Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui,

trečiojo asmens Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. D., R. D., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir globėjo nepilnamečiui vaikui skyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo byloje – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovas R. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

Atsakovė G. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovai G. D. ir R. D. turi nepilnametį vaiką P. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 47). Kauno apylinkės teismo 2016-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8307-800/2017 neterminuotai apribota atsakovės G. D. motinos valdžia nepilnamečių vaikų G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) U. R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) U. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) U. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; neterminuotai apribota atsakovo R. D. tėvo valdžia nepilnamečių vaikų U. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) U. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (b. l. 17-21).

Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2016-06-30 įsakymas Nr. A1-893 (b. l. 6), Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-30 vaiko laikinosios globos (rūpybos) planas (b. l. 11-13) patvirtina, jog nuo 2016-06-23 be tėvų globos likusiam nepilnamečiui P. D. nustatyta laikinoji globa, P. D. laikinuoju globėju skirtas Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“.

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro 2016-06-13 pažyma (b. l. 14) patvirtina, jog G. D. atlikus profilaktinį patikrinimą dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo, jos šlapime rasta narkotinių medžiagų.

G. D. pasiaiškinimai Kauno kartų namų direktoriui (b. l. 15, 16) Kauno kartų namų 2016-05-30, 2016-06-14 šeimos įvertinimai (b. l. 31-32, 36-37), G. D. atvejo peržiūros 2016-05-30 protokolas (b. l. 33-35), patvirtina, jog G. D. nesugeba laikytis nustatytų gyvenimo taisyklių Kauno kartų namuose, yra nepajėgi pasirūpinti savo sūnumi P. D..

Kauno vaikų gerovės centras „Pastogė“ 2017-01-17 pateikė įvertinimą apie atsakovės G. D. šeimą ir jai teikiamą pagalbą, kuriame nustatyta, jog socialinė pagalba šeimai, vaikams nustačius laikinąją globą, nedavė laukiamo rezultato, siūloma kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo į P. D., tęsti socialinės priežiūros paslaugas šeimai (b. l. 25-27).

Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-642-668/2016 (b. l. 28-30) patvirtina, kad atsakovas R. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 145straipsnio 1 dalyje (dėl grasinimo nužudyti atsakovę G. D.), tačiau iš socialinių darbuotojų surinktos informacijos nustatyta, jog po šio nusikaltimo padarymo atsakovė G. D. toliau bendrauja su atsakovu R. D., nesusitvarko ištuokos dokumentų, nepateikė prašymo teismui dėl santuokos nutraukimo (b. l. 15, 16, 31-32, 36-37).

2017-01-17 atsakovė G. D. pateikė Kauno savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog ketina 2017 m. sausio gale metam išvažiuoti dirbti į užsienį, vaiko nelankys, todėl sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia į sūnų P. D. (b. l. 7).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovai neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė ypatingą žalą nepilnamečiui vaikui, nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, vaiko ryšys su tėvais yra visiškai nutrūkęs, nes atsakovai su vaiku nebendrauja, paliko jį institucijos darbuotojų priežiūrai. Atsakovams itin ilgą laikotarpį teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamų rezultatų. Taip pat matyti, jog šiuo metu atsakovai nėra pakeitę savo gyvenimo būdo ir sąlygų tiek, kad galėtų auginti nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant jam saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas.

Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovų gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovai susitvarkys buitį, visiškai atsisakys priklausomybių alkoholiui ar narkotikams, todėl nei atskyrimas nuo motinos ir tėvo, nei laikinas motinos ir tėvo valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos ir tėvo valdžios apribojimas atsakovams. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovams motinos ir tėvo valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovams neterminuotai apribojus motinos ir tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas nurodė, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko P. D. išlaikymui iš atsakovės G. D. yra reikalinga 100,00 Eur suma, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turi dar penkis vaikus, kuriuos privalo išlaikyti; taip pat nurodoma, jog iš atsakovo R. D. yra reikalinga 150,00 Eur suma kiekvieną mėnesį P. D. išlaikymui.

Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Atsakovai byloje neginčijo ieškinio reikalavimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai visiškai neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovai neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (t.y. nuo 2016-06-23, kuomet buvo nustatyta laikinoji globa) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Nepilnamečio vaiko P. D. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas laikinasis globėjas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

Teismui išnagrinėjus bylą nustatyta, jog ieškovas nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo dėl nuolatinio globėjo nepilnamečiui vaikui P. D. paskyrimo, nepateikė dokumentų patvirtinančių globėjo tinkamumą globoti nepilnametį vaiką, bei globėjo sutikimo tapti nuolatiniu P. D. globėju.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog šiuo metu P. D. yra nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ (b. l. 6), nepilnamečio vaiko P. D. gyvenamoji vieta iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje P. D. buvimo vietoje - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“.

Nesant pateiktų pakankamų duomenų apie nuolatinį galimą P. D. globėją ir tikslaus ieškinio reikalavimo dėl nuolatinio globėjo P. D. paskyrimo, ieškovo prašymas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-30 įsakymu Nr. A1-893 nustatytą laikinąją globą, nustatyti nuolatinę globą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: iš kiekvieno po 20,50 Eur žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą, iš G. D. priteistinas 36,00 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, iš R. D. priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo 2016-06-23 iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016-06-23 iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikiną globėją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“, juridinio asmens kodas 135163499, adresas Lopšelio g. 10, 47179 Kaunas.

Nepilnamečio vaiko P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas laikiną globėją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“, juridinio asmens kodas 135163499, adresas Lopšelio g. 10, 47179 Kaunas.

Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 56,50 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) valstybei.

Priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 74,50 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 50 ct) valstybei.

Žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.