijų) mėnesių nuomos dydžio baudą. Sutarties 4.1.1 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. yra 2 100 Eur per mėnesį, todėl atsakovė privalo ieškovams sumokėti 6 300 Eur baudą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė nurodė, kad turtą iš ieškovų nuomojosi švietimo (ikimokyklinio ugdymo įstaigų) veiklai vykdyti. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvoje įvedus karantiną, atsakovė buvo įpareigota sustabdyti veiklą. Negalėdama vykdyti veiklos, atsakovė negavo pajamų. Atsakovė buvo priversta Sutartį nutraukti dėl nenugalimos jėgos (force majeure), todėl jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo įvestas karantinas. Nutarimo 3.3 punkte nurodyta, kad stabdomi ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Nuo 2020 m. gegužės 18 d. šis apribojimas nebebuvo taikomas, tačiau karantino rėžimas nebuvo atšauktas iki 2020 m. birželio 17 d. Atsakovė patalpas išsinuomojo švietimo veiklai vykdyti. Įvedus karantiną ir sustabdžius švietimo įstaigų veiklą, atsakovė nebegalėjo tęsti veiklos išsinuomotose patalpose;
5.2. pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad šalis negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui;
5.3. analizuojant COVID-19 pandemijos reiškinius force majeure taikymo tikslais, visų pirma, pastebėtina, kad šie reiškiniai buvo nenuspėjami bent jau iki 2019 m. gruodžio mėn. pabaigos, pradėjus plisti naujienoms apie naująjį virusą, todėl, jei sutartys buvo sudarytos iki to momento, nenuspėjamumo sąlyga yra tenkinama. COVID-19 pandemijos reiškiniai tenkina ir išoriškumo reikalavimą, nes karantinas nepriklauso nuo sutarties šalies valios, todėl atitinka šį force majeure požymį. Biologiniai COVID-19 pandemijos reiškiniai net ir šiuo metu vis dar nenugalimi, nes antrasis karantinas tebegalioja, ir jis, kaip teisinis COVID-19 pandemijos reiškinys, taip pat nėra nuginčytas ar aiškiai nepagrįstas;
5.4. nuomos santykių kontekste svarbus COVID-19 pandemijos sąlygotas valstybės mastu įvestas karantinas. Karantinas pagal prigimtį yra viešosios teisės suvaržymas naudotis daiktu ir privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie pagal savo kompetenciją privalo vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl tai privalomas suvaržymas naudotis daiktu, dėl kurio nuomotojas nebegali ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių įgyvendinti CK 6.483 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Negalėjimas naudotis daiktu, reiškia negalėjimą vykdyti nuomotojo prievolę perduoti daiktą, kuri turi būti užtikrinta ne tik nuomos santykių pradžioje perduodant daikto valdymą, bet ir užtikrinant galimybę juo naudotis per visą nuomos laikotarpį;
5.5. akivaizdu, kad nuomotojai (ieškovai) dėl paskelbto karantino ir sustabdyto ugdymo ir vaikų priežiūros proceso bei švietimo veiklos visose švietimo įstaigose nebegalėjo užtikrinti teisinės daikto kokybės, tai yra, garantuoti, kad atsakovė (nuomininkė) galės patalpas naudoti švietimo įstaigos veiklai. Šios aplinkybės lemia ir tai, kad šalių sudarytą sutartį ištiko ir sutarties tikslo frustracija, nes atsakovė patalpas nuomojosi švietimo įstaigos veiklai, o ne, pavyzdžiui, daiktų sandėliavimui. COVID-19 pandemijos, karantino ir jų sukeltų padarinių šalys, sudarydamos Sutartį 2018 metais, negalėjo numatyti, šie padariniai nepriklauso nuo šalių valios ir šalys negali jų kontroliuoti. Dėl susidariusių aplinkybių Sutarties objektyviai nebuvo galima įvykdyti ir šalys nebuvo prisiėmusios tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Taigi, yra tenkinamos visos CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatytos force majeure sąlygos;
5.6. CK 6.212 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas. Šalys Sutarties 11.4 punkte nustačiusios, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, jei tokio nevykdymo priežastis yra force majeure aplinkybės, kurių šalys negalėjo kontroliuoti ar atitinkamai numatyti sutarties pasirašymo metu ir negalėjo išvengti šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimo. Jei force majeure aplinkybės ar jų pasekmės trunka ilgiau kaip 3 mėnesius arba jau nuo pat pradžių aišku, kad jos tęsis ilgiau kaip 3 mėnesius, bet kuri šalis turi teisę nutraukti Sutartį;
