Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 31 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaldamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnyje, 289 straipsnyje ir nuteistas areštu 80 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu skirtą bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį pakeitus laisvės atėmimo bausme, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šiaulių rajone, Meškuičių miestelyje, Basanavičiaus g., savo pareigas einantiems policijos pareigūnams – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Šiaulių rajono patrulių būrio vyresniajam patruliui A. V. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patruliui S. P. – sulaikius jį ir vedant į tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjusį namo (duomenys neskelbtini) kieme, įsodinus į minėtą tarnybinį automobilį ir vežant juo iš įvykio vietos į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatą Šiaulių m., Tilžės g. 54, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius ir taip įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigūnus. Taip pat V. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. apie 14.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, Šiaulių r., Meškuičių miestelyje, Basanavičiaus gatvėje, panaudodamas ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Šiaulių rajono patrulių būrio vyresniajam patruliui A. V. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patruliui S. P., veikiantiems teisėtai pagal įstatymo nustatytą kompetenciją, atliekantiems jiems pavestas funkcijas – sulaikant ir vedant jį link tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“ v.n. (duomenys neskelbtini) muistėsi, pareikalavus nusiraminti, nereagavo, buvo agresyviai nusiteikęs, o pareigūnams minėtu tarnybiniu automobiliu jį vežant į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatą, reikalavo nuimti antrankius, grasino pareigūnui A. V. nukąsti ausį ir taip su juo susidoroti, o po to spyrė jam į petį, taip sukeldamas A. V. fizinį skausmą.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestas ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

V. K. 2015 m. vasario 10 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. P. 2015 m. kovo 3 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuojant, jog pareiškėjas V. K. nenurodė jokių naujų aplinkybių, teikiančių pagrindą atnaujinti procesą byloje.

Nesutikdamas su Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. kovo 3 d. nutarimu, V. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, nurodydamas, kad Šiaulių apygardos prokuroras, nagrinėjęs jo pareiškimą, neišnagrinėjo jame nurodytų aplinkybių, kurios, jo manymu, patvirtina Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio nepagrįstumą ir neteisėtumą, pažymint, jog nesutinka su apylinkės teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų vertinimu, neigia padaręs nusikalstamas veikas.

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro D. Valio 2015 m. kovo 31 d. nutarimu V. K. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. kovo 3 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmestas, motyvuojant, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose.

Nuteistasis V. K. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 31 d. nutarimą, atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 31 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teismas konstatavo, kad jokių papildomų aplinkybių, kurių pagrindu pagal BPK 444 straipsnio nuostatas būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nenustatyta. Teismo teigimu,, susipažinus su skundo nagrinėjimo medžiaga, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2015 m. kovo 31 d. nutarime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo pateiktame skunde nėra nurodyta jokių naujų duomenų, kurie leistų įžvelgti BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytus pagrindus atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismo nuomone, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2015 m. kovo 31 d. nutarime pakankamai išsamiai išnagrinėjo V. K. skunde nurodytas aplinkybes ir pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, jog Šiaulių rajono apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes.

Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartį ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-459/2012, skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijoje žodinio proceso tvarka.

Nuteistasis nurodo, kad teisėsaugos ir teisingumą vykdančių institucijų pareigūnai, sudarantys nusikalstamą susivienijimą, dangsto neteisėtą jo persekiojimą bei prieš jį atliktus neteisėtus veiksmus. Nuteistojo įsitikinimu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo suklastota, jis buvo apšmeižtas nebūtų nusikaltimų padarymu. Jis policijos pareigūnų neįžeidinėjo, jų atžvilgiu smurto nenaudojo, priešingai – pats buvo pareigūnų užpultas, sumuštas ir apiplėštas. Tai, kad nuo pareigūnų neteisėtų veiksmų nukentėjo jis pats, įrodo specialisto išvada. Taigi 2011 m. rugpjūčio 24 d. įvykio metu nukentėjo jis pats, o ne policijos pareigūnai. Nuteistasis pažymi, kad baudžiamoji byla buvo grindžiama melagingais pareigūnų bei liudytojų parodymais.

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad nuteistasis V. K. prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal BPK 441 straipsnio 3 dalį skundas, paduotas dėl BPK 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę nuspręsti, jei nėra įstatyme nurodytų pagrindų, ar būtina konkrečiu atveju skundą nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pateiktą skundą, teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinis teismas sprendžia, kad nėra būtinybės nuteistojo V. K. skundą nagrinėti teismo posėdyje.

Skunde taip pat pareikštas prašymas jį nagrinėti trijų teisėjų kolegijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK 441 straipsnio 1 dalį skundą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, jeigu nutartį apygardos teisme priėmė teisėjų kolegija, tuo tarpu jeigu skundžiamą nutartį priėmė apygardos teisme vienas teisėjas, skundą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo vienas teisėjas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta vieno teisėjo, todėl, vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, skundas paskirtas nagrinėti vienam teisėjui.

BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. K. skundą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 31 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus nuteistojo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 31 d. nutarimo, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį, negali būti naujai paaiškėjusios.

Nuteistasis V. K. proceso atnaujinimo būtinybę grindžia neteisėtais teisėsaugos ir teisingumą vykdančių institucijų pareigūnų veiksmais, tuo, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta remiantis melagingais pareigūnų bei liudytojų parodymais, aplinkybę, kad nuo pareigūnų neteisėtų veiksmų nukentėjo jis pats, įrodo specialisto išvada, kuri, nuteistojo teigimu, nebuvo pateikta į baudžiamąją bylą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad norint atnaujinti procesą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymų, kuriais paremtas nuosprendis, melagingumas turi būti pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, arba kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad, kaip teigia nuteistasis V. K., liudytojai ar nukentėjusieji davė melagingus parodymus. Dėl to nuteistojo keliama prielaida dėl galimo liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymų melagingumo negali būti pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą.

Nuteistasis V. K., grįsdamas skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties neteisėtumo, nurodo argumentus, susijusius su įsiteisėjusių teismų sprendimų, priimtų baudžiamojoje byloje, kurią siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pagrįstumu. Nuteistojo skunde teigiama, kad jis nuteistas nepagrįstai, kadangi baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo suklastota, jis buvo apšmeižtas nebūtų nusikaltimų padarymu, 2011 m. rugpjūčio 24 d. įvykio metu nukentėjo jis pats, o ne policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. K. kaltės klausimas buvo išspręstas instancine tvarka Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi nuteistojo V. K. apeliacinį skundas atmetant, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį paliekant nepakeistą. Nors nuteistasis teigia, kad aplinkybę, jog nuo pareigūnų neteisėtų veiksmų nukentėjo jis pats, įrodo specialisto išvada, kuri nebuvo pateikta į baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek iš minėto Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, tiek minėtos Šiaulių apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad teismams nuteistojo nurodoma specialisto išvada buvo pateikta ir teismai ją vertino kitų įrodymų kontekste. Tai, kad V. K. nesutinka su teismų atliktu įrodymų tyrimu, liudytojų parodymu vertinimu, laikytina ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pradėti procesą, bet nuteistojo nuomone dėl įrodymų vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręstas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrįstumo klausimas, nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturi teisinių galių iš naujo ar kitaip vertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar apygardos teismas teisingai įvertino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ar pagrįstai atmetė skundą dėl minėto nutarimo. Tai, kad teismų priimti sprendimai nuteistojo netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo ją naikinti.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 447 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.