5.7. atsakovės pajamos dėl karantino krito 87 proc., o, leidus švietimo įstaigoms atnaujinti veiklą, atsakovės ugdymo įstaigoje liko 5 vaikai (iš buvusių 22). Dėl susidariusios situacijos atsakovei buvo teikta valstybės parama. Jau pirmojo karantino metu buvo visuotinai akivaizdus pasaulinis pandemijos mastas ir „antrosios bangos“ grėsmė, kuri, kaip galima stebėti iš laiko perspektyvos, buvo (yra) kur kas sudėtingesnė tiek taikomų apribojimų, tiek padarinių prasme. Nors pirmojo karantino, lėmusio nuomotojo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą, pažeidimą ir sutarties tikslo frustraciją, trukmė, kuomet tiesiogiai buvo apribota švietimo įstaigų veikla (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.), truko trumpiau nei tris mėnesius, tačiau pats karantinas tęsėsi iki 2020 m. birželio 16 d., t. y. tris mėnesius, todėl padarinių prasme nėra pagrindo abejoti atsakovės pateikiama informacija dėl karantino įtakos jos veiklai, juolab, kad ir patys ieškovai neginčijo, jog atsakovė gavo valstybės paramą. Atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį tiek dėl ieškovų sutarties nevykdymo, nulemto force majeure situacijos, tiek dėl sutarties tikslo frustracijos, todėl nėra pagrindo iš jos priteisti netesybas – baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovai A. K. ir D. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. vienašalis Sutarties nutraukimas buvo įmanomas pagal Sutartį, tačiau Sutarties 12.4 punkte nurodyta, jog jeigu Sutarties nutraukimas inicijuojamas iš nuomininko (atsakovės) pusės, tai nuomininkas įsipareigoja sumokėti nuomotojui (ieškovams) paskutinių 3 (trijų) mėnesių nuomos dydžio baudą;
6.2. pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas, šalys laisvos susitarti dėl sutarties nuostatų. Sutarties 11.4 punkte nustatyta, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, jei tokio nevykdymo priežastis yra force majeure aplinkybės, kurių šalys negalėjo kontroliuoti ar atitinkamai numatyti sutarties pasirašymo metu, ir negalėjo išvengti šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimo. Jei force majeure aplinkybės ar jų pasekmės trunka ilgiau kaip 3 mėnesius arba jau nuo pat pradžių aišku, kad jos tęsis ilgiau kaip 3 mėnesius, bet kuri šalis turi teisę nutraukti Sutartį. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog nors atsakovės veikla ir buvo laikinai sustabdyta, bet tai netruko 3 mėnesius. Teismo sprendimo motyvas, jog karantino režimas nuo 2020 m. gegužės 18 d. nebuvo atšauktas, yra nepagrįstas, nes karantino režimo buvimas netrukdė atsakovei vykdyti jos veiklą, nes nuo 2020 m. gegužės 18 d. atsakovės veikla jau buvo atnaujinta;
6.3. tarp šalių vyko ginčas kitoje civilinėje byloje dėl nuomos mokesčio priteisimo, kurioje atsakovė taip pat įrodinėjo, kad turi būti atleista nuo nuomos mokesčio sumokėjimo dėl nenugalimos (force majeure) jėgos dėl COVID-19 buvimo. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1973-964/2021 (kurio atsakovė neskundė) konstatuota, jog „visuotinai žinoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje įvestas karantinas. Nutarimo 3.3 punkte nurodyta, kad stabdomi ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Atsakovė patalpas išsinuomojo švietimo veiklai vykdyti, todėl nekelia abejonių aplinkybė, kad įvedus karantiną, atsakovės veikla sustojo. Visgi pažymėtina, kad nuo 2020-05-18 ši veikla atnaujinta, apie tai paskelbus prieš savaitę, todėl remtis karantinu kaip force majeure aplinkybe neliko pagrindo. Atsakovė pranešimą dėl sutarties nutraukimo pateikė 2020-05-15, kai jau buvo priimtas sprendimas atnaujinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklą“. Taigi, aplinkybės dėl force majeure nebuvimo nutraukiant Sutartį jau buvo konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (ieškovai ir atsakovė), ginčas buvo kildinamas iš tos pačios Sutarties, todėl teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje, privalėjo šiomis aplinkybėmis remtis;
6.4. nėra pagrindo teigti, jog ieškovai, kaip nuomotojai, dėl paskelbto karantino ir sustabdyto ugdymo (vaikų priežiūros) proceso negalėjo užtikrinti teisinės daikto kokybės, t. y. garantuoti, kad atsakovė (kaip nuomininkė) galės patalpas naudoti švietimo įstaigos veiklai. Aplinkybę, jog švietimo veikla galėjo būti vykdoma toliau, patvirtina ir pati atsakovė, kuri 2020 m. gegužės 13 d. (dar nepranešus ieškovams apie Sutarties nutraukimą) bei 2020 m. gegužės 20 d. elektroniniais laiškais siuntė kitoms švietimo įstaigoms pasiūlymus perimti jos veiklą ir įsipareigojimus pagal Sutartį. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad ji surado kitus (naujus) nuomininkus. Negalima tokia situacija, kai atsakovė tam tikras aplinkybes savo atžvilgiu vertina kaip force majeure, t. y. negalėjimu vykdyti veiklą, ir tuo pat metu siūlydama šią veiklą perimti vykdyti kitoms švietimo įstaigoms;
6.5. atsakovė tvirtino, jog dėl įvesto karantino (sustabdytos veiklos) jos pajamos sumažėjo 87 procentais, o, leidus atnaujinti veiklą, liko tik 5 vaikai (iš 22). Teismas šias aplinkybes laikė įrodytomis, nors atsakovė jokių tai patvirtinančių duomenų (įrodymų) nepateikė. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kiek vaikų buvo darželyje iki karantino paskelbimo (veiklos sustabdymo), ir kiek jų liko atnaujinus veiklą. Be to, pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių;
6.6. teismas visiškai netinkamai išaiškino aplinkybę dėl atsakovės paramos gavimo iš valstybės. Pati atsakovė nurodė, jog valstybės parama jai buvo skirta nuomos mokesčiui padengti, t. y. valstybė sutiko padengti 50 procentų ieškovams mokamo nuomos mokesčio. Taigi, akivaizdu, kad karantino fakto (laikino veiklos sustabdymo fakto) valstybė nevertino kaip force majeure aplinkybės, nes sutartinių prievolių vykdymui už minėtą laikotarpį, t. y. nuomos mokesčio mokėjimui, atsakovei padengė 50 procentų nuomos mokesčio sumos. Paramos iš valstybės gavimo faktas pats savaime neįrodo force majeure aplinkybės buvimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovė MB „Mokslo tvirtovė“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. reaguodama į viruso plitimą ir atsižvelgdama į Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. posėdžio pasiūlymą, Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. Lietuvoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos teritorijoje paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną. 2020 m. birželio 10 d. patvirtino COVID-19 valdymo strategiją (Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. pasitarimo protokolas Nr. 23), kurios tikslas – suvaldyti COVID-19 ligos plitimą trumpuoju laikotarpiu ir tinkamai pasirengti naujoms galimoms viruso bangoms ateityje. Planuojama, kad strategija bus įgyvendinama dvejus metus. Taigi Vyriausybė neprognozavo pandemijos baigties šalyje artimiausiu metu ir numatė jos ilgalaikes pasekmes. Lietuvos sveikatos ministerija 2020 m. gegužės 18 d. taip pat išplatino pranešimą, kad dar nesibaigiant pirmajam karantinui ruošiamasi antrajai bangai. Tolesnės operacijų vadovo teikiamos prognozės taip pat informavo apie vėl galimą situacijos pablogėjimą ir antrąją epidemijos bangą šalyje, todėl atsakovė pagal Vyriausybės institucijų teikiamą informaciją vertino situaciją ir numatė, kad ekstremalioji situacija šalyje tikrai nesibaigs artimiausiu metu. Atsakovė taip pat įvertino force majeure įtaką ugdymo sektoriui;
7.2. atsakovė laikėsi Sutarties 11.4 punkte numatytos sąlygos, kad tuo atveju, jei force majeure aplinkybės ar jų pasekmės trunka ilgiau kaip 3 (tris) mėnesius arba jau nuo pat pradžių yra aišku, kad jos tęsis ilgiau kaip 3 (tris) mėnesius, bet kuri šalis turi teisę nutraukti Sutartį. 2020 m. gegužės 15 d. pateikiant prašymą dėl Sutarties nutraukimo, atsakovei buvo visiškai akivaizdu, kad force majeure aplinkybė tęsis ilgiau nei 3 mėnesius, ir neįmanoma prognozuoti, kada bus galima tęsti veiklą ikipandeminėmis sąlygomis, taip pat, kad tokia situacija toliau blogins atsakovės finansinę situaciją bei eliminuos galimybę vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus;
7.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo sustabdytas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu;
Šalies argumentai
7.4. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovė galėjo vykdyti veiklą nuo gegužės 18 d. ir force majeure aplinkybės pasibaigė. Atsakovė iš Vilniaus m. savivaldybės gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta: „Primename, kad nuo š. m. gegužės 18 d. pradedamas ugdymo procesas daliai vaikų, kuriems neįmanoma užtikrinti priežiūros namuose, likę vaikai ugdomi namuose nuotoliniu būdu, kadangi karantinas tęsiamas. Tėvams pateikti pažymų iš darbdavių nereikia“. Taigi, rekomendacija tėvams prižiūrėti/ugdyti vaikus namuose išliko. Atsakovė apklausė auklėtinių tėvus telefonu, ir paaiškėjo, kad darželį lankytų tik 3 vaikai, o, gerėjant situacijai ir atšaukus karantiną, prisijungtų dar 2 vaikai vasaros laikotarpiui. Planavusieji naujai lankyti ugdymo įstaigą, lankymą nukėlė neribotam laikui. Pagrindinė priežastis - pranešimai apie antrąją bangą vasaros gale;
7.5. atsakovė yra privati ugdymo įstaiga, tiesiogiai išlaikoma iš tėvų mokesčių ir jų į ugdymo įstaigą atsinešamo mokinio krepšelio. Neturint ugdytinių (ir jų atsinešamo finansinio indėlio), atsakovė neturi finansinės galimybės tęsti veiklą. Tai įrodo, kad force majeure aplinkybė (t. y. švietimo/ugdymo veiklos draudimai, ekstremaliosios situacijos ribojimai bei bendra neprognozuojama pandeminė situacija) sukėlė reikšmingus atsakovės finansinius praradimus, ir buvo akivaizdu, kad šie finansiniai praradimai tęsis ilgiau nei tris mėnesius;
Žemesnės instancijos teismas
7.6. pirmosios instancijos teismas nebuvo saistomas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1973-964/2021 nustatytomis aplinkybėmis bei neprivalėjo situacijos aiškinti analogiškai, kadangi force majeure tiek civilinėje byloje Nr. e2-1973-964/2021, tiek šioje byloje vertinamas skirtingame kontekste. Ankstesnės bylos atveju iš esmės skyrėsi pats ginčo dalykas – ankstesnėje byloje ginčas kilo dėl nuomos mokesčio mokėjimo už patalpų perdavimo laikotarpį, tuo tarpu šioje byloje – dėl atsakovės civilinės atsakomybės, t. y. baudos, Sutartį nutraukus dėl force majeure aplinkybių. Taigi, force majeure aplinkybės buvo vertinamos skirtingu laiku ir skirtingais aspektais. Ankstesnėje byloje buvo ginčijamas nuomos mokesčio mokėjimas, kas, atsižvelgiant į apibrėžtą force majeure sąvoką, galimai nėra laikoma atsakomybe už sutarties nevykdymą. Be to, atsakovė ankstesnėje byloje nepateikė apeliacijos, nes nėra įdarbinusi teisininko, gebančio parengti procesinius dokumentus, o advokato atsakovė neturi galimybės samdytis dėl finansinės padėties;
7.7. faktas, jog atsakovė geranoriškai ieškojo patalpoms naujų nuomininkų bei siekė kuo labiau išvengti ieškovų finansinių praradimų, niekaip neįrodo, kad atsakovės situacijai nėra taikytina force majeure aplinkybė. Atsakovė Sutartį nutraukti buvo priversta dėl force majeure įtakotos blogėjančios finansinės padėties, atsiradusios dėl įtvirtinto švietimo įstaigų veiklos draudimų, tačiau natūralu, kad tokių pat padarinių sulaukė ne visos ugdymo įstaigos. Į atsakovės naujo nuomininko paieškas atsiliepė netoliese įsikūręs darželis, kuris ieškojo erdvesnių patalpų plėtrai, (duomenys neskelbtini), veiklą vykdantis ilgiau nei 10 metų bei priklausantis (duomenys neskelbtini) darželių tinklui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė rašytinius įrodymus: 2020 m. gegužės 13 d. elektroninio laiško dėl veiklos vykdymo, kurį atsakovė gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės, kopiją; duomenis apie atsakovės paslaugų pardavimus 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiais; duomenis apie atsakovės veiklai suteiktą paskolą. Nurodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su ieškovų apeliacinio skundo motyvais.
12. Kadangi su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai susiję su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis, ieškovai turėjo galimybę iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio susipažinti su šiais įrodymais ir dėl jų pasisakyti, apeliacinės instancijos priima su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus.
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė 2018 m. sausio 20 d. sudarė žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (Sutartis). Nuomos terminas – nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. Išsinuomotame turte atsakovė vykdė vaikų darželio veiklą. Atsakovė 2020 m. gegužės 15 d. pranešė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. nutraukia Sutartį.
14. Sutarties 12.4 punkte nustatyta, kad Sutartis gali būti nutraukta be kitos Sutarties šalies kaltės. Jeigu Sutarties nutraukimas inicijuojamas nuomininko (atsakovės), tai jis įsipareigoja sumokėti nuomotojui (ieškovams) paskutinių 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Pagal Sutarties 4.1.1 punktą nuomos mokestis 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. yra 2 100 Eur per mėnesį. Taigi, atsakovės mokėtina bauda, nutraukus Sutartį prieš terminą atsakovės iniciatyva nesant ieškovų kaltės ,yra 6 300 Eur.
15. Sutarties 11.4 punkte nustatyta, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jei tokio nevykdymo priežastis yra force majeure aplinkybės, kurių šalys negalėjo kontroliuoti ar numatyti Sutarties pasirašymo metu ir negalėjo išvengti šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimo; jei force majeure aplinkybės ar jų pasekmės trunka ilgiau kaip 3 mėnesius arba jau nuo pat pradžių aišku, kad jos tęsis ilgiau kaip 3 mėnesius, bet kuri Šalis turi teisę nutraukti sutartį. Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (nenugalima jėga (force majeure)).
16. Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205-6.2016 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2015).
17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147/2020). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
18. Sutarties sudarymo metu (2018 m. sausio 1 d.) nebuvo informacijos apie koronavirusinę infekciją COVID-19, nebuvo galima protingai numatyti, kad atsiras ir išplis ši ar kita infekcija, sukelsianti epidemiją Lietuvoje (ir pasaulinę pandemiją), dėl kurios bus sustabdytos daugelis viešojo ir privataus sektoriaus veiklų. Informacija apie koronavirusinę infekciją COVID-19 ir jos galimą plitimą peržengiant vienos šalies ribas, pasirodė tik 2019 m. pabaigoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 207) dėl nepalankios epideminės COVID-19 situacijos Lietuvoje visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir nustatytas karantino režimas. Nuo 2020 m. kovo 16 d. įsigaliojo šis karantino režimas švietimo įstaigų darbo organizavime – sustabdytas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu (nutarimo Nr. 207 3.3 punktas).
19. Nutarimu Nr. 207 dėl COVID-19 epidemijos sustabdžius ugdymo ir vaikų priežiūros veiklą visose švietimo įstaigose, yra pagrindas konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybę atsakovės prievolių pagal Sutartį atžvilgiu, nes atsakovė dėl nenugalimos jėgos – dėl COVID-19 epidemijos sustabdytos ugdymo ir vaikų priežiūros veiklos, negalėjo naudotis Sutartimi išsinuomotu turtu pagal tą paskirtį, kuriai turtas buvo išsinuomotas – vaikų darželio veiklai.
20. Kaip jau nurodyta, nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 475) buvo pakeistas nutarimo Nr. 207 3.3 punktas ir nuo 2020 m. gegužės 18 d. leista ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo veikla (nutarimo Nr. 475 1.16 punktas). Taigi, nuo 2020 m. gegužės 18 d. atsakovė toliau galėjo naudotis Sutartimi išsinuomotu turtu pagal tą paskirtį, kuriai turtas buvo išsinuomotas – vaikų darželio veiklai. Todėl, nors nutarimu Nr. 207 paskelbtas karantinas galiojo iki 2020 m. birželio 16 d., tačiau karantino režimas, draudžiantis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo veiklą, t. y. veiklą, kuriai vykdyti atsakovė Sutartimi išsinuomojo turtą, galiojo tik iki 2020 m. gegužės 18 d. Atitinkamai, nėra pagrindo po 2020 m. gegužės 18 d. konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybę atsakovės prievolių pagal Sutartį atžvilgiu, nes atsakovė nuo 2020 m. gegužės 18 d. toliau galėjo naudotis Sutartimi išsinuomotu turtu pagal tą paskirtį, kuriai turtas buvo išsinuomotas – vaikų darželio veiklai.
21. Tai, kad dėl besitęsiančios COVID-19 epidemijos atsakovei tapo sunkiau naudotis Sutartimi išsinuomotu turtu pagal paskirtį (sumažėjo vaikų darželį lankančių vaikų, atitinkamai, sumažėjo atsakovės veiklos pajamos, dėl nustatytų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo karantino metu būtinųjų sąlygų padidėjo atsakovės veiklos išlaidos), būtų pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnyje įtvirtintą sutartinių įsipareigojimų vykdymo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms institutą, tačiau nėra pagrindas konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą.
22. Taigi, nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių atsakovė negalėjo naudotis Sutartimi išsinuomotu turtu pagal tą paskirtį, kuriai turtas buvo išsinuomotas – vaikų darželio veiklai, tęsėsi nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., t. y. mažiau nei 3 mėnesius, todėl nebuvo pagrindo taikyti Sutarties 11.4 punktą, leidžiantį atsakovei nutraukti Sutartį prieš terminą, netaikant Sutartyje nustatytos atsakomybės už Sutarties nutraukimą prieš terminą.
23. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jei skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti didesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3/578/2012).
25. Sprendžiant dėl atsakovės mokėtinos 6 300 Eur baudos sumažinimo, atsižvelgiama į tai, kad ieškovai neįrodė, jog patyrė nuostolius dėl Sutarties nutraukimo – ieškovai nepateikė įrodymų, kad bandė ieškoti naujo nuomininko, tačiau paieškos buvo nesėkmingos. Pagal bylos duomenis, atsakovei gavus valstybės pagalbą nukentėjusiems nuo COVID-19 epidemijos, ieškovams buvo sumokėtas nuomos mokestis ir už tą laikotarpį, kai atsakovė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių negalėjo naudotis Sutartimi išsinuomotu turtu pagal tą paskirtį, kuriai turtas buvo išsinuomotas. Ieškovų nurodyti nuostoliai dėl to, kad atsakovė netinkamai naudojosi išsinuomotu turtu ir jį sugadino, nėra susiję su Sutarties nutraukimu prieš terminą. Be to, nors atsakovė nesutiko su ieškovų nurodytu turto sugadinimo faktu, ieškovai į jų nurodytus nuostolius dėl turto sugadinimo įskaitė 6 300 Eur atsakovės sumokėtą užstatą.
26. Nors atsakovė nuo 2020 m. gegužės 18 d. turėjo galimybę atnaujinti vaikų darželio veiklą, dėl nenugalimos jėgos aplinkybių atsakovė du mėnesius negalėjo vykdyti veiklos ir gauti pajamų, o tolesnės atsakovės galimybės vykdyti veiklą yra apsunkintos – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremalios situacijos vadovo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. V-1116 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ nustatytos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinosios sąlygos reikalauja papildomų materialinių ir organizacinių išteklių, o dėl besitęsiančios COVID-19 epidemijos, paskelbto karantino ir sergamumo COVID-19 liga apimčių yra sumažėjęs ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų skaičius, ką patvirtina ir atsakovės nurodytos aplinkybės apie vaikų, ketinančių lankyti atsakovės vaikų darželį po 2020 m. gegužės 18 d., skaičiaus esminį sumažėjimą.
27. Todėl 6 300 Eur bauda vertinama kaip neprotingai didelė, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, ir mažinama iki 2 100 Eur.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės ieškovų naudai priteisiama 2 100 Eur bauda ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 d., 6.210 straipsnio 1 dalis) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovai už ieškinį sumokėjo 142 Eur žyminį mokestį, taip pat sumokėjo 570 Eur už advokato pagalbą. Atsakovė nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Patenkinus 33,33 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovų naudai priteisiamas 47,34 Eur žyminis mokestis ir 189,98 Eur išlaidos už advokato pagalbą, iš viso 237,32 Eur.
30. Ieškovai už apeliacinį skundą sumokėjo 142 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo advokatui 350 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus 33,33 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovės ieškovų naudai priteisiamas 47,34 Eur žyminis mokestis ir 116,66 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės MB „Mokslo tvirtovė“ ieškovų A. K. ir D. K. naudai 2 100 Eur baudą ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 237,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės MB „Mokslo tvirtovė“ ieškovų A. K. ir D. K. naudai 164 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